Aktualu trečdaliui milijono

Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 300 tūkst. žmonių, kurie nelaiko šlapimo, t. y. kas ketvirta moteris ir kas dešimtas vyras. Tačiau tik maža dalis šią problemą turinčių žmonių drįsta apie tai pasidalyti su artimaisiais, pasisakyti gydytojui ir prašyti jų pagalbos. Dar mažiau į gydytojus kreipiasi žmonių, nelaikančių išmatų. Daugeliui apie tai kalbėti gėda, todėl dažniausiai stengiamasi bėdą nuslėpti ar ignoruoti, taigi situacija lieka neišspręsta. Nors išties neretai šlapimo arba išmatų nelaikymą galima sumažinti, pastebimai palengvinti simptomus, o kartais ir visai išgydyti. Galiausiai, neslepiant savo intymios problemos, galima gauti PSDF lėšomis kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) kokybiškesniam kasdieniam gyvenimui.

„Dėl kompensuojamųjų įklotų ir sauskelnių pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvertinęs šlapimo arba išmatų nelaikymo sutrikimo rizikos veiksnius ir laipsnį, jis diagnozuoja sutrikimą ir gali išrašyti receptą kompensuojamosioms priemonėms gauti. Prireikus nuodugnesnio ištyrimo, šeimos gydytojas gali pacientą siųsti patvirtinti diagnozę pas ginekologą ar urologą“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė.

Skirtingos priemonės

Pasak VLK atstovės, pirmą kartą skiriamų kompensuojamųjų sauskelnių, įklotų arba vienkartinių paklodžių receptą išrašo gydytojas, nes jis diagnozuoja paciento ligą, dėl kurios jam gali būti skirtos kompensuojamosios priemonės. Vėliau šiuos receptus turi teisę išrašyti ir slaugytojai. Slaugytojai, lankantys neįgalius pacientus namuose, taip pat galėtų išrašyti kompensuojamųjų MPP receptus.

VLK duomenimis, pernai dėl inkontinencijos priežasčių buvo išrašyta 289 tūkst. receptų sauskelnėms, įklotams ir vienkartinėms paklodėms įsigyti, t. y. 15 proc. daugiau nei 2021-aisiais.

Dėl kompensuojamųjų įklotų ir sauskelnių pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Gydytojui nustačius šlapimo ir (arba) išmatų nelaikymą, priklausomai nuo sutrikimo laipsnio ir rūšies, per mėnesį galima gauti skirtingą skaičių PSDF lėšomis kompensuojamųjų priemonių. Per mėnesį vaikams galima gauti šių kompensuojamųjų priemonių: esant šlapimo nelaikymui, kai nustatyta negalia, – 60 sauskelnių, įklotų arba vienkartinių paklodžių; esant išmatų nelaikymui – 45 sauskelnės. Suaugusiesiems: esant vidutiniam šlapimo nelaikymui – 60 įklotų, kurių sugeriamumas nuo 300 ml; esant sunkiam šlapimo nelaikymui – 60 sauskelnių arba įklotų ir vienkartinių paklodžių; esant tik išmatų nelaikymui – 45 sauskelnes; esant šlapimo ir išmatų nelaikymui – 90 sauskelnių.

Naudojo 77 tūkst.

VLK skaičiavimai rodo, kad praeitais metais Lietuvoje kompensuojamąsias šlapimui ir išmatoms sulaikyti skirtas (inkontinenciją sulaikančias) priemones naudojo 77 tūkst. pacientų, t. y. 10,5 tūkst. daugiau žmonių nei užpernai. Vien šioms priemonėms kompensuoti prireikė 13,6 mln. eurų PSDF lėšų, t. y. 2,6 mln. eurų daugiau nei 2021-aisiais.

Dar 7,6 mln. eurų pernai buvo skirta iš valstybės biudžeto beveik 60 tūkst. pacientų priemokoms už inkontinenciją sulaikančias priemones padengti. Vadinasi, reikiamų MPP priemokos buvo padengtos net 77 proc. visų pacientų, naudojančių kompensuojamąsias inkontinenciją sulaikančias priemones.

Galima pasikeisti

Žmonėms, naudojantiems kompensuojamąsias sauskelnes dėl šlapimo arba išmatų nelaikymo, reikėtų žinoti, kad nustatytą sauskelnių skaičių galima pasikeisti į įklotus arba vienkartines paklodes, pastarųjų įsigyjant daugiau.

