Šie faktai kelia nemažai iššūkių Kauno rajono savivaldybės vadovams, todėl meras Valerijus Makūnas su vicemere Raminta Popoviene ir kitais komandos nariais rugsėjo 29-osios popietę paskyrė išvykai į Lapes.

Savivaldybė kuria planus, kaip pagerinti gyvenimo kokybę augančioje seniūnijoje, tačiau ne viskas klojasi taip sparčiai, kaip norėtųsi. Šiemet suplanuotą Mokyklos gatvės rekonstrukciją teko atidėti kitiems metams.

„Kad asfalto netektų vėl kasinėti, nusprendėme kartu atnaujinti susidėvėjusias nuotekų ir vandentiekio komunikacijas. Šiems darbams reikėjo rasti dar 0,5 mln. eurų. Gatvės rekonstrukcija su šaligatviais, komunikacijomis ir apšvietimu kainuos 1,3 mln. eurų“, – aiškino Kauno rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus vedėja Gita Kaminskienė ir patikino, kad Mokyklos gatvė bus sutvarkyta iki 2024 m. rugsėjo 1 d.

Savivaldybės vadovai atkreipė dėmesį į būtinybę sutvarkyti aikštę prie paminklo laisvės kovotojams. Lapių centre esantys laikini prekybininkų statiniai irgi nepuošia miestelio, čia reikėtų įrengti šiuolaikinį turgelį.

Pokyčių laukia seniūnijos administracinis pastatas: dalis jo bus pritaikyta vaikų darželio, kita dalis – kultūros, kitoms bendruomenės reikmėms.

Lapių pagrindinės mokyklos direktorius Edmundas Balasevičius taip pat turi planų. Moksleivių skaičius auga, todėl ateityje ugdymo įstaigą gali tekti praplėsti. Mokykla įsirengė saulės elektrinę, dabar direktoriui norėtųsi pakeisti ir seną neekonomišką šildymo katilą.

Ugdymo įstaigoje taip pat svarbu palaikyti gerą nuotaiką, todėl erdviame mokyklos vestibiulyje E. Balasevičius norėtų įrengti vamzdžio formos čiuožyklą, kuria vaikai galėtų nusileisti iš antro aukšto į pirmą. Direktorius taip pat pristatė merui mokyklos stadiono projektą.

„Kalbant apie tolesnę Lapių mokyklos perspektyvą, reikėtų atlikti išsamią studiją ir apie tai padiskutuoti su bendruomene. Aš ateityje Lapėse matyčiau progimnaziją arba gimnaziją“, – kalbėjo V. Makūnas.

Lapių seniūnijoje randa erdvių ne tik nekilnojamojo turto vystytojai. Neseniai čia atidarytas elegantiškas restoranas „Foxy“ tapo miestelio pasididžiavimu. Netrukus turėtų įvykti ir naujo „Iki“ prekybos centro įkurtuvės.

– Ką liudija naujausi demografiniai duomenys?

– Jie džiugina: gyventojų skaičius Kauno rajone per pastaruosius penkerius metus padidėjo 7 326 asmenimis. Šis rodiklis byloja, kad žmonės palankiai vertina mūsų krašto geografinę padėtį, galimybes įsidarbinti, kurti verslus. Teikiamos paslaugos irgi turi didelę įtaką gyvenimo kokybei.

Į Kauno rajoną iš įvairių Lietuvos kampelių dažniausiai atsikelia jauni žmonės, kuriems svarbu, kad po ranka būtų mokykla, vaikų darželis, sporto klubas. Jie nori dviračių takų, aikštynų, parkų, ieško erdvesnių būstų.

Be iniciatyvų neliksime ir šiemet – planuojame įvesti Kauno rajono gyventojo kortelę.

Brandaus amžiaus žmonėms labiau reikia sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų, jie mieliau lanko kultūros renginius, užsuka į bibliotekas.

Atliepiant visus šiuos lūkesčius, labai svarbu tartis su bendruomene ir kartu priimti sprendimus. Tai gyventojai pabrėžia ir sociologinėse apklausose.

