Šiaulių banko grupės ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė BNS sakė, kad metinė infliacija gali ir toliau mažėti dėl aukštos palyginamosios bazės bei vangios paklausos, todėl šiemet galima tikėtis ir metinės defliacijos.

„Metinė infliacija išties yra visiškai išsikvėpusi (...). Drąsiai galima teigti, kad lauksime ir metinės defliacijos šiemet, nes palyginamoji bazė yra labai aukšta, tuo tarpu pirmą pusmetį vartojimo paklausa išliks pakankamai vangi ir atitinkamai tai sukels spaudimą kainoms ir pasiūlai prisitaikyti“, – trečiadienį BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.

Jos teigimu, kainas sausį labiausiai koregavo mokesčių ir įstatymų pakeitimai – didėję kuro akcizai ir panaikinta PVM lengvata maitinimo verslui, o jų didėjimą labiausiai kompensavo sezoninės nuolaidos.

„Kad bus mėnesinė infliacija, tai mes žinojome, nes buvo administracinių sprendimų, mokestinių poveikių, akcizų padidinimas, pridėtinės vertės mokesčio lengvatos panaikinimas maitinimo paslaugoms – visa tai įsijungė nuo sausio 1 dienos ir kilstelėjo kainas, tačiau sezoniškumas buvo pakankamai reikšmingas ir kompensavo kainų padidėjimą – įvairios sezoninės nuolaidos drabužiams, avalynei buvo pakankamai reikšmingos“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

„Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, tai, kad metinė infliacija toliau mažėja, nėra netikėta tendencija.

(...) Matome, šių metų sausio mėnesį vidutinė prekių kaina yra 1,5 proc. mažesnė nei buvo prieš metus, tai yra gana didelė defliacija, retai stebima.

 

„Matome, kad metinė infliacija ir toliau sparčiai mažėja, nukrito iki 0,7 proc. Nėra netikėta tendencija, būtent ją labiausiai lemia pingančios prekės, nes, matome, šių metų sausio mėnesį vidutinė prekių kaina yra 1,5 proc. mažesnė nei buvo prieš metus, tai yra gana didelė defliacija, retai stebima“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Anot jo, tai lemia įvairios išorės tendencijos, pirmiausia penktadaliu atpigusios žaliavos.

„Mes matome, daugelis pramoninių metalų, maistinės žaliavos – kviečiai, kukurūzai, miežiai, sojos pupelės – visos tos žaliavos yra maždaug 20 proc. pigesnės nei buvo prieš du metus, prieš tą didį infliacijos šuolį. Tai pradeda atsispindėti jau ir galutinėse vartojimo kainose, tai yra atpigus žaliavoms pradeda mažėti ir galutinės prekių kainos parduotuvėse“, – sakė analitikas.

Tuo metu Kauno technologijos universiteto ekonomistas Rytis Krušinskas mano, jog kainos vis dar yra aukštesnės nei tikėjosi vartotojai.

„Sausio mėnesio duomenys vis tik sako, kad mes, kaip ekonomika, nei skubame kažkur mažinti, koreguoti kainas, kad daugiau vartotojų turėti, bandome jas išlaikyti. Iš principo vis dar gyvename aukštų kainų lygyje ir vartotojų požiūriu, ypatingai apie maisto ir paslaugų sektorių, tikėjosi tų korekcijų“, – BNS sakė R. Krušinskas.

N. Mačiulis pridūrė, kad didelės įtakos mažėjančioms prekių kainoms taip pat turi mažėjančios Kinijos produkcijos eksporto kainos, taip pat smukusios gamtinių dujų kainos.

„Matome, šiuo metu Kinijos eksporto kainos yra net dešimtadaliu mažesnės negu buvo prieš metus, tai irgi pradeda atsispindėti galutinėse prekių kainose ir Lietuvoje, ir kitose Europos valstybėse“, – sako N. Mačiulis.

„Dabartinė dujų kaina yra nukritusi šiuo metu iki 25 eurų už megavatvalandę (MWh) – praktiškai nebesiskiria nuo praėjusio dešimtmečio vidutinio lygio. Tai irgi yra defliacijos veiksnys, kuris turės įtakos tolesniam infliacijos mažėjimui ir Lietuvoje, ir kitose Euro zonos valstybėse“, – pridūrė jis.

„Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis prognozuoja, kad infliacija ir toliau mažės.

„Labai tikėtina, kad infliacijos dugnas nepasiektas ir pavasarį mes matysime infliaciją, artimą nuliui, o prekės kai kurios šiemet toliau pigs, ypač maisto“, – sakė N. Mačiulis.

Tuo metu R. Krušinskas sako, kad kainos gali smarkiai nesikeisti artimiausią pusmetį, o tai liudija apie stagnaciją. 

