I. Jarukaitis siūlomas dar vienai kadencijai į šio teismo teisėjus, o ES Bendrojo Teismo teisėjas Rimvydas Norkus  – į ESTT generalinius advokatus.

ESTT teisėju I. Jarukaitis dirba pastaruosius penkerius su puse metų. Jis atrankoje vienintelis įveikė nustatytų reikalavimų barjerą.

Kandidatą į ESTT generalinio advokato pareigas Lietuva teikia pirmą kartą.

Generalinis advokatas, pagal sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, yra Teisingumo Teismo narys, jis viešame teismo posėdyje nešališkai ir nepriklausomai teikia išvadą dėl bylų, kuriose pagal Teisingumo Teismo statutą jis turi dalyvauti.

R. Norkus pastaruoju metu ėjo ESTT teisėjo pareigas, 2014–2019 metais jis buvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, 2016–2019 metais vadovavo Teisėjų tarybai, taip pat yra dirbęs Apeliaciniame teisme, dirbo Mykolo Romerio universitete.

Teisingumo Teismą sudaro po vieną teisėją iš kiekvienos ES šalies ir 11 generalinių advokatų. Jie skiriami šešerių metų kadencijai su teise paskirti juos kitai kadencijai.

Teisėjai ir generaliniai advokatai parenkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie tenkina atitinkamos jų šalies reikalavimus, keliamus aukščiausioms teisėjo pareigoms, arba yra pripažintos kompetencijos teisės specialistai.

Prezidentui pritarus I. Jarukaičio ir R. Norkaus kandidatūrų siūlymui, Vyriausybė kreipsis į Seimą su prašymu taip pat pritarti minėtoms kandidatūroms, trečiadienį išplatintame pranešime nurodo Prezidentūra.

„ES Teisingumo Teismas bendradarbiaudamas su valstybių narių teismais užtikrina vienodą ES teisės taikymą ir aiškinimą, o šios institucijos teisėjo ir generalinio advokato pareigų reikšmė lemia, kad jas gali užimti tik aukščiausios kvalifikacijos ir geriausios reputacijos teisininkai“, – pranešime cituojamas šalies vadovas.

ES Teisingumo Teismą sudaro 27 teisėjai ir 11 generalinių advokatų. Teisėjai ir generaliniai advokatai yra skiriami ES valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu pasikonsultavus su komitetu, įgaliotu pateikti nuomonę dėl siūlomų eiti šias pareigas kandidatų tinkamumo. Jų kadencija yra šešeri metai ir gali būti atnaujinta.

Šių metų spalio 6 dieną baigsis trylikos ES Teisingumo Tesimo teisėjų, įskaitant Lietuvos pasiūlyto teisėjo Irmanto Jarukaičio, ir penkių Teisingumo Teismo generalinių advokatų kadencija.

Į ESTT teisėjo poziciją pretendavo du asmenys, į generalinio advokato – keturi.

Be šiame teisme jau dirbančio I. Jarukaičio atrankoje į teisėjus dar dalyvavo Paryžiaus advokatų kolegijos advokatas Mažvydas Michalauskas, į generalinius advokatus –  advokatai Gintautas Bartkus ir Laurynas Didžiulis, minėtas M. Michalauskas bei buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, dabar teisėjo pareigas Europos Sąjungos Bendrajame Teisme einantis R. Norkus.

Po pokalbių su pretendentais darbo grupė sudarė kandidatų, atitinkančių ESTT teisėjams ir generaliniams advokatams keliamus reikalavimus, sąrašus. Į juos pateko ne mažiau kaip aštuonis vertinimo balus iš dešimties surinkę pretendentai.

„Į kandidatų į ESTT teisėjus sąrašą įrašytas Irmantas Jarukaitis. Į Kandidatų į ESTT generalinius advokatus sąrašą įrašytas Rimvydas Norkus“, – teigiama pranešime.

Sąrašai pateikti premjerei Ingridai Šimonytei. Ji, įvertinusi kandidatūras, Vyriausybei pateiks motyvuotą siūlymą dėl kandidato į ESTT teisėjus ir kandidato į ESTT generalinius advokatus.

Vyriausybė, prezidentui pritarus, siūlydama kandidatus į ESTT teisėjus ir generalinius advokatus dar konsultuosis su Seimu.

Remiantis sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo, ESTT teisėjai ir generaliniai advokatai skiriami valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu šešerių metų kadencijai pasikonsultavus su numatytu komitetu.

ESTT sudaro 27 teisėjai ir 11 generalinių advokatų, jie skiriami valstybių narių bendru sutarimu šešerių metų kadencijai.

Šis teismas prižiūri Europos Sąjungos institucijų aktų teisėtumą, užtikrina, kad valstybės narės laikytųsi iš sutarčių kylančių pareigų ir nacionalinių teismų prašymu aiškina ES teisę.

Kandidatūrą dar turės patvirtinti Seimas, ES šalių vyriausybių atstovai ir specialus komitetas.

Kaip anksčiau informavo Teisingumo ministerija, iš viso ES Teisingumo Teismo teisėjo pareigų siekė septyni kandidatai iš Lietuvos.

Naujasis Lietuvos atstovas ES  Teisingumo Teisme  pakeis nuo 2012 metų rudens čia dirbusį Egidijų Jarašiūną.

Teisės mokslų daktaras I. Jarukaitis  yra dirbęs Teisės biure prie Europos reikalų ministerijos, vėliau tapusio Europos teisės departamentu.

Nuo 2010 metų jis dirba Lietuvos vyriausiojo administracinio   teismo  teisėju, prieš dvejus metus teisininkas tapo laikinuoju šio   teismo  vadovu.

