Planinių techninės priežiūros ir remonto darbų metu bus patikrinta visa SGD terminalo infrastruktūra – SGD laivas-saugykla „Independence“, terminalo krantinė ir joje esanti įranga bei dujų perdavimo vamzdyno įrenginiai. Darbams atlikti bus pasitelkiami Lietuvos ir tarptautiniai rangovai.

„Šiuo metu, kai SGD terminalas dirba beveik maksimaliu technologiniu pajėgumu ir matant terminalo pajėgumų paklausą einamiesiems dujų metams, reguliari priežiūra bei techninis aptarnavimas yra itin svarbus, siekiant užtikrinti sklandžią bei nepertraukiamą SGD terminalo veiklą. Procesui kaip visuomet ruošiamės iš anksto, susiderindami detales su rinkos kolegomis ir atitinkamai informuodami SGD terminalo klientus. Atlikdami techninės priežiūros darbus visuomet keliame tikslą sau ir rangovams atlikti suplanuotus darbus operatyviai, kad terminalas kuo greičiau grįžtų prie įprastinės veiklos ir būtų galima atnaujinti dujų tiekimą“, – komentuoja KN Terminalų valdymo tarnybos direktorius Dainius Čiuta.

Kol bus atliekama SGD terminalo techninė priežiūra, Lietuvos dujų poreikis bus užtikrinamas iš Latvijos Inčukalnio dujų saugyklos.

„Nuo balandžio pradžios Klaipėdos SGD terminalui tapus pagrindiniu dujų šaltiniu Lietuvai, itin svarbu užtikrinti jo tinkamą veikimą. Visas Lietuvai reikalingas dujų kiekis per ateinančias tris paras bus perduodamas iš dujų saugyklos Latvijoje. Dujų perdavimo sistema yra parengta užtikrinti sklandų dujų tiekimą Lietuvos-Latvijos jungtimi“, – sako „Amber Grid“ Sistemos valdymo centro vadovas Justas Černiauskas.

KN valdomo SGD terminalo Klaipėdoje veikla dėl planinių techninės priežiūros darbų laikinai stabdoma kasmet. Informacija apie planuojamus darbus teikiama viešai skelbiamuose grafikuose.

SGD terminalui atnaujinus įprastinę veiklą, naujausio SGD krovinio Klaipėdoje laukiama gegužės 6–7 d.

Latvija ketvirtadienį leido jos vartotojams pirkti dujas iš Lietuvos.

Latvijos viešųjų paslaugų komisija patvirtino nuostatus dėl gamtinių dujų perdavimo sistemos ir Inčukalnio dujų saugyklos naudojimo, BNS pranešė komisija.

Latvijos dujų monopolininkės "Latvijas Gaze" atstovai anksčiau buvo pareiškę, kad tokie nuostatai neleis Latvijos vartotojams pirkti lietuviškų dujų, nes įmonė turi monopolines teises iki 2017 metų balandžio.

"Latvijas Gaze" vadovas Aigaras Kalvitis įspėjo, kad valstybinei energetikos bendrovei "Latvenergo" įsigijus dujų iš Lietuvos iki 2017 metų balandžio, gali grėsti tarptautinės bylos.

Tačiau Latvijos ekonomikos ministerijos atstovas Jurijus Spiridonovas sakė, jog "Latvijas Gaze" atstovai neteisūs.

Trijų Baltijos šalių premjerai pareiškė, kad planuojamas statyti dujotiekis tarp Lietuvos ir Lenkijos yra svarbus, užtikrinant dujų tiekimą iš Estijos į Latviją. Latvijos premjerė mano, kad dujotiekis, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas bei būsimas Estijos ir Suomijos SGD terminalas padės užtikrinti šalies energetinę nepriklausomybę.

„Turiu pasakyti, kad šiuo metu vyksta sėkmingas projektų paruošiamasis darbas, įgyvendinamas vadinamasis GIPL'as (dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos - BNS) tarp Lietuvos ir Lenkijos. Įgyvendinus šį projektą visos Baltijos šalys turėtų jungtį su Vidurio ir Vakarų Europos šalims dujotiekiu“, - penktadienį bendroje Baltijos šalių premjerų spaudos konferencijoje Taline sakė Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Anot jo, dėl įgyvendintų ar ketinamų įgyvendinti energetikos projektų Baltijos šalyse Lietuva, Latvija ir Estija nebėra energetinės salos.