„Manau, kad šie metai prasideda su ta pačia tendencija, kuris tikriausiai bus išlaikoma bent artimiausią pusmetį – tai yra tas stagnuojantis režimas, aš vadinu tą korekciją iki vieno procento, kas iš principo sako, kad mes esame vietoje“, – BNS sakė R. Krušinskas.

Sausį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, infliacija siekė 0,7 proc. ir buvo mažiausia nuo 2021 metų vasario (0,6 proc.). Mėnesio infliacija – sausį, palyginti su gruodžiu – siekė 0,3 proc. o vidutinė metinė infliacija siekė 7,6 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

„Mažėjančios žemės ūkio produktų supirkimo kainos šiuo metu – tai bendrų defliacinių procesų išraiška“, – kalbėjo „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Anot Ž. Maurico, nepasitenkinimo bus ir daugiau.

„Žemės ūkio sektorius, galbūt ir transporto dalinai sektorius. Tie sektoriai pirmieji pajunta tuos procesus ir vėliau ateis eilė ir kitiems sektoriams, dalinai ir prekybos, ir netgi paslaugų, kurie, beje, taip pat įprato spręsti dalį savo iššūkių, pakeldami kainas“, – aiškino Ž. Mauricas.

Po dvejus metus siautėjusios infliacijos, defliacija – bendras kainų lygio mažėjimas – leis gyventojams šiek tiek lengviau atsikvėpti. Jų perkamoji galia didės.

„Turint omenyje ne ekonominės prigimties kainų šoką, kurį išgyvenome, visai sveika, kad tas prekių ir paslaugų kainų indeksas šiek tiek pasikoreguotų“, – teigė Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

„Du metus mes turėjome pakankamai didelį sunkmetį su aukštai iškilusiomis kainomis. Dabar šiek tiek sumažėjusi infliacija, deja, to nekompensuoja“, – sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau verslui ir vėl gali tekti spręsti rebusus. Išaugusių kaštų naštos taip paprastai vartotojams perkelti jau nebepavyks. Reikės ieškoti, kieno sąskaita darbuotojams kelti atlyginimus.

„Sunkiau padidinti pardavimų pajamas, nes kainos nebedidėja. Jiems bus be galo sudėtinga vykdyti įsipareigojimus, tiek dėl išaugusių palūkanų normų, tiek dėl sparčiai didėjančio darbo užmokesčio“, – nurodė „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.

„Mūsų sektoriuje nuo 2019 metų atlyginimai yra pakilę 59 procentais“, – aiškino Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

„Ar tai būtų infliacija, ar defliacija, ar aukščiausias ekonomikos pakilimo laipsnis, mes girdime vis tą patį“, – teigė I. Ruginienė.

Išankstinė suderinta metinė infliacija sausį, palyginti su pernai, siekė 1 procentą. Mėnesinė – simbolinė, 0,1 procento.

„Dėl akcizų padidinimo ir pridėtinės vertės mokesčio maitinimo paslaugoms kilstelėjimo“, – šnekėjo Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė.

Tačiau lapkritį ir gruodį fiksuota maždaug 0,5 procento mėnesinė defliacija. Jos apraiškų pernai buvo ir anksčiau.

Sunkiau padidinti pardavimų pajamas, nes kainos nebedidėja. Jiems bus be galo sudėtinga vykdyti įsipareigojimus, tiek dėl išaugusių palūkanų normų, tiek dėl sparčiai didėjančio darbo užmokesčio.

 

Nors juo džiaugtis irgi derėtų santūriai.

„Normali infliacija, kuri siekia iki 2 procentinių punktų, yra tas progreso variklis, kai mes žinome, kad viskas juda, pinigai nuvertėja ir tai yra stimulas investuoti“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Užsitęsusi ir defliacija gali pridaryti problemų.

„Defliacija pradėtų kelti grėsmę tada, jeigu ji tęstųsi ilgesnį laiką ir susiformuotų defliaciniai lūkesčiai, kurie neskatina plėtros, investicijų“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

„Vadinasi, mes negalime parduoti savo prekių. Mes mažiname kainą, einame žemiau ribos ir ką tai duoda? Tai duoda galimai daugiau atleistų darbuotojų, nes bandai susiaurinti kaštus, atitikti rinkos kainų politiką ir, aišku, tai nieko gero vystymuisi neduoda“, – aiškino Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

„Kaštų bazė vis dar kyla, o pajamų didinti nebėra galimybių. Tas skirtumas tarp kaštų ir pajamų veriasi. Be abejo, mažėja pelnai, dalis įmonių netgi pradeda dirbti nuostolingai“, – tvirtino Ž. Mauricas.

