VMI Mokestinių prievolių departamento vyresnioji patarėja Stasė Aliukonytė-Šnirienė BNS pranešė, kad deklaracijas šiemet privalo pateikti 831 tūkst. gyventojų, tačiau realiai deklaruojančiųjų būna apie 1,5-1,6 mln. Iš jau pateikusiųjų deklaracijas 75 proc. to daryti neprivalėjo.

Anot jos, VMI iš įmonių, organizacijų ir kitų duomenų teikėjų jau yra gavusi ir perkėlusi beveik visą informaciją apie pernai gyventojams išmokėtas išmokas ir jų išlaidas.

„Duomenų apie išmokas nepateikė vos 1,35 proc. privalančių tai padaryti. Aktyviai dirbame su duomenų teikėjais dėl trūkstamos informacijos ar poreikio ją tikslinti“, – komentare BNS teigė S. Aliukonytė-Šnirienė.

Pajamas deklaruoti šiemet privalo 348 tūkst. žmonių, užsiėmusių individualia veikla – su pažyma arba įsigijus verslo liudijimą. Dar 98 tūkst., pavyzdžiui, politikai, valstybės tarnautojai, įmonių vadovai turi pateikti ir turto deklaracijas.

Pajamas deklaruoti taip pat privalo gyventojai, gavę apmokestinamųjų pajamų – palūkanų, už būsto nuomą ar užsienyje gautų pajamų, taip pat pasinaudoję per dideliu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (NPD) ir dėl to susidarius mokėtinai  pajamų mokesčio (GPM) sumai.

Deklaracijas teikia ne tik tie gyventojai, kurie privalo tai daryti, bet ir norintieji susigrąžinti permokas (pasinaudoti lengvatomis).

Pernai pajamų deklaracijas pateikė 1,58 mln. gyventojų. Pajamų mokesčio permoką (342 mln. eurų) deklaravo kiek daugiau nei 1 mln. gyventojų, o 402 tūkst. deklaravo mokėtiną GPM sumą (380 mln. eurų).

Gyventojai deklaracijas elektroniniu būdu šiemet, kaip ir kasmet, gali pildyti nuo sausio 1-osios, o jas deklaruoti turi iki gegužės 2 dienos.

Pasak VMI, 305 tūkst. gyventojų deklaravo 169 mln. eurų mokėtiną gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, o 782 tūkst. gyventojų  – 168 mln. eurų grąžintiną GPM. Šiuo metu 393 tūkst. gyventojų jau yra sulakę apie 83 mln. eurų GPM permokų.

Visiems gyventojams permokos sugrįš iki liepos 31 dienos.

VMI teigimu, deklaracijas pateikė 211 tūkst. arba 80 proc. visų individualią veiklą vykdžiusių gyventojų. Turto deklaracijas pateikė 101 tūkst. gyventojų arba 97 proc., kuriems privalu tai padaryti.

Nuo 2019 metais dalį sumokėtų mokesčių skirti paramai nusprendė 506 tūkst. gyventojų, iš jų politinėms partijoms – apie 62 tūkst., profesinėms sąjungoms –  28 tūkst. Šiais metais gauta 241 tūkst. prašymų skirti sumokamo GPM dalį paramai.

Specialios parlamentarų darbo grupės ir kai kurių valstybės institucijų pozicijos dėl visuotinio pajamų ir turto deklaravimo skiriasi. Parlamentarų siekį įvesti visuotinį deklaravimą remia teisėsaugininkai, tačiau tam nepritaria Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), kuri teigia, kad tokio deklaravimo sąnaudos neatsipirks ir jis neužkirs kelio nusikaltimams.

Tuo tarpu Finansų ministerija sako, kad sėkmingam visuotiniam deklaravimui reikia labai nedaug - kelių pataisų, kurios leistų VMI gauti daugiau informacijos apie gyventojų finansinius srautus. 

„Jeigu Seimo narai, dirbantys grupėje, yra už visuotinį pajamų ir turto deklaravimą, tai dauguma valstybės institucijų pasisako, nelabai griežtai, bet bent jau švelniai prieš. Atseit, pareikalaus daug finansų, daug darbo sąnaudų, todėl neverta, nes nebus iš to naudos“, - BNS teigė darbo grupės vadovė, parlamentinio Audito komiteto narė socialdemokratė Giedrė Purvaneckienė. 