Kai skiriami įklotai nelaikantiems šlapimo žmonėms, jų skaičiui pakeisti vadovaujamasi santykiu:

• 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 įklotus arba

• 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 vienkartines paklodes.

Kai skiriami įklotai pacientams, nelaikantiems išmatų, vadovaujamasi santykiu:

• 3 vienetai sauskelnių atitinka 4 įklotus arba

• 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 vienkartines paklodes.

Dažna problema

Skaičiuojama, kad šlapimo nelaikymu serga iki 300 tūkst. Lietuvos gyventojų. Su šia problema susiduria dažna vyresnio amžiaus moteris, vyrams ji iškyla rečiau. Tačiau sergant kai kuriomis onkologinėmis ligomis ir po jų gydymui skirtų operacijų šlapimo ir išmatų nelaikymas (inkontinencija) vargina panašų procentą vyrų ir moterų. Šiai pacientų grupei atstovaujančios organizacijos „Inkocentras“ vadovė gydytoja Jurga Misevičienė apgailestavo, kad Farmacijos įstatymo pataisos gruodį patvirtintos neatsižvelgus į ligonių, sergančių inkontinencija, taip pat slaugytojų, medikų pastabas.

„Patvirtinus Farmacijos įstatymo pataisas iškyla grėsmė, kad dalis šlapimą sugeriančių priemonių (sauskelnių, įklotų) iškris iš kompensuojamųjų MPP sąrašo. Įstatyme numatytos tam tikros kainų lubos. Konkrečiai – 20,33 euro už MPP pakuotę. Tai sudaro 50 proc. vidutinės kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių recepto kainos. Tokia nuostata įrašyta ruošiamame Vyriausybės sprendimo projekte. Jeigu produktai kainuos brangiau, jie tiesiog nepateks į kompensuojamųjų MPP sąrašą. Pacientas iki šiol už kompensuojamąsias sauskelnes arba įklotus, brangesnius nei 20,33 euro už pakuotę, neturėdavo primokėti visai arba turėdavo tik šiek tiek primokėti, o dabar jis jau turės mokėti visą kainą. Arba rinktis kažkokią pigesnę prekę iš siaurinamo kompensuojamųjų MPP sąrašo“, – skirtumą akcentavo J. Misevičienė.

Gali sukelti ligų

„Inkocentro“ vadovė pabrėžė: prekė nebūna ir pigi, ir gera.

„Rinkoje yra nemažai prastos kokybės priemonių, kurios dėl savo mažos kainos patiko Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) ir buvo įtrauktos į kompensuojamųjų MPP sąrašus. Jei pacientai turės tik tokių priemonių pasirinkimą, išaugs kiti slaugos kaštai, tai didins tas pačias Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidas, – atkreipė dėmesį pacientų atstovė. – Jei gulinčiam pacientui dedamos pigios sauskelnės – jos prasčiau sugeria išsiskiriantį šlapimą, oda nuolatos mirksta – atsiranda jos pažeidimų, iššutimų, greičiau vystosi šlapimo takų infekcijos. Susidaro visa puokštė ligų, be to, formuojasi pragulos. Jeigu ligonis silpnas, ligos gali komplikuotis ir tapti mirties priežastimi.“

Naudojant žemos kokybės sauskelnes dažniau pasitaiko ir šlapimo pratekėjimų. Tokiu atveju dažniau tenka keisti, skalbti patalynę. „Kalbant apie inkontinencija sergantį žmogų gydymo ar slaugos įstaigoje, net jei valstybė ir sutaupytų jam naudojamoms MPP, išlaidos tokio žmogaus priežiūrai padidėtų kitur“, – pastebėjo J. Misevičienė.

Jurga Misevičienė. Asmeninio arch.nuotr.

„Inkocentras“ ir kitos organizacijos ne kartą kreipėsi į Seimą, kai Farmacijos įstatymo pataisos dar tik buvo svarstomos. Tačiau įstatymo leidėjų nepavyko įtikinti, kad jos pažeis pacientų interesus. Be to, Seimas skubėjo patvirtinti pataisas – tam jį buvo įpareigojęs Konstitucinis Teismas. Pasak J. Misevičienės, dabar padėtį gali išgelbėti nebent teisingas MPP grupavimas. Tačiau kol kas pašnekovė teigė jo pasigendanti.

Jei vyriški įklotai, kurie yra brangesni nei moteriški, nebebus įtraukti į kompensuojamų MPP sąrašą – vyrams galbūt teks dėtis moteriškus.