„Tas visas vaizdelis jau išryškės vasario 25 d., kai visi susimokės padidintą PVM. Vartojimas yra labai kritęs“, – teigė E. Šiškauskienė.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, sausį labiausiai pigo kietasis kuras, šilumos ir elektros energija, degalai ir tepalai.

Brango nuotekų rinkimo, vandentiekio paslaugos, farmacijos gaminiai, restoranų, kavinių ir maitinimo paslaugos, medicinos paslaugos ir automobiliai.

Analitikų vertinimu, didžiausios neigiamos įtakos BVP augimui liepą-rugsėjį turėjo smukusi pramonė. Jos apimtims stabilizavusis, kai kurie ekonomistai mano, kad pramonė turėtų pradėti kilti, tačiau dėl silpnų eksporto rinkų spartaus atsigavimo ir augimo spurto nesitikima.

„Daugiausia rizikų teko šiemet sugerti kertiniam Lietuvos eksportuotojui – apdirbamajai gamybai. Tai paveikė gamybos apimčių ir eksporto rezultatus. Vis dėlto, ir šio sektoriaus produkcijos apimčių dinamika vasarą pradėjo stabilizuotis. Eksporto rinkoms atsigaunant pramonė turėtų atsispirti nuo dugno“, – BNS sakė INVL ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Du iš penkių ekspertų mano, kad trečiąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku, Lietuvos BVP nepakito, vienas  ekonomistas prognozuoja 0,5 proc. augimą, kiti – 0,9 proc. ir 0,3 proc. ūkio susitraukimą.

Per ketvirtį – trečiąjį, palyginti su antruoju – BVP pokytis buvo nuo nulio iki 0,1 proc. nuosmukis arba 0,4 proc. augimas, prognozuoja analitikai.

Šie pokyčiai labai džiugina ir teikia vilties, kad Lietuvos pramonė jau pasiekė dugną ir nuo dugno atsispyrė.

 

„Lietuvos ekonomika ir toliau demonstruoja įspūdingą atsparumą nepalankiems išorės sukrėtimams. Energetinių produktų kainų šuolis, išaugusios palūkanų normos, neigiamos Rusijos karinės invazijos Ukrainoje pasekmės tik sulėtino, bet nesustabdė Lietuvos ekonomikos garvežio“, – BNS sakė „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, prognozavęs 0 proc. metinį bei 0,1 proc. ketvirtinį nuosmukį, sako, kad didžiausios neigiamos įtakos BVP ir toliau darė per ketvirtį sumažėjusi gamybos apimtis, be to, prekių eksportas krito labiau negu importas. Tačiau mažėjant infliacijai, o darbo rinkai ir pajamų augimui liekant stabiliam, mažmeninės prekybos pokytis per ketvirtį buvo arti nulio.

„Trečią ketvirtį ir vėl teigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo daryti dar paaugę inžinerinių statinių statybos darbai. Taip pat vargu ar keitėsi IT sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės augimo tendencija. Vasaros pradžioje buvo baimių, kad grūdinių kultūrų ir rapsų derlius šiemet bus 15 proc. mažesnis negu prieš metus, tačiau panašu, kad derlius buvo tik minimaliai mažesnis negu pernai, todėl didesnės įtakos ketvirčio BVP pokyčiui daryti neturėjo“, – BNS sakė T. Povilauskas.

Tiek metinį, tiek ketvirtinį nulinį pokytį prognozavęs „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad ekonomikos augimą vis dar slopino mažėjantis gyventojų vartojimas – mažmeninė prekyba rugsėjį buvo 3,1 proc. mažesnė nei prieš metus.

Pasak jo, nors vartotojų lūkesčiai spalį šiek tiek sumažėjo, jie išlieka geresni nei daugelyje Europos Sąjungos šalių. Tai daugiausia susiję su teigiamomis tendencijomis darbo rinkoje ir mažėjančia metine infliacija, kuri spalį nukrito iki 3 procentų.

„Kadangi metinis vidutinis darbo užmokesčio augimas vis dar siekia apie 10 proc., tai reiškia, kad šiuo metu daugelio gyventojų perkamoji galia yra maždaug 7 proc. didesnė nei buvo prieš metus. Kitų metų pradžioje metinė infliacija Lietuvoje turėtų nukristi žemiau 2 proc. kartelės ir panašiame lygyje laikysis visus metus, o tai bus svarbus veiksnys skatinantis vidaus paklausos atsigavimą“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Anot jo, šiemet Lietuvos ekonomika išvengė didesnio nuosmukio dėl beveik  trečdaliu išaugusių valstybės investicijų į inžinerinius tinklus: kelius, tiltus, elektros infrastruktūrą, be to, stebimos gana aktyvios ir privačios investicijos.