Žmonės teigiamai vertina Kauno rajono savivaldybės dėmesį jaunoms šeimoms. Kiekvienam mūsų savivaldybėje deklaruotam naujagimiui jau ketvirtus metus teikiame 300 eurų vertės kūdikio kraitelį. Vėliau šiuo pavyzdžiu pasekė ir kai kurios kitos savivaldybės. Pernai startavome su nauja iniciatyva: visi pirmokai pradžiuginti pirmoko kraiteliu. Mums irgi smagu, kad Kauno rajono savivaldybė pagal gyventojų iki 30 metų dalį yra jauniausia Lietuvoje.

– Galbūt ir šiais metais kuo nors pradžiuginsite savo krašto žmones?

– Ketiname įgyvendinti Kauno rajono gyventojo kortelės projektą. Kortelė tarnaus atliepiant kultūros poreikius, naudojantis sporto įrenginiais, Mastaičių baseinu, suteiks lengvatų sporto centruose. Kauno rajono gyventojo kortelę ketiname susieti ir su transporto lengvatomis. Artimiausiu metu su gyventojais aptarsime, koks tai galėtų būti modelis.

– Kuriose vietovėse gyventojų skaičius augo labiausiai ir kur sumažėjo?

– Gyventojų skaičius labiausiai didėjo Domeikavos, Ringaudų, Garliavos apylinkių ir Užliedžių seniūnijose. Augimas pastebimas ir Akademijos, Zapyškio, Kulautuvos, Kačerginės, Lapių, Samylų bei kitose seniūnijose. Džiugu, kad teigiami demografiniai poslinkiai pastebimi ir palyginti atitolusioje Batniavoje, kur gyventojų skaičius per metus padidėjo 88.

Nedidelis gyventojų sumažėjimas užfiksuotas Babtų, Rokų, Čekiškės, Vandžiogalos, Vilkijos ir Vilkijos apylinkių bei Garliavos miesto seniūnijose. Žinoma, reikia įvertinti tai, kad Garliavoje, kuri stipriai urbanizuota, jau išsemtos gyvenamųjų namų plėtros galimybės, todėl kuriamasi kaimyninėse Garliavos apylinkių ir Alšėnų seniūnijose.

Babtų ir Rokų seniūnijose nedidelis gyventojų tankumas, todėl, kad čia vyrauja stambūs žemdirbių ūkiai.

Dėmesys: Zapyškio seniūnijos Dievogalos kaimo gyventojų Vitalijos ir Andriaus Kuzmenkovų jaunėlė Tėja.

yra gavusi kūdikio kraitelį, o vyriausioji Andrėja pirmoji pakaunėje išbandė pirmoko kraitelį.

Gyventojų skaičius Kauno rajone stabiliai didėja jau daug metų, tik 2019-aisiais jis šiek tiek stabtelėjo. Manau, kad tam įtakos turėjo ir Kauno miesto tarybos priimtas sprendimas dėl apmokėjimo už ikimokyklinių įstaigų lankymą mieste. Dalis Kauno rajono gyventojų dirba Kaune, todėl jiems patogu leisti vaiką į darželį, jei jis yra arti darbo vietos. Padidinus mokestį kitų savivaldybių vaikams, kai kurie tėvai ėmė deklaruoti gyvenamąją vietą mieste.

Na, o mes stengiamės, kad darželių būtų ir arčiau namų. Pernai darželinukams sukūrėme net tūkstantį naujų vietų. Šiemet darželių plėtra vyks Garliavoje, Ringauduose ir Užliedžiuose, tikiu, kad netrukus būsime išsprendę šią opią problemą.

Savivaldybės prioritetu lieka švietimas, kultūra, pirminės sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos, kurias taip pat svarbu priartinti prie žmogaus gyvenamosios vietos.

Saugumui didinti toliau bendradarbiausime su policija. Saugumą mes suprantame platesne prasme. Tai – ir geri keliai, apšvietimas, todėl šioms sritims didinsime investicijas. Daug dėmesio skirsime aplinkosaugai, padedami ES finansinių mechanizmų, įgyvendinime žaliąjį kursą.