ES Teisingumo Teismas  aiškina Bendrijos teisę, kad užtikrintų vienodą jos taikymą bloko šalyse, ir sprendžia vyriausybių bei ES institucijų teisinius ginčus. Šį teismą sudaro 28 teisėjai – po vieną iš kiekvienos šalies narės.

Kandidatūrą dar turės patvirtinti Vyriausybė, prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimas, ES šalių vyriausybių atstovai ir specialus komitetas, trečiadienį pranešė Teisingumo ministerija.

ES Teisingumo Teismo teisėjo pareigų siekė septyni kandidatai iš Lietuvos, BNS sakė ministerijos atstovas Audris Kutrevičius.

Naujasis Lietuvos atstovas ES Teisingumo Teisme pakeis nuo 2012 metų rudens čia dirbusį Egidijų Jarašiūną.

Kandidatas užimti šias pareigas I. Jarukaitis yra dirbęs Teisės biure prie Europos reikalų ministerijos, vėliau tapusio Europos teisės departamentu.

Nuo 2010 metų jis dirba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju, prieš dvejus metus teisininkas tapo laikinuoju šio teismo vadovu.

I. Jarukaitis yra teisės mokslų daktaras.

ES Teisingumo Teismas aiškina Bendrijos teisę, kad užtikrintų vienodą jos taikymą bloko šalyse, ir sprendžia vyriausybių bei ES institucijų teisinius ginčus. Šį teismą sudaro 28 teisėjai – po vieną iš kiekvienos šalies narės.

G.Kryževičius surinko beveik 97 balus, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas – daugiau nei 85 balus, skelbia Nacionalinė teismų administracija.

G.Kryževičius gavo visų 7 atrankos komisijos narių balsus, už R.Gadliauską balsavo 6 komisijos nariai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuolatinio vadovo neturi jau beveik dvejus metus – nuo 2015 metų. Pirmininko pareigas laikinai eina šio teismo teisėjas Irmantas Jarukaitis.

54 metų G.Kryževčius yra dirbęs apylinkės, apygardos bei Apeliaciniuose teismuose. 2001–2007 metais ėjo teisėjo pareigas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, o 2001–2006 metais buvo šio teismo pirmininko pavaduotojas.

Nuo 2007 metų G.Kryževičius dirba Aukščiausiajame Teisme, nuo 2009 iki 2014 metų ėjo šio teismo pirmininko pareigas.

2010 metų lapkričio mėnesį buvo išrinktas Lietuvos Teisėjų tarybos pirmininku. Šias pareigas ėjo iki 2014 metų gruodžio.

Atrankos komisija pažymi, kad G.Kryževičius turi 14 metų administracinio darbo patirties bei 31-erius teisinio darbo metus. 27 metus jis eina teisėjo pareigas, jis neseniai gavo valstybinį apdovanojimą.

„Pretendentas G.Kryževičius charakterizuojamas kaip profesionalus, pareigingas, sąžiningas, objektyvus, kruopštus, principingas, gebantis išlaikyti savitvardą įvairiose kritinėse situacijoje bei supratingas žmogus; iniciatyvi, motyvuota, veikli, kūrybinga, turi platų interesų ratą asmenybė“, – rašoma vertinimo išvadoje.

50-metis R.Gadliauskas turi 15 metų administracinio darbo patirties ir 24 metus teisinio darbo stažo – dirbo tardytoju prokuratūroje, įvairiuose teismuose. Teisėjas apibūdinamas kaip profesionalus, atsakingas, aktyvus, kritiško mąstymo, aukštos kvalifikacijos teisininkas.

Atrankos komisija savo sprendimus priima įvertinusi pretendentų turimas profesines žinias ir įgūdžius, duomenis apie pretendentų teisinio darbo stažą, kiekybinius ir kokybinius teisinės veiklos rodiklius, mokslinę ir pedagoginę veiklą juos charakterizuojančius dokumentus, viešą informaciją apie pretendentus, motyvaciją užimti pareigas į kurias pretenduoja bei pokalbio metu pateiktus pretendentų atsakymus į komisijos narių klausimus.

Kurie iš atrankose dalyvavusių ir geriausiai įvertintų kandidatų bus paskirti į konkrečias pareigas, sprendžia prezidentė. Šalies vadovė teisėju gali paskirti bet kurį iš komisijos atrinktų pretendentų. Gali būti nepaskiriamas ir nė vienas atrinktas pretendentas. Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos vertinimai prezidentės nesaisto.

Išrinkti vadovą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui bandyta dar 2016 metais, tačiau per metus neatsirado antro kandidato vadovauti šiam teismui. Prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovai teigė, šalies vadovė negalėjo skirti naujo pirmininko, nes ji negali rinktis iš vieno žmogaus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja apeliacinius skundus ir atskiruosius skundus dėl apygardų administracinių teismų sprendimų (nutarimų, nutarčių); kaip pirmoji ir galutinė instancija nagrinėja tam tikras bylas, įstatymų priskirtas tik jo kompetencijai (pavyzdžiui, prašymus ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą, klausimus, susijusius su rinkimais, referendumais ir kt.); nagrinėja prašymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose nagrinėti bylose; nagrinėja užsieniečių skundus dėl apylinkės teismo sprendimo sulaikyti užsienietį arba pratęsti jo sulaikymo terminą, arba taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir šio teismo pirmininko paskirtas teisėjas dalyvauja Specialioje teisėjų kolegijoje sprendžiant ginčus dėl bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai ir nutartys administracinėse bylose yra galutiniai ir neskundžiami.