I. Genytė-Pikčienė, prognozavusi 0,3 proc. metinį nuosmukį, mano, kad per ketvirtį BVP nepakito. Pasak jos, ekonominė aplinka išlieka sudėtinga, neapibrėžtumą palaiko aukštos palūkanų normos, infliacijos šoko padariniai, aukštesnės nei prieš karą energetikos ir nestabilios naftos kainos bei itin vangi eksporto paklausa.

Vis dėlto, pasak jos, kertiniai Lietuvos sektoriai demonstruoja atsparumą, o labiausiai metų pradžioje smukusi veikla stabilizavosi.

„Nežymų neigiamą metinį rezultatą lemia vis dar ryškus bazės efektas, nes pernykštis trečiasis ketvirtis buvo itin stiprus, bei neigiamas vidaus prekybos, pramonės ir žemės ūkio indėlis į metinį BVP pokytį. Neapibrėžtumo prognozėms įneša transporto sektorius, pirmąjį pusmetį stebinęs itin gerais rezultatais“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Pasak jos, statybų sektorius šiemet demonstruoja teigiamą rezultatą. ES struktūrinių fondų paramos maitinama inžinerinių statybų plėtra vasarą augo virš 40 proc. per metus, rugpjūtį teigiami buvo ir pastatų statybos apimčių metiniai pokyčiai.

Namų ūkių vartojimas taip pat išlieka atsparus infliacijos ir palūkanų normų šuoliui, nes vis dar sparčiai augantys atlyginimai bei žemas nedarbo lygis palaiko vartotojų pasitikėjimą aukštame lygyje.

 

Optimistiškiausias prognozes trečiajam ketvirčiui pateikęs Ž. Mauricas mano, kad Lietuvos BVP per metus augo 0,5 proc., o per ketvirtį – 0,4 proc. Pasak jo, Lietuvos ekonomikai neleidžia sustoti sparčiai augantis paslaugų sektorius, kurį lemia tiek spartus vietos kapitalo įmonių augimas, tiek užsienio investicijos, tiek vis dar jaučiamas teigiamas Baltarusios IT įmonių persikėlimo į Lietuvą poveikis.

„Namų ūkių vartojimas taip pat išlieka atsparus infliacijos ir palūkanų normų šuoliui, nes vis dar sparčiai augantys atlyginimai bei žemas nedarbo lygis palaiko vartotojų pasitikėjimą aukštame lygyje“, – sakė Ž. Mauricas.

Anot jo, Lietuva teigiamai išsiskiria ne tik Europos Sąjungos, bet ir Baltijos šalių kontekste: pirmąjį pusmetį šalies ekonomika buvo 8,9 proc. didesnė nei 2019 metų pirmąjį pusmetį, Latvijos – 5,9 proc., o Estijos – 4 proc. Tuo metu visos Europos Sąjungos ekonomika buvo 4 proc. didesnė nei prieš ketverius metus.

Visgi Ž. Mauricas atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjungai, tikėtina, šią žiemą panirsiant į dar vieną recesiją, galima sulaukti ekonominio nuosmukio ir Lietuvoje.

„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, prognozavęs 0,9 proc. metinį BVP nuosmukį, sako, jog rugsėjį Lietuvos pramonė fiksavo mažiausią gamybos kritimo tempą nuo 2023-ųjų pradžios, didėjo pramonės optimizmas, atsargų lygis pasiekė žemiausią lygį per paskutinius 10 mėnesių, o gamintojų prognozės dėl gamybos apimčių per tris artimiausius mėnesius rugsėjį buvo geriausios per pusę metų.

„Šie pokyčiai labai džiugina ir teikia vilties, kad Lietuvos pramonė jau pasiekė dugną ir nuo dugno atsispyrė“, – teigė A. Izgorodinas.

Tačiau, anot jo, nuvylė mažmeninės prekybos rodikliai, kurie rodo, kad vidaus vartojimo rinka išgyvena nedidelę recesiją, ir ji trečiojo ketvirčio pabaigoje kiek pagilėjo: šiemet rugsėjį, palyginti su pernai rugsėju, prekyba susitraukė labiausiai per ketvirtį – 3,1 procento.

A. Izgorodino teigimu, 2024 metais Lietuvos BVP turėtų augti 2,3 proc., didesnio augimo nesitikima dėl palūkanų normų didinimo, kuris slopins ekonomikos aktyvumą, taip pat išlieka energetikos kainų rizikos.

Oficialų trečiojo ketvirčio Lietuvos BVP pirmąjį įvertį Valstybės duomenų agentūra skelbs antradienį.

„Lietuvos ekonomika šiemet patiria negilų nuosmukį, tačiau kitąmet bendrasis vidaus produktas vėl turėtų augti. Ateinančiais metais infliacija grįš į įprastas vėžes, nedarbas ūgtels nežymiai ir nors atlyginimų augimas lėtės, gyventojų perkamoji galia atsities“, – antradienį Lietuvos makroekonomikos apžvalgos pristatyme sakė įmonės „INVL Asset Management“ analitikė.