Tikimės, kad nuo sausio 1 d. įsigaliojęs naujas Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas padės darniau, atsakingiau spręsti urbanistikos problemas, statybos vyks teritorijose su išvystyta infrastruktūra.

– Kas lemia spartesnį gyvenimo kokybės gerėjimą?

– Švietimo srityje jau galime pasidžiaugti apčiuopiamais rezultatais: tai ne tik nauji darželiai, bet ir atnaujintos mokyklos, stadionai. Skirsime daugiau dėmesio vandentvarkai, keliams.

Savivaldybei nelengva žengti kartu su sparčia plėtra. Sparčiai didėjant gyventojų skaičiui, plečiasi problemų ratas. Siekiame skatinti jaunas šeimas, kuriame palankią mokestinę aplinką, pritraukiame daug investicijų. Plečiantis verslui, reikia naujų kelių, geresnės infrastruktūros. Todėl šiek tiek keista, kad GPM dalis Kauno rajono savivaldybei šiemet sumažinta net 1,8 proc., o tai – 1,3 mln. eurų.

Valerijus Makūnas.

Planuojame, kad mūsų pajamos 2021 m. su paskola, rinkliavomis ir laisvu likučiu sudarys 69 mln. eurų. GPM sudaro mokesčių liūto dalį, todėl labai svarbu, kad žmonės deklaruotų gyvenamąją vietą Kauno rajone. Tuomet didžioji dalis šio mokesčio sugrįžta į savivaldybės biudžetą ir lėšos panaudojamos krašto reikmėms: keliams, darželiams, parkams, dviračių takams ir panašiai.

Norėčiau, kad žmonės suprastų: mūsų krašto gerovė priklauso nuo kiekvieno iš mūsų, o gyvenamosios vietos deklaravimas atveria daugiau galimybių gyventi geriau.

Ką kalba skaičiai?

– Daugiausia gyventojų Kauno rajone turi Garliavos miestas – 10 952. Tačiau, palyginti su 2020 m. sausio 3 d., gyventojų skaičius čia sumažėjo 204.

– Garliavai ant kulnų lipa Domeikavos seniūnija, šiuo metu turinti 10 071 gyventoją, jų skaičius per metus padidėjo 255.

– Trečioje vietoje įsitvirtinusi Garliavos apylinkių seniūnija su 8 356 gyventojais, čia demografinis pliusas – 195 gyventojai.

– Nedaug nuo Garliavos apylinkių seniūnijos atsilieka Ringaudų seniūnija (8 316), palyginti su pernai, išaugusi 383 gyventojais.

– Antroje vietoje pagal demografinį augimą (+268) išlieka Užliedžių seniūnija, kurioje šių metų sausio 3 d. gyvenamąją vietą buvo deklaravę 7 092 asmenys.

– Demografinis nuosmukis (–88) užfiksuotas Neveronių seniūnijoje. Jei 2020 m. sausio 3 d. čia gyvenamąją vietą buvo deklaravę 3 424, tai šiuo metu – 3 336. Per metus 61 gyventoju sumažėjo Čekiškės seniūnijoje, Vilkijos apylinkių seniūnijoje – 49, o Vilkijoje – 47.

– Nuo 2015-ųjų mažėjo ir asmenų, gyvenamąją vietą deklaravusių Kauno rajono savivaldybėje. 2015 m. tokių buvo 1 200, o 2020 m. sausio 3 d. – 197. Tačiau šiemet šis skaičius ūgtelėjo ir siekia 210.

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Šarūno Šukevičiaus teigimu, gyventojų skaičiaus augimas džiugina, tačiau ir kelia daug iššūkių.

„Kauno rajone noriai kuriasi jaunos šeimos iš įvairių Lietuvos vietų, didėja ir natūralus gyventojų prieaugis, grįžta nemažai buvusių emigrantų. Tai rodo, kad esame patrauklus kraštas, čia geros sąlygos gyventi, dirbti ir auginti vaikus. Kartu mums tenka ir didelė atsakomybė pasirūpinti, kad netrūktų vietų darželiuose, mokyklose. Atnaujiname ir senus mokyklų pastatus, sporto aikštynus, todėl švietimui tenka skirti net 59 proc. viso biudžeto, ir ši dalis didėja“, – sakė direktorius.