Įžvelgia diskriminaciją

„Inkocentro“ vadovės žodžiais, įstatymo pataisos atveria kelią diskriminacijai pagal lytį ir kūno apimtį sudarant kompensuojamųjų MPP sąrašus.

„Jeigu pacientui pagal jam diagnozuotą ligą priklauso kompensuojamosios sauskelnės, bet jis neturi teisės iš šio sąrašo pasirinkti jam tinkamų, kompensavimo sistema praranda prasmę. Taip būtų pažeistos pacientų teisės. Remiantis sprendimo projektu, vyriški ir moteriški įklotai patenka į vieną grupę. Galima net įžvelgti diskriminaciją pagal lytį, nes, jeigu niekas nepasikeis, vyriški įklotai nebebus kompensuojami. Tai labai aktualu šlapimo nelaikantiems vyrams. Juk ankstyvose ligos stadijose nereikia sauskelnių – užtenka įkloto. Jei vyriški įklotai, kurie yra brangesni nei moteriški, nebebus įtraukti į kompensuojamųjų MPP sąrašą – vyrams galbūt teks dėtis moteriškus. Tačiau juk vyrų anatomija visai kita“, – pacientų atstovės teigimu, būtent dėl to vyrams ir moterims gaminami skirtingai įklotai.

Kita problema – skirtingo dydžio sauskelnės, patenkančios į tą pačią kompensuojamųjų MPP grupę. Gydytojos žodžiais, toks skirstymas būtų diskriminacijos pagal kūno apimtį apraiška.

„Pagal dabartinį MPP grupavimą, L dydžio ir XL dydžio sauskelnės patenka į vieną grupę. Tačiau XL dydžio sauskelnės yra brangesnės nei tokios pačios L dydžio, todėl daug XL dydžio sauskelnių iškris iš kompensuojamųjų MPP sąrašo. Vadinasi, jei žmogus stambesnis, jam ir sauskelnių nebereikia, ar jam naudotis per mažomis?“ – retoriškai klausė J. Misevičienė.

Ji tvirtino sieksianti teisingo priemonių grupavimo kompensuojamųjų MPP sąraše.

„Minėtas priemones reikia teisingai suskirstyti į grupes, kad kompensuojamųjų MPP sąraše išliktų jų įvairovė. Žmogui turi būti sudaryta teisė pasirinkti, ar jis ims prastesnės kokybės 100 proc. kompensuojamas sauskelnes, ar brangesnes ir šiek tiek primokės. Turi būti išsaugota galimybė gauti kompensuojamąsias priemones. Priešingu atveju, jei didelė dalis MPP iš šio sąrašo bus išbraukta, kam atveria kelią dabartinės įstatymo pataisos, pacientai praras teisę rinktis“, – apie ribojamas pasirinkimo galimybes užsiminė gydytoja.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) sudaromą kompensuojamųjų MPP sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Savo pasiūlymus dėl šio sąrašo sudarymo principų J. Misevičienė planavo teikti tiek VLK, tiek SAM.

Naujas kainynas – liepos 1 d.

Naujas Kompensuojamųjų MPP kainynas turi būti patvirtintas iki šių metų birželio 1 d. ir įsigalioti liepos 1 d.

Siekiant gauti SAM ir VLK komentarą dėl kompensuojamųjų MPP sąrašo sudarymo principų, šioms institucijoms nusiuntėme klausimus. Atsakymų sulaukėme iš ministerijai pavaldžios VLK. Šios institucijos darbuotojų parengtus atsakymus atsiuntė VLK Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Diana Petravičienė.

Pasiteiravus, kaip VLK vertina tai, kad XL dydžio sauskelnės atsidūrė toje pačioje MPP grupėje su pigesnėmis L dydžio sauskelnėmis, vyriški įklotai – su pigesniais moteriškais įklotais, ar vyrai turės naudotis moteriškais įklotais, o XL dydžio pacientai – spraustis į L dydžio sauskelnes, VLK atsakė: „MPP dėl bazinių kainų nustatymo grupuojamos vienoje grupėje. Vadinasi, visoms priemonėms, turinčioms panašų funkcinį pritaikymą, kaip ir šiuo metu, yra nustatoma vienoda vieneto bazinė kaina. Tačiau, taikant tokius pačius kainyno sudarymo principus, kaip ir kompensuojamiesiems vaistams, jei priemonės neatitiks Farmacijos įstatymu nustatytų paciento priemokos reikalavimų, tai kompensuojamųjų MPP kainyne bus paliekama visų dydžių ir tipų po vieną vieno tiekėjo gaminį su didesne priemoka, kad pacientams būtų užtikrintas visų dydžių ir tipų būtinų MPP kompensavimas.“