Darbo grupės ir Seimo Audito komiteto narė „darbietė“ Zita Žvikienė pareiškė, kad visuotinis deklaravimas galėtų paskatinti naujas diskusijas apie mokesčių reformą.

„Gavus oficialią informaciją iš gyventojų, būtų galima kažkaip diferencijuoti ir numatyti mokesčius, darant mokesčių reformą, nes įvedus deklaravimą, biudžete atsirastų daugiau pinigų. Ir to deklaravimo dėka atsivertų visai kita informacija“, - BNS teigė parlamentarė.

Z.Žvikienė sako, kad procesą paskatintų pataisos, įpareigojančios deklaracijas teikti biudžetininkus, neturinčius valstybės tarnautojo statuso - medikus, mokytojus ir taip toliau.

„Ir tie asmenys, kurie dirba tokius darbus, už kuriuos atlyginimą gauna iš valstybės arba savivaldybių biudžetų, jie nėra deklarantai dar šiandien. Valstybė mato jų pajamas, bet gal jiems sudaryti galimybę deklaruoti ir kitas pajamas? Ir kai jis nedeklaruoja, o turi turto arba gyvena neadekvačiai pagal atlyginimą... Tai gal jis norėtų deklaruoti ir sumokėti mokesčius?“, - teigė Z.Žvikienė.

FNTT mano, kad visuotinis pajamų ir turto deklaravimas leistų efektyviau kovoti su korupciniais, finansiniais, ekonominiais bei neteisėto praturtėjimo nusikaltimais.

STT sako, kad pajamas ir turtą deklaruojant daliai gyventojų, negalima surinkti išsamių duomenų apie jų turtą ir pajamas, o tai sudaro sąlygas nuslėpti nelegalaus turto srautus bei jį legalizuoti. Tai apsunkina ir turto konfiskavimo bei atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą taikymą.

Finansų ministerija teigia, kad visuotiniam deklaravimui žalią šviesą uždegtų bankų įpareigojimas kartą per metus teikti VMI informaciją apie visų klientų sąskaitų apyvartas ir likučius, palūkanas, skolinius įsipareigojimus, vertybinius popierius, draudimo įmokas.

VMI sako, kad užtikrinti turto deklaravimą visuotiniu mastu būtų sudėtinga dėl trijų priežasčių.

„Didelę dalį Lietuvos gyventojų sudaro garbaus amžiaus gyventojai, kurių raštingumas mokesčių srityje yra ribotas, yra komplikuotas tikslaus turtą deklaruoti privalančių asmenų nustatymas dėl migracijos - dalis gyventojų nėra deklaravę savo išvykimo iš Lietuvos, todėl nebus žinomas tikslus privalančių deklaruoti gyventojų skaičius, tai apsunkins jų paiešką“, - teigiama darbo grupei atsiųstame rašte.

Pasak VMI, Lietuvoje yra apie 2,39 mln. 18 metų ir vyresnių gyventojų, todėl deklaracijų apdorojimas būtų sudėtingas. Anot VMI, pirmaisiais metais šio darbo išlaidos siektų apie 14,8 mln. eurų, o vėliau - po 12 mln. eurų per metus.

VMI taip pat nurodė, kad 2012-2014 metais mokesčių administravimui buvo skirta 146 mln. eurų.

Dabar pajamas deklaruoja beveik 1 mln. Lietuvos gyventojų.

Pajamų deklaracijų už 2013 metus nepateikę gyventojai, privalantys tai padaryti dėl pasinaudoto per didelio metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD), sulauks laiškų, informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Ti gyventojai, kurie nepateikė deklaracijos, nors turėjo tą padaryti dėl pritaikyto didesnio nei priklauso neapmokestinamojo pajamų dydžio.

Pagal preliminarius VMI skaičiavimus, deklaracijų už 2013 m. vis dar nėra pateikę apie 80 tūkst. tai privalėjusių padaryti gyventojų. Mokesčių mokėtojai, nenorintys laukti VMI priminimų, pasitikrinti, ar privalėjo deklaruoti pajamas, gali užpildę metinę pajamų deklaraciją. Tai atlikti patogiausia VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) (http://deklaravimas.vmi.lt).  EDS vartotojus VMI informuos e. būdu, o kitiems išsiųs tradicinius laiškus.