„Ateinančiais metais baigsime dujų jungtį nuo Klaipėdos iki Kuršėnų, kad padidintume pajėgumus, tiekiant dujas į Inčukalnio dujų saugyklą“, - kalbėjo A.Butkevičius.

Latvijos premjerė Laimduota Straujuma pabrėžė, kad šalies energetinę nepriklausomybę padės užtikrinti Lietuvos ir Lenkijos dujotiekis, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas bei planuojamas bendras Estijos ir Suomijos SGD terminalas.

„Laukiame progreso Estijos ir Suomijos SGD terminalo projekte. Diskutavome dėl galimybių tiekti dujas iš Talino į Inčukalnio dujų saugyklą, nes dabar galime dujas tiekti tik iš Inčukalnio į Taliną. Šiuo metu atliekamas techninis darbas, kad taip pat būtų nutiestas dujotiekis ir dujų tiekimui priešinga kryptimi“, - spaudos konferencijoje kalbėjo Latvijos premjerė.

Estijos premjeras Taavis Roivas (Tavis Reivas) taip pat pabrėžė būtinybę užtikrinti abipusį dujų tiekimą tarp Estijos ir Latvijos.

„Mūsų interesas yra, kad visas regionas būtų sujungtas. Atsiranda alternatyvūs dujų tiekimo šaltiniai, dabar per Klaipėdos SGD terminalą, ateityje jų bus daugiau. Taip pat daug kalbėjome apie dujų tiekimo iš Estijos į Latvija užtikrinimą, reikia, kad dujotiekis galėtų veikti į abi puses“, - sakė Estijos premjeras.

Sukurs regioninės dujų rinkos koordinavimo grupę

Premjerai nutarė, kad trys Baltijos šalys turi geriau bendradarbiauti, kad pasirengtų galimiems tiekimo sutrikimams. Pasak pranešimo, į tai savo naujausioje ataskaitoje dėmesį atkreipė ir Europos Komisija.

Taip pat nurodyta būtinybė aktyviau bendradarbiauti vertinant dujų sektoriui kylančią riziką ir parengti regioninius prevencinių veiksmų bei ekstremaliųjų situacijų valdymo planus.

Kvies Suomiją ir Lenkiją prisijungti prie „Rail Balticos“

Kvietimas šioms šalims bus nusiųstas vėliausiai iki kitų metų sausio pabaigos, nutarė Taline penktadienį susitikę premjerai.

Premjerai, be to, aptarė kvietimą Suomijai ir Lenkijai ateityje lygiomis teisėmis prisijungti prie bendros įmonės akcininkų.

Paraišką dėl geležinkelio projekto finansavimo Europos Komisijai planuojama pateikti vėliausiai iki kitų metų vasario 26 dienos. Finansavimo bus prašoma iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) lėšų.

Į Klaipėdą atplukdyti pirmieji vamzdžiai, skirti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui svarbiam magistraliniam dujotiekiui iš Klaipėdos iki Kuršėnų.

Bendrovė "Amber Grid" pranešė, kad atplukdyti 1585 vamzdžiai, kuriuos pagamino Turkijos bendrovė "Noksel". Bendras vamzdžių ilgis - 20,7 kilometro. Liepą pasirašytos vamzdžių pirkimo sutarties vertė siekia 71,8 mln. litų.

Dujotiekį už 157,3 mln. litų iki 2015 metų pabaigos pastatys bendrovės "Alvora", "Kauno dujotiekio statyba" ir "Šiaulių dujotiekio statyba".

110 kilometrų ilgio ir 80 centimetrų skersmens antroji magistralinio dujotiekiojungtis bus su atšakomis į Naująją Akmenę, Telšius, Rietavą, Plungę, Palangą, Gargždus. Dabar dujotiekio skersmuo siekia 30 cm.

Dujotiekio plėtros projektas pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu - jis svarbus būsimam SGD terminalui Klaipėdoje, iš kurio dujos būtų tiekiamos ir Latvijai. Nuo Kuršėnų dujotiekis eina į Inčukalnio dujų saugyklą, kur "Lietuvos energijos" antrinė įmonė "Litgas" ketina saugoti dujas.