Atsakomybę perkėlė tiekėjams

VLK teigimu, Farmacijos įstatymu nustatyta, kad į kompensuojamųjų MPP kainyną būtų įrašomos tos MPP, kurių priemokos neviršytų maksimalios paciento priemokos už MPP, kaip tai yra ir nustatant bazines kainas kompensuojamiesiems vaistams.

Priminus, kad taip iš pacientų atimama teisė pasinaudoti kompensacija į kokybišką prekę, VLK atsakė: „Negalima teigti, kad visų brangesnių priemonių neliks, nes MPP tiekėjas galės kainyno rengimo metu sumažinti MPP kainas, kad patektų į kainyną.“

Taigi, remiantis įsigaliojusiu Farmacijos įstatymu, atsakomybė už tai, ar tam tikros priemonės pateks į kompensuojamųjų MPP sąrašą, perkelta tiekėjams.

Paprašius pakomentuoti pagal naująją MPP kompensavimo tvarką iškilsiančią riziką, kad naudojant pigias prastai šlapimą sugeriančias sauskelnes daugės uždegimų ir kitų ligų, galinčių tapti silpnų, taip pat paliatyvių ligonių mirties priežastimi, VLK atstovai atsakė: „Nereikėtų spekuliuoti teiginiu, kad tik brangios priemonės yra geros kokybės. Šiuo metu brangesnė prekė, esanti kompensuojamųjų MPP kainyne, rinkoje parduodama už mažesnę kainą, tokių pavyzdžių yra žiūrint į vaistinių ir kitų tiekėjų internetinėje prekyboje siūlomas MPP kainas.“

Esą šiuo metu VLK direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė parengė MPP esminių savybių aprašymų projektą, kuriame būtų nurodyta, kokias esmines savybes turėtų atitikti į kompensuojamųjų MPP kainyną įrašoma priemonė, kad visos kompensuojamosios priemonės būtų tinkamos kokybės.

Nereikėtų spekuliuoti teiginiu, kad tik brangios priemonės yra geros kokybės.

Taikys vienodus principus

Į klausimą, kodėl naujuoju Farmacijos įstatymu įvedamos tam tikros priemokų už MPP lubos, VLK atsakė: „Tokios priemokų lubos nuo 2018 m. liepos 1 d. yra įvestos kompensuojamiesiems vaistams. Siekiama, kad kompensuojamųjų MPP kainodarai būtų taikomi vienodi bazinių kainų ir priemokų nustatymo principai, kaip ir kompensuojamiesiems vaistams.“

Esą, lyginant kelių pastarųjų metų kompensuojamųjų MPP pardavimo kainas, buvo stebima, kad pacientai neturi motyvacijos įsigyti mažiau kainuojančių, nors ir kokybiškų, kompensuojamųjų MPP, nes, įsigaliojus paciento priemokų padengimui (kai pacientai, vyresni nei 75 metų amžiaus, patys neprimoka už kompensuojamąsias priemones paciento priemokos), už visas neribotai išaugusias paciento priemokas sumokama valstybės biudžeto lėšomis.

„Todėl MPP tiekėjai nesuinteresuoti konkuruoti dėl mažesnių kainų, teikdami paraiškas į kompensuojamųjų MPP kainyną. Priemokų lubų įvedimas sudaro prielaidas, kad už tuos pačius esminius kokybės reikalavimus atitinkančias priemones nebūtų permokama, pacientai nepatirtų nepagrįstai didelių išlaidų jas įsigydami, o PSDF lėšos šioms priemonėms kompensuoti būtų naudojamos efektyviai“, – rašoma D. Petravičienės atsiųstuose VLK atsakymuose.

Šlapimo nelaikymo problema radikaliai pakeičia kiekvieno su tuo susidūrusio žmogaus gyvenimą. Kitaip dar vadinamas inkontinencija, šlapimo nelaikymas vargina apie 300 tūkst. žmonių Lietuvoje. Pusė jų niekada neprabyla šia tema. Moterys nelaiko šlapimo du kartus dažniau nei vyrai, tačiau pastarųjų problema yra sunkiau gydoma nei moterų. Viešojoje erdvėje apie šlapimo nelaikymą beveik nekalbama, todėl su tuo susidūrę žmonės tik laikui bėgant supranta, kaip nesprendžiant bėdos kenčia jų gyvenimo kokybė.