INVL prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks 0,5 proc., o kitąmet turėtų augti 1,8 proc.

Pavasarį INVL prognozavo, kad šiemet BVP smuks 2,5 proc., o 2024 metais augs 2,7 proc.

Anot I. Genytės-Pikčienės, dėl karo Ukrainoje Lietuvos ekonomika šiemet ir kitąmet vystysis lėčiau nei potencialiai galėtų, o stipriausią lėtėjimą pajus eksportuojantys sektoriai, ypač apdirbamoji gamyba.

Vis dėl to, jos teigimu, pastarųjų metų Lietuvos ūkio plėtra leido sukaupti finansinių atsargų ir tinkamai pasiruošti sunkesniems laikams, o neigiamos tendencijos paveikė tik kai kuriuos sektorius ir neįgauna platesnio masto.

„Kažkokių rimtų sukrėtimų, kurie paliestų platų spektrą tiek ekonominių veiklų, tiek ir nusiristų iki gyventojų, matyt, tokių sukrėtimų mums pavyks išvengti“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

„Europos Sąjungos šalių kontekste lietuviai iš tiesų išsiskiria palankiais, teigiamais vartotojų pasitikėjimo rodikliais ir tai gera žinia, tai leidžia tikėtis sėkmingesnės ekonomikai jų elgsenos“, – pridūrė ekonomistė.

INVL prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 9 proc., o kitąmet – 2,5 proc. Pavasarį ekonomistė prognozavo, kad šie rodikliai sieks atitinkamai 9 proc. ir 2 proc.

Tuo metu vidutinis ikimokestinis darbo užmokestis, pasak  I. Genytės-Pikčienės, šiemet augs 12 proc., o kitąmet – 7 proc. Pavasarį ji skaičiavo atitinkamai 11 proc. ir 8 proc. augimą.

Kažkokių rimtų sukrėtimų, kurie paliestų platų spektrą tiek ekonominių veiklų, tiek ir nusiristų iki gyventojų, matyt, tokių sukrėtimų mums pavyks išvengti.

 

Anot ekonomistės, atlyginimų augimą ir kitąmet skatins Vyriausybės sprendimai 10 proc. kelti mėnesinį minimalų darbo užmokestį ir  20 proc. padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį bei didinti atlygį viešojo sektoriaus darbuotojams.

„Šie su kitų metu biudžetu tvirtinami sprendimai net ir sunkesniais laikais neleis darbo užmokesčio augimui išsikvėpti ir padės atkurti dėl infliacijos šoko nukentėjusią gyventojų perkamąją galią. Vis dėlto, dėl vangesnės paklausos ir atsitraukiant infliacinių pajamų bangai, ne visos įmonės galės išlaikyti spartų darbo užmokesčio didinimo tempą“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Imigrantams iš Ukrainos įsiliejant į Lietuvos darbo rinką darbuotojų gretos gausėjo, tačiau I. Genytės-Pikčienės teigimu, nedarbo lygis išlieka stabilus – šiemet jis sudarys 6,7 proc., o kitais metais – 7 proc.

„Lietuvoje yra struktūrinių darbuotojų trūkumo problemų, tad susidariusį darbo jėgos pasiūlos perviršį ekonomika netrunka absorbuoti. Žinodami, kaip sunku prireikus rasti darbuotojų ir kaip ilgai kartais trunka darbo jėgos paieškos, net ir sudėtingesniais laikais darbdaviai stengiasi specialistus išlaikyti“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.

„Manau, kad akivaizdu, kad su infliacija klausimas yra baigtas. (...) Įžengus į 3 procentų metinės infliacijos lygį galime kalbėti apie tai, kad tai jau yra normalus lygis ir žmonių gerbūvis tiesiog gerėja“, – pirmadienį BNS sakė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, analitikas Marius Dubnikovas.

Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad metinė infliacija mažės ir toliau.

„Metinės infliacijos rodikliai nėra stebinantys, nes labai nemažą dalį jos dydžiui suteikia palyginamoji bazė, kuri vis dar yra pakankamai aukšta. (...) Tas ritimasis nuo viršukalnės tęsis ir toliau ir kitais metais jau matysime mums įprastą ir susinormalizavusią metinės infliacijos dinamiką“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.

Rugsėjo metinė – rugsėjį, palyginti su 2022 metų rugsėju – infliacija siekė 3,7 proc., o mėnesio infliacija siekė 0,5 procento. Prieš tai keturis mėnesius iš eilės buvo fiksuota mėnesio defliacija.

