Skulptoriaus Gedimino Piekuro ir architekto Gintaro Čaikausko sukurtas paminklas stovės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios šventoriuje, pranešė Varėnos savivaldybė.

Anot pranešimo, daug metų buvo nežinoma tiksli M. K. Čiurlionio gimimo vieta. Prieš trejus metus ją pavyko nustatyti pagal iš Sankt Peterburgo parsivežtą XIX amžiaus antros pusės žemėlapį. Jame aiškiai matomi pirmosios bažnyčios ir penkių šalia esančių pastatų kontūrai.

Viename jų gyveno M. K. Čiurlionio tėvai, jo tėvas buvo vargonininkas, chorvedys.

„Džiaugiuosi, kad idėja Senojoje Varėnoje kūrybiškai ir patraukliai išplėtoti M. K. Čiurlionio gimtinės motyvą pamažu skleidžiasi prasmingais ženklais. (...) Tikimės, kad Senoji Varėna taps dar didesniu traukos centru M. K. Čiurlionio kūrybos mylėtojams bei mūsų krašto svečiams“, – sakė Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta.

Sekmadienį Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje taip pat vyks iškilmingas Varėnos rajono kultūrai nusipelniusių žmonių apdovanojimo „Sidabrinės bitės“ ženklu ir Varėnos rajono savivaldybės premija renginys.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) − vienas žymiausių Lietuvos menininkų, kompozitorius, dailininkas, chorų dirigentas, literatas.

Vakar prie Tiltų gatvės 16 numeriu pažymėto pastato būriavosi miestiečiai, savivaldybės, Šaulių sąjungos atstovai, istorikai ir tautos patriotai.

Gausus būrys žmonių susirinko pagerbti tautiškumo puoselėtojo, Tilžės akto signataro, Šaulių sąjungos XX Klaipėdos rinktinės valdybos pirmininko J.Lėbarto atminimo.

Renginio metu dar kartą prisiminti J.Lėbarto nuveikti žygdarbiai, siekiant sujungti Mažąją ir Didžiąją Lietuvas, indėlis į tautos sąmoningumo ugdymą.

Atminimo lentą ant Tiltų gatvės 16 pastato nutarta pakabinti ne atsitiktinai.

Anot istorikės Zitos Genienės, minėtame pastate 1923–1925 m. dirbo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, kurio vicepirmininko pareigas tuo metu ėjo J.Lėbartas.

Atminimo lentelę atidengė jos kūrėjas Rimantas Eidėjus, architektas Adomas Skiezgelas, taip pat Šaulių sąjungos Klaipėdos rinktinės atstovas Rolandas Lukšas, uostamiesčio politikas ir visuomenininkas Vytautas Čepas.

"Pasirodo, ne taip lengva įamžinti Lietuvai nusipelniusius žmones, o toks ir yra J.Lėbartas. Diskusijos, vietos paieškos truko daugiau nei pusmetį. Kiek reikia laiko, kad žmogų prisimintų, įvertintų nuopelnus. Po J.Lėbarto mirties praėjo jau 75 metai ir tik dabar visiškai teisėtai tai padarėme. Jeigu ne tokios asmenybės kaip J.Lėbartas ir jo geležinė valia, nežinia, kas čia dabar būtų", – kalbėjo V.Čepas.

R.Lukšas taip pat džiaugėsi, kad atminimo lentelėje J.Lėbartas įamžintas ir kaip Šaulių sąjungos narys.

"Labai malonu, kad J.Lėbartas įamžintas ne tik kaip Tilžės akto signataras, bet ir kaip Šaulių sąjungos narys, Klaipėdos XX Šaulių rinktinės valdybos pirmininkas. Simboliška, kad tai pirma atminimo lenta, kurioje Šaulių sąjunga įamžinta kaip organizacija", – kalbėjo R.Lukšas.