Iki šio mėnesio pabaigos Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje veiks Irenos Mikuličiūtės-Mikos tapybos darbų paroda „Mano laikas kalbėti“. Joje eksponuojami autorės ketverių metų kūrybos darbai sakraline tematika, taip pat – peizažai ir portretai. Dailininkė spalvomis perteikia savo mintis, ir kiekvienas paveikslas pasakoja savitą, ryškią istoriją.

„Tapytoją, dailės pedagogę Ireną Mikuličiūtę-Miką sunku įsprausti į vienus, aiškius rėmus. Ji nesiekia išskirtinumo – savaime charizmatiška asmenybė, kurią galima laikyti ryškia Kauno figūra. Mikuličiūtė-Mika priklauso XX amžiaus pabaigos ekspresionistų kartai, susijusiai su Raimundo Mikšio, Alfonso Vilpišausko ir Arūno Vaitkūno kūrybos strategijomis. Be abejonės, šios tapytojos kūryba – kitokia negu kolegų. Ji ištikima ekspresyviam potėpiui ir mįslingai abstrakcijai, kurie žiūrovą veda po meno labirintą tarp tamsos ir šviesos, horizontalės ir vertikalės, abstrakcijos ir figūratyvo“, – taip dailininkę pristatė meno kritikas Astijus Krauleidis Vermontas.

I. Mikuličiūtė-Mika – dailininkė tapytoja, dailės pedagogė, galeristė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė, Lietuvos dailės ugdytojų draugijos narė, Lietuvos meno galerininkų asociacijos ir Nacionalinių kūrybinių industrijų asociacijos narė – iki šiol yra surengusi bei dalyvavusi daugiau nei 60 parodų, plenerų bei kitų meno projektų.

Pasirinkusi religinę tematiką, menininkė, savo kūryboje iki šiol meistriškai balansavusi tarp motyvui užfiksuoti skirtos akimirkos trumpalaikiškumo ir tapybinės kalbos vitališkumo, naujausiuose kūriniuose truputį nurimsta, tačiau išlaiko įsimenamą kūrybinį charakterį, atsiskleidžiantį per abstrahuotą piešinio stilistiką, spalvines dėmes, kompozicijas.

Laisvės simboliai

Neatsitiktinai personalinė I. Mikuličiūtės-Mikos paroda atidaryta Druskininkuose, 30-ojo Poetinio Druskininkų rudens metu. Jau beveik dešimtmetį tapytoja dalyvauja šioje šventėje, literatūrinio žanro renginiui suteikdama ekspresyvių potėpių, kurie naujausiuose paveiksluose išlieka tapybinės laisvės simboliais, kurių nevaržo drobių formatai.

Kiekvieno kūrinio paviršiuje žiūrovas susiduria su daugybe skirtingomis kryptimis sklendžiančių, įvairiaformių potėpių, kurie tampa fonu vaizduojamam motyvui. Paveikslų erdvėse judantys potėpiai sukuria žiūrovo smalsumą žadinančią atmosferą, kurioje norisi ieškoti paties motyvo, I. Mikuličiūtės-Mikos paveiksluose niekada nebūnančio statišku, nepajudinamu kūrinio elementu.

Subtilus jausmingumas

Transformuojami abstrahuoto piešinio pagalba motyvai įgauna daugybę skirtingų būties formų vienu metu ir drobėse atskleidžia savo begalybę. Religinės tematikos darbams tai suteikia įtaigos ir atveria tapytojos pasirinktos temos gylį.

Tačiau drobėse menininkė neišgražina pasirinktų naratyvų. Tapybine kalba I. Mikuličiūtė-Mika, pasakodama apie Šventąją Šeimą, Kristų, šv.Jurgį, šv.Joną Krikštytoją, angelus, nevengia jausmingumo, be išlieka subtili ir neperkrauna Šventųjų istorijų detalėmis. Kiekviename pasakojime ji palieka erdvės žiūrovo pajautoms, kurios motyvams prideda dar vieną, papildomą, prasminį sluoksnį.

Sušvintantys blyksniai

Šie skirtingi sluoksniai tarpusavyje susijungia per spalvas ir atspalvius, tapdami vientisa esencija dvasiai. Naujajame paveikslų cikle, I. Mikuličiūtė-Mika išlaiko jai būdingus spalvinių dėmių kontrastus, tačiau jie tampa skaidresni. Drobėse sušvintantys gilios raudonos, rožinės, sodrios alyvinės, giliadugnės mėlynos ar lengvos geltonos spalvų blyksniai vaizduojamus sakralius siužetus pripildo gyvybės. Biblinės scenos, šventieji, angelai tapytojos paveiksluose priartėja prie žiūrovo tiek, kad jis pajustų jų buvimą greta, sklindančią ramybę ir šilumą.

"Pasitikėkime gyvenimu. Pasitikėkime Dievu. Tai yra išeitis", – yra pasakęs poetas, eseistas, prozininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Donaldas Kajokas. I. Mikuličiūtės-Mikos paveikslai, eksponuojami parodoje "Ant poezijos altoriaus", rezonuoja su šia poeto mintimi. Jie apgaubti pasitikėjimo Dievo buvimu, visareginčio šventojo žvilgsniu, tyla angelo draugijoje ir ramybe būti netobulu jų akivaizdoje. Tai – įsiklausymas į daugiasluoksnę gyvenimo poeziją, jos virpesius ir pauzes.