Įžengus į 3 procentų metinės infliacijos lygį galime kalbėti apie tai, kad tai jau yra normalus lygis ir žmonių gerbūvis tiesiog gerėja.

I. Genytė-Pikčienė sako, kad mėnesio infliaciją rugsėjį lėmė sezoniniai veiksniai, taip pat augančios naftos kainos. Ji neatmetė, jog defliacija vėl gali sugrįžti, o ją lems atsargesnis vartojimas bei sumažėjusi paklausa.

„Manau, kad tikrai bus defliacijos epizodų, ypač, kai tam yra nemažai rinkos aplinkybių. Matome vangesnę vartotojų elgseną, atsargiau vartojama, kai yra padidėjusios palūkanų normos ir yra nemažai neapibrėžtumo. (...) Taip pat prasideda žiemos rūpesčiai su šildymo sezonu, kas taip pat mažina vartotojų manevro laisvę“, – sakė „INVL Asset Management“ ekonomistė.

Pasak M. Dubnikovo, teigiamai mėnesio infliacijai didžiausią įtaką darė paslaugų kainos, kurios augo kartu su augančiais atlyginimais.

„Šiek tiek, aišku problema su paslaugomis – paslaugos brangsta ir tikėtina, kad jos brangs dėl didėjančių atlyginimų, prekės net ne brangsta, o pinga kai kuriais atvejais“, – sakė jis.

I. Genytė-Pikčienė taip pat sako, kad įsivyravus stabilumui žaliavų bei prekių rinkose vienintelis nerimą keliantis veiksnys tiek Lietuvoje, tiek euro zonoje išlieka paslaugų infliacija.

„Stebint prekių ir paslaugų infliacijos pjūvius matome, kad paslaugos grįžta į pagrindinį infliaciją palaikantį veiksnį. Iki pernykščio kainų šoko paslaugų kainų infliacija visada buvo gerokai aukštesnė už prekių infliaciją, dabar ir vėl ši tendencija prasiveržia“, – kalbėjo ekonomistė.  

Anot Valstybės duomenų agentūros, mėnesio infliaciją lėmė degalų, drabužių ir avalynės, daržovių, šilumos kainų padidėjimas bei kietojo kuro, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, aliejaus ir riebalų kainų sumažėjimas.

Tai, ekonomistės vertinimu, trukdė prezidentui siekti rinkimų programoje keltų tikslų ir įgyvendinti „gerovės valstybės“ viziją, be to, apsunkino Vyriausybės pastangas tvarkytis su Lietuvą ištikusiomis krizėmis.

„Labai netipiniai ir audringi metai, nes, matyt, pats prezidentas kandidatuodamas į šį postą nenumatė, kiek iššūkių jo laukia pradėjus eiti šiais pareigas“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Genytė-Pikčienė.

„Išgyvenome ir pandemijos didžiuosius smūgius, vėliau ištiko migrantų krizė, taipogi buvo įvairių geopolitinių įtampų su Baltarusija, Kinija, Taivano klausimu, galiausiai turime Rusijos karą Ukrainoje. Tad tokiomis aplinkybėmis, natūralu, itin sudėtinga realizuoti savo programines nuostatas, tikslus“, – kalbėjo ji.

I. Genytė-Pikčienė aiškino, jog G. Nausėda „gerovės valstybės“ idėja visų pirma siekė ekonominių pokyčių, juos realizuoti „operatyviai ir staigiai“. Kriziniu laikotarpiu šios šalies vadovo ambicijos, ekspertės teigimu, „pradėjo kišti pagalius į ratus“ Vyriausybės pastangoms jas įveikti.

Indrė Genytė-Pikčienė. G. Savickio / ELTOS nuotr.

Ji priminė, kad G. Nausėda ir Vyriausybė dažnai nesutarė, kadangi Ministrų Kabinetas buvo priverstas užsiimti „gaisrų gesinimu“, todėl buvo sudėtinga siekti strateginių tikslų ar įgyvendinti rinkimų programą.

Ekonomistės teigimu, G. Nausėda galėjo būti populiarus tarp rinkėjų, tačiau jo skatinta politika, kriziniu laikotarpiu esant dideliam neapibrėžtumui, Lietuvos ekonomikai buvo žalinga.

„Prezidento noras gerinti „gerovės valstybės“ rezultatus (...) daugeliu atveju trukdė atremti ekonominius iššūkius. Tai galbūt atrodė populiaru visuomenės akyse, bet kirtosi su kontracikline fiskaline politika, kurios privalu mūsų atvirai mažai ekonomikai laikytis tokiomis neapibrėžtomis aplinkybėmis, kurias stebėjome pastaruosius trejetą metų“, – svarstė I. Genytė-Pikčienė.