„Nelaikantys šlapimo dažnai mano, kad tai – natūrali senėjimo pasekmė, tačiau iš tikrųjų ši problema gali varginti bet kokio amžiaus žmones. Skaičiai rodo, kad šlapimo nelaikančių skaičius labai didelis. Nepaisant to žmonės gėdijasi savo problemos ir dažnai slepia ją ne tik nuo artimųjų, bet ir nuo gydytojų. Nedaugelis žino, kad dažnai šlapimo nelaikymą galima sumažinti, pastebimai palengvinti sunkumus, o kartais ir visai išgydyti taip gerinant žmogaus gyvenimo kokybę“, – teigia VšĮ „Inkocentras“ vadovė Jurga Misevičienė.

Vadovė teigia, kad daugelis šlapimo nelaikančių žmonių niekada nepaprašo pagalbos, nes kalbėti apie itin asmeniškas bėdas sunku, o ir gydytojai nepaklausia apie tokio tipo sutrikimus. Prasidėjus šlapimo nelaikymo problemoms, žmones pradeda slėgti fizinės problemos: jie turi apriboti savo veiklą, jaučia diskomfortą keliančią drėgmę, nemalonų kvapą, prasideda odos pažeidimai, gali prasidėti nemiga.

Aktyvi keturiasdešimtmetė Rasa, mėgstanti visuomeninę veiklą ir bendrus suėjimus dėl šlapimo nelaikymo viso to turėjo atsisakyti. Inkontinencija jai prasidėjo po gimdymo ir metams bėgant problema vis stiprėjo. „Aš nebegalėjau ramiai nueiti į draugės gimtadienį, eiti į taip mėgstamus žygius, dainuoti miesto chore – jaudinausi dėl kvapo, negalėjau ilgai būti neidama į tualetą. Pradėjau nebendrauti su draugais, jie pyko ant manęs, nesuprato kas vyksta. Galiausiai pablogėjo santykiai su vyru, prasidėjo lengvos formos depresija“, – kalbėjo moteris, kuri į gydytojus kreipėsi tik kai jos darbdavys paprašė išeiti iš darbo.

„Inkontinencija paliečia visas žmogaus gyenimo sritis. Šlapimo nelaikymą supa labai daug mitų: kad inkontinencija pasireiškia senstant organizmui, kad jos neįmanoma kontroliuoti ar gydyti, kad šlapimo nelaikantys žmonės yra labai seni, nukaršę, ligoti, neįgalūs ir visiškai priklausomi. Tai yra visiškai netiesa. Šlapimo nelaikymas gali pasireikšti abiejų lyčių ir bet kokio amžiaus žmonėms ir tai visiškai nėra senatvės padarinys. Inkontinencija gali būti rimtos ligos simptomas, tad ankstyvas šlapimo nelaikymo diagnozavimas ir savalaikis profilaktinių priemonių ir gydymo taikymas padės išvengti šios problemos progresavimo ir komplikacijų“, – teigia J.Misevičienė.

Ilgą laiką nesigydant šlapimo nelaikymo problema ne tik progresuoja, bet kyla ir psichologinių problemų: nepriklausomumo, savigarbos ir pasitikėjimo praradimas, depresija, nuolatinis jaudinimasis, vengiama intymaus bendravimo. Laikui bėgant žmogus pradeda riboti bendravimą ir su draugais, atsisako mėgiamų užsiėmimų, ilgesnių kelionių – prasideda socialinė atskirtis. Šlapimo nelaikymas paliečia ir žmogaus darbinę sferą: žmogus priverstas dažnai palikti savo darbo vietą, blogėja santykiai su bendradarbiais ir darbdaviais, tenka keisti darbovietę, patiriami finansiniai nuostoliai. Nors šlapimo nelaikymas ne visuomet išgydomas, tačiau visada yra įmanoma suteikti žmogui pagalbą.

Gruodžio 11 d. 9.30 val. Vilniaus visuomenės sveikatos biure, Polocko g. 12 (Užupyje) vyks paskaita moterims apie šlapimo nelaikymo problemas. Paskaitą skaitys VšĮ „Inkocentras“ vadovė Jurga Misevičienė.