VMI artimiausiomis dienomis centralizuotai išsiųs priminimus už 2013 metų laikotarpį, o apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos, šiuo metu revizuodamos 2010 metus, ragina gyventojus įvykdyti jau pamirštas prievoles (šie metai yra paskutiniai, kai mokėtojas turi įvykdyti 2010 metų prievoles). Iš viso VMI laukia nepateiktų beveik 140 tūkstančių deklaracijų. Dalis mokėtojų jau buvo sulaukę priminimų pateikti pajamų deklaracijas dėl kitų priežasčių (dėl vykdytos individualios veiklos ir pan.). 

„Neretai pasitaiko, kad gyventojas dirba vienoje darbovietėje, jam čia pritaikomas priklausantis mėnesinis NPD, tačiau tais pačiais metais gyventojas gauna papildomų pajamų, jis įsidarbina dar kitoje darbovietėje arba apskaičiuojamas didesnis NPD, kai darbo užmokestis sumažėja dėl ligos. Todėl per metus darbovietėje jam apskaičiuojamas didesnis NPD, nei priklausantis metinis NPD. Norėtume priminti, kad metinis NPD apskaičiuojamas pagal metines pajamas, didėjant pajamoms, NPD mažėja, todėl gyventojas, pasinaudojęs per dideliu NPD, privalo pateikti pajamų deklaraciją ir sumokėti mokestį“, - primena VMI prie FM viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė, akcentuodama, kad VMI pirmiausia siekia informuoti gyventojus apie jų prievoles, tačiau net ir po kelių VMI priminimų piktybiškai vengiančius pateikti deklaracijas mokėtojus administratorius vertins principingai. 

VMI rekomenduoja gyventojams peržiūrėti VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje pateiktas ankstesnių metų pažymas, preliminariąsias deklaracijas ir, jei reikia, pateikti deklaracijas bei sumokėti mokesčius. Pasitikrinti, ar mokestiniu laikotarpiu nebuvo pritaikytas per didelis metinis NPD ir dėl to neatsirado papildomai mokėtinas pajamų mokestis, galima VMI elektroninėje deklaravimo sistemoje  užbaigus pildyti preliminarią metinę pajamų deklaraciją.

Metinis NPD gali sumažėti dėl kitoje įmonėje (įstaigoje) gautų su darbo santykiais susijusių pajamų ar kitų rūšių taikant 15 proc. tarifą apmokestinamųjų pajamų, dėl išaugusio darbo užmokesčio, vienkartinių premijų, ligos pašalpų, gavus dividendų, autorinį atlyginimą, honorarą, turto nuomos pajamų ir pan. Pažymėtina, kad pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimą ar iš įregistruotos individualios veiklos (išskyrus gautas vykdant laisvųjų profesijų veiklą), netauriųjų metalų laužo pardavimo pajamos, išmokos, išmokėtos pasibaigus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutarčiai arba ją nutraukus, lygios sumokėtoms įmokoms, į bendrą metinį NPD lemiančią pajamų sumą neįskaitomos.

„Gyventojai, net ir gavę vien tik su darbo santykiais susijusių pajamų, kasmet turėtų pasitikslinti, ar jiems neatsiranda pareiga deklaruoti metines pajamas, perskaičiuoti metinį NPD ir papildomai sumokėti pajamų mokestį vien dėl įmonėse (įstaigose) kalendoriniais metais taikyto NPD, - teigia V. Vildžiūnaitė.

VMI primena, kad laiku nepateikus pajamų mokesčio deklaracijos ir nesumokėjus priklausančių mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną yra skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai. VMI kasmet viešai ir personalizuotai primena gyventojams apie pareigą pateikti pajamų deklaracijas, tačiau pasitaiko atvejų, kai piktybiškai vengiantiems mokėti mokesčius tenka skirti baudas (už deklaracijos nepateikimą bauda - nuo 57 iki 144 Eur).