Labai netipiniai ir audringi metai, nes, matyt, pats prezidentas kandidatuodamas į šį postą nenumatė, kiek iššūkių jo laukia pradėjus eiti šiais pareigas.

„Įtampos, kurios tvyrojo ekonominėje erdvėje tarp prezidento ir Vyriausybės, tikrai nepalengvino galimybių laviruoti tarp netipinių iššūkių“, – pridūrė ji.

Antradienį sukako lygiai treji metai, kaip G. Nausėda užima Lietuvos prezidento pareigas. Jis inauguruotas 2019 metų liepos 12 dieną.

„NPD augimo tempą vertinčiau neigiamai. NPD skatina dalyvauti darbo rinkoje­, tai yra vienas iš šaltinių darbo užmokesčiui kilti, tad tai yra ekonominiai darbo rinkos sveikatai palanki iniciatyva. Lėtinti NPD didinimo galbūt nereikėtų“, – Eltai sakė LLRI vyriausioji ekspertė I. Genytė-Pikčienė.

Ekspertė priduria, kad minimi pakeitimai gali atbaidyti investuotojus.

„Kalbant apie darbo apmokestinimą, visą laiką rėmiausi nuomone, kad tokia maža, atvira ekonomika, kuri siekia tapti konkurencinga ir pritraukti daugiau verslo iniciatyvų, tiek viduje, tiek išorėje, privalo atsakyti lanksčia ir lakoniška mokesčiu sistema, kad kuo paprasčiau būtų sprendžiamas darbo apmokestinimo klausimas. Kuo paprastesnė ta mokesčių sistema būtų, tuo patrauklumas verslo iniciatyvoms būtų didesnis“, – Eltai komentavo ekspertė.

Vis dėto I. Genytė-Pikčienė pritaria lengvatų, ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui, kirpimui.

„Čia vienareikšmiškai pritariu. Ūkininkavimams yra taip pat verslas, tas verslas turi konkuruoti vienodomis sąlygomis su kitų ekonominių veiklų verslais, tad kažkokių išskirtinių subsidijų šiam sektoriui neturėtų būti“, – Eltai teigė ekonomistė.

Pasak ekspertės, šiuo metu nepakanka duomenų įvertinti, kiek G. Nausėdos siūlomos priemonės paveiktų skurdą. Jos teigimu, reikėtų pradėti nuo skurdo priežasčių ir jo masto nustatymo.

„Pirmiausia, tai reikėtų įvertinti to skurdo priežastis ir mastą, kiek jis yra iš tikrųjų, nes Lietuvoje yra dar vis pakankamai didelis šešėlis, ir tas skurdas yra nebūtinai toks, kokį mes matome iš statistinių rodiklių. Yra šešėlinė darbo rinka, tad nemažai oficialiai skurstančių žmonių gauna pajamas“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Ekspertės nuomone, reikėtų remti tik objektyviai skurstančius žmones.

„Aišku, reikėtų stiprinti tas objektyvias priežastis, ar tai būtų neįgalumas, ar tėvų išlaikoma šeimyna. Bet masiškai spręsti skurdo rodiklį pagal oficialius skurdo rodiklius tikrai nereikėtų. Reikėtų išsigryninti konkrečias sritis, kurias reikėtų remti, kad (...) galinčiam dirbti žmogui pavyktų išlipti iš skurdo, nepatenkant į skurdo spąstus, ir atrasti savo nišą darbo rinkoje“, – pridūrė ekspertė.

Kaip ELTA jau rašė, Prezidentūra trečiadienį pranešė, kad G. Nausėda Seimui teiks svarstyti Pelno mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio ir Akcizų įstatymų pataisas. Taip pat – įstatymų pataisas, kurios sudarys sąlygas sparčiau didinti senatvės pensijas ir pagerinti senatvės pensijos išankstinio skyrimo sąlygas, taip mažinant 41,7 proc. siekiantį pensininkų skurdą, pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį. Taip pat bus mažinamas neįgaliųjų skurdas, siekiama sparčiau didinti mažų pensijų priemokas, šalpos pensijas ir valstybės remiamas pajamas.

Statistikos departamento duomenimis, pernai metų ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus būsto kainos Lietuvoje padidėjo 3 proc. Butai ankstesnės statybos daugiabučiuose namuose pabrango 5,6 proc., vieno ir dviejų butų namuose – 3,6 proc. Butai naujos statybos daugiabučiuose namuose atpigo 4,7 procento, vieno ir dviejų butų namuose – 4,2 procento.

Anot statistikos departamento, naujos statybos būstų kainų sumažėjimą lėmė aktyvus ekonominės klasės butų pirkimas toliau nuo Vilniaus miesto centro esančiuose gyvenamuosiuose rajonuose ir sumažėjęs Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje parduotų butų skaičius. Tikrosios tendencijos naujo būsto rinkoje ši statistika neatspindi, nes nemažai šiuo metu parduodamų butų dar nėra baigti. O kol nėra notarinėje sutartyje fiksuotos kainos, jos į statistinę atskaitomybę nepatenka. Tuo tarpu rinkos tarpininkai jau užčiuopia teigiamą kainos pokytį ir šiame segmente.