Registrų centro duomenimis, 2015 metais gyventojų skaičius Kauno rajone siekė beveik 95 tūkst., o šių metų rugpjūčio pradžioje deklaravusiųjų gyvenamąją vietą buvo jau 101 tūkst. 200.

Per nepilnus penkerius metus labiausiai augo Užliedžių (nuo 4 581 iki 6 810), Domeikavos (nuo 8 439 iki 9 764), Ringaudų (nuo 6 135 iki 7 776), Garliavos apylinkių (nuo 7 075 iki 8 094) seniūnijos.

Š. Šukevičius pabrėžė, kad šiemet irgi bus skiriama daug dėmesio jaunajai kartai. Raudondvario darželiui atnaujinti jau skirta ketvirtis milijono eurų. Garliavos „Obelėlė“ taip pat laukia pokyčių. Jonučiuose, Liepų gatvėje esantį seną kultūros centrą irgi ketinama atnaujinti ir dalį jo patalpų skirti vaikams, – jau yra parengtas pastato rekonstrukcijos projektas. Sprendimų ieškoma Užliedžiuose, Ramučiuose, Domeikavoje.

Pasak Š. Šukevičiaus, vykstant sparčiam urbanizacijos procesui ilgėja gatvių tinklas, naujiems kvartalams reikia žaliųjų erdvių, poilsio zonų, todėl savivaldybė pasirengusi aktyviau bendrauti su nekilnojamojo turto vystytojais sprendžiant infrastruktūros klausimus, statant vaikų darželius.

Savivaldybė yra parengusi ir šeimos darželio modelį, dėl kurio dar bus diskutuojama su vietos bendruomenėmis.

Permainos vyksta Kauno rajono kurortinėje teritorijoje, sujungiančioje Kulautuvą, Kačerginę ir dalį Zapyško. Nutiesus dviračių takus, čia pradėjo plėtotis paslaugų sektorius. Kačerginėje įsikūrė viešbutis „Kankorėžis“, atsirado naujų maitinimo vietų, dviračių, baidarių nuomos punktų. Miestelyje suprojektuota ir laukia finansavimo šiuolaikinė mokykla su sporto sale, biblioteka ir laisvalaikio erdvėmis.

Kulautuvoje didelio populiarumo susilaukė vandenlenčių parkas ir diskgolfo aikštynas. Čia taip pat suprojektuotas riedlenčių parkas, nedidelė prekyvietė, naujam gyvenimui ketinama prikelti seną buvusios sanatorijos pastatą, kurį rekonstravus jame įsikurs seniūnija, laisvalaikio salė, biblioteka, medicinos punktas.

Zapyškyje kitąmet bus baigtas Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios ir jos aplinkos sutvarkymo projektas.

Tapybiškus Kauno rajono miestelius ir šalia Nemuno esančius piliakalnius pamėgo ne tik vietos, bet ir Kauno miesto gyventojai, kurie čia atmina dviračiais arba atplaukia laivu.

„Pastebėjome įdomų faktą, kad Kačerginėje vis dažniau lankosi vilniečiai, – įmonių vadovai savo darbuotojams pas mus rengia iškylas. Šimto ir daugiau dviratininkų virtinė dviračių take – tai atrodo įspūdingai“, – sako Š. Šukevičius.

Kauno rajono savivaldybė kartu su architektais rengia kurortinės teritorijos urbanistinę viziją: kiekvienas miestelis turės savitą viešųjų erdvių dizainą, bus tvarkomos gatvės, šaligatviai, kuriami mažosios architektūros elementai. Norintys statytis namus kurortinėje teritorijoje naujakuriai gaus specialius aprašus su urbanistų rekomendacijomis.

„Žinoma, nebus pamirštos visos 25-ios Kauno rajono seniūnijos, nes visur žmonės nori gyventi geriau ir gražiau“, – tvirtino rajono savivaldybės administracijos direktorius.