Parodoje menininkė pristato naujausius aliejinės tapybos kūrinus, išsiskiriančius įvairiaspalviais spalvų pliūpsniais. Spalvomis autorė tarsi apgaubia abstrakčius vaizdus.

I. Mikuličiūtės-Mikos sukurti vaizdai pakviečia žiūrovą keliauti po mįslingą, ryškiaspalvį, abstraktų pasaulį ir atpažinti jau matytas vietas, figūras ar asmenybes.

Menininkė I. Mikuličiūtė-Mika – dailės pedagogė, tapytoja, knygų apie meną ir menininkus sudarytoja bei leidėja, Kauno centre veikiančios jos vardu pavadintos galerijos savininkė, aktyviai dalyvaujanti Kauno meno gyvenime: organizuojanti įvairių menininkų parodas, plenerus, kultūrinius renginius bei projektus.

Nuo 1992 metų menininkė aktyviai dalyvauja Lietuvos bei užsienio parodose. Meno kūriniai eksponuoti 2008 metais respublikinėje akvarelės parodoje ir tarptautiniame meno forume „Homo Ludens“, kitose parodose.

2009-aisiais kūriniai pristatyti Paberžės bažnyčios 150 metų jubiliejui ir Tėvo Stanislovo mirties metinėms paminėti skirtoje parodoje „Pasitikėjimo ratas 1“. Menininkė surengė devynias personalines parodas įvairiuose Lietuvos miestuose.

Paroda veiks spalio 5 – lapkričio 6 dienomis.

Kalendoriuje braukant pirmąsias naujojo – žiemos – sezono dienas, malonu prisiminti saulėtą ir spalvingą šių metų rudenį, džiuginusį šviesos gausa ir ryškiais auksiniais atspalviais išmargintu gamtovaizdžiu, kuris įkvėpė penkių žinomų menininkų grupę kiekvieną rudens trečiadienį, S. Straigio kvietimu, keliauti į Dailininkų sodus, esančius vaizdingoje ir harmoningoje vietovėje, nutolusioje nuo Kauno 25 km.

Netoli Zatyšių karjero esantys sodai kiekvieną sykį dailininkus pasitikdavo svetingai, atskleisdami gražiausius savo kampelius, alsuojančius ramybe ir žavinčius natūraliu grožiu. Skulptoriaus S. Straigio sodyba, kurioje menininkai apsistodavo, tai – muziejus po atviru dangumi: iš medžio, metalo kurtos skulptūros, kryžiai, koplytstulpiai – palieka įspūdį kiekvienam čia apsilankiusiam. Takas nuo sodybos iki Neries pažymėtas skulptoriaus drožtais paukščiais, simbolizuojančiais nevaržomą laisvę, aukštesnių tikslų siekį, keliones.

Tokioje įkepiančioje aplinkoje kūrėjams svarbiausi buvo bendrystės ir darnos jausmai. Kiekvieną kartą, atvykę į sodybą, jie susėsdavo prie bendro stalo, kur vaišindavosi šeimininko paruoštais gardėsiais ir dalindavosi mintimis apie kūrybą, atrastais naujais motyvais, žavėdamiesi vienas kito autentiškumu.

Tapytoja I. Mikuličiūtė – Mika aplinkoje stebėjo ir fiksavo ypatingą rudens šviesą, stengdamasi drobėse sulaikyti akimirkos nuotaiką, išreikštą per ryškias, gyvybingas spalvas. Aukštas dangus, į jį besiremiančios, raudoniu liepsnojančios pušų viršūnės, slenkantys šešėliai, sumirgantys gražiausiais rudenėjančios gamtos atspalviais – motyvai, kuriais sekdama tapytoja perteikė kaitą gamtoje, jos virsmus. A. Olšauskas paveiksluose susikoncentravo į turtingą rudens spalvų paletę.

Dinamiškose abstrakcijose ruduo įsikūnijo aštriuose raudonos ir geltonos spalvų kontrastuose. R. Majauską įkvėpė sodybos jaukumas ir aplinka. Menininkas paveiksluose atskleidė šios vietos uniklaumą ir grožį. Tapytojas R. Averincevas, aliejinėmis pastelėmis kurtuose piešiniuose, perteikė nesustabdomą Neries tėkmę bei į horizontą žvelgiančius medinius S. Straigio paukščius. O sodybos šeimininkas – skulptorius S. Straigis – plenero metu drožė mianiatiūrines skulptūras. Kūriniuose: „Portretas“, „Biustas“, „Augimas“, „Rudens žydėjimas“, atsiskleidė subtili menininko pajauta, kuriant estetiškas, plastiškų formų kompozicijas, išryškinančias natūralų medienos grožį.

Pasinerti į spalvingas rudens akimirkas, kviečiame parodos „Dailininkų rudens sodai 2018“ atidarymo metu, kuris įvyks gruodžio 4 d. 17 val. Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos jaunimo meno ir muzikos skyriuje (A. Mapu g. 18, Kaunas). Laukiame Jūsų.

Paroda veiks iki gruodžio 27 d.

Plenerą ir parodą organizavo Irenos Mikuličiūtės galerija.