Lyginant Lietuvos būsto rinkos tendencijų retrospektyvą su kaimynėmis, akivaizdu, kad gyvenamojo nekilnojamo turto rinkos ciklas Lietuvoje atsilieka. Vidutinės būsto kainos indeksas Estijoje ir Latvijoje nuo 2009-2010 m. žemumų atsitiesė daug sparčiau. Per šį laikotarpį būstas Estijoje vidutiniškai pabrango beveik pusantro karto, Latvijoje – 24 proc., o Lietuvoje – tik 10 proc.

NT burbulo sprogimas ir jį sekęs nuosmukis eliminavo spekuliacinės rinkos komponentę, todėl būsto kainos dinamiką lėmė natūralios rinkos jėgos bei gyventojų perkamąją galią veikiančios makroekonominės charakteristikos. Būtent Latvijoje ir Estijoje daug sparčiau nei Lietuvoje traukėsi nedarbas ir kilo atlyginimai. Realusis darbo užmokestis Estijoje ir Latvijoje nuo dugno jau atsitiesė daugiau nei dešimtadaliu, o Lietuvoje šis rodiklis pagreitį įgavo tik pernai ir nuo žemiausio taško atsispyrė maždaug 6 proc. Darbo rinkos situacija ir perspektyvos – kertinė kolona, ant kurios remiasi namų ūkių lūkesčiai ir su būstu susiję sprendimai.

Vertinant rinkos aktyvumo tendencijas, pagal pernai metų pabaigoje stebėtą būsto pirkimo-pardavimo sandorių skaičių Lietuva ir Estija grįžo į 2007 m. IV ketv., o Latvija – į 2008 m. I ketv. stebėtą lygį. Latvijos būsto rinkai energijos įliejo šalies Vyriausybės administracinės pastangos paskatinti nerezidentus pirkti būstą. Nuo 2010 m. svetimšaliams, įsigijusiems už tam tikrą sumą NT Latvijoje, suteikiamas rezidento statusas . Kitas veiksnys, pagyvinęs kaimynių būsto rinką – euro įvedimo ažiotažas. Po jo Estijoje dar labiau paūmėjo Šiaurės šalių gyventojų susidomėjimas. Latvijoje euro lūkesčiai taipogi išjudino būsto rinką, nes būtent NT sandoriais neretai naudojasi „šešėlio“ atstovai savo neapskaitytiems pinigams „išplauti“. Tikėtina, kad tai ir vienas iš Lietuvos būsto rinką pagyvinusių veiksnių. Vis labiau ryškėjant euro kontūrams būsto sandorių skaičius pernai išaugo penktadaliu ir didžioji sandorių dalis vyksta be banko kredito.

Vertinant kredito aplinką būsto rinkai, griežtesnės atsakingo bankų kreditavimo sąlygos buvo papildomas barjeras būsto rinkos aktyvumui, nors palūkanų normos apžvelgiamu laikotarpiu buvo išties patrauklios. Visose trijose Baltijos šalyse kurį laiką vyravo būsto įsigijimo sandoriai apsieinant be bankų įsikišimo. Apie tai byloja ir pastaraisiais metais bliuškęs bankų būsto paskolų portfelis. Ir tik 2012 m. (Estijoje) ir pernai metų pavasarį (Lietuvoje) įvyko šios tendencijos lūžis. Europos centrinio banko duomenimis, tiek Estijoje, tiek Lietuvoje nuo 2013 m. kovo stebėtas teigiamas būsto paskolų srautas, o tai reiškia, kad šio tipo kreditų bankai išdavė daugiau nei susigrąžino.

Kalbant apie pasiūlos poveikį kainai, galima matyti, kad Lietuvos vystytojai rinkai būstų patiekia santykinai daugiau, nei Latvijos ir Estijos. Nors paklausos potencialas Lietuvoje dėl prastesnių objektyvių makroekonominių aplinkybių pastaraisiais metais menkesnis. Šiuos pasiūlos-paklausos neatitikimus antrina ir vangiausiai kitusi Lietuvos būsto kaina.

Tačiau tvarus Lietuvos ekonomikos augimas, numatomo euro įvedimo įtaka šiemet palaikys aukštesnį rinkos pulsą. Rinka jau pernai tapo dinamiška, todėl ateityje ypač spartaus būsto sandorių skaičiaus augimo nesitikime, o dėl momentinio paklausos šuoliuko būsto kaina riesis į viršų.