Vienoje socialinėje platformoje išgarsėjo ir Gabrielės Corno įkeltas vaizdo įrašas, kuriame – ant baliustrados lyg podiumu stilingai vaikštinėja varna.

"Ši varna – modelis, vertas prestižiškiausių madų šou", – šmaikštavo jis.

G.Corno vaizdo įrašu pasidalinta daugiau negu aštuonis tūkstančius kartų, įrašas sulaukė 38,7 tūkst. patiktukų.

Žmonės atviravo, kad labai žavisi varnomis, kiti juokavo, kad ši varna apsirėdžiusi geriau negu dauguma per televiziją rodomų modelių.

"Varnos vaikščiojimas turėtų tapti mados dalyku. Terminas "katės vaikščiojimas" – jau pasenęs, jo vertėtų atsisakyti", – pridūrė komentatorius.

Varna – ne vienintelis paukštis, sulaukęs tiek daug dėmesio. Ne ką mažiau internautai mėgsta kalbančias ir savo šeimininkus mėgdžiojančias papūgas.

Viena mergina socialinėje paskyroje pasidalijo vaizdo įrašu su prierašu: "Kam reikalinga antra pusė, kai turi kalbančią papūgą kaip ši?"

Įraše papūga vardu Hamletas pakšteli merginai į skruostą, siūlo žaisti slėpynių, o sugadinusi mėgstamų merginos sportbačių raištelius apsimeta, kad tai padarė ne ji, ir klausia, kas nutiko.

Hamletas itin reaguoja į balso toną, tad merginai kalbant piktu balsu, jis pradeda leisti įvairius garsus, tarsi norėdamas įsitraukti į konfliktą.

TV3 laidos „Vaikų darželis“ ir renginių vedėjas Ž. Stakėnas trečiadienio vakarą,  19.30 val., pasirodys laidoje „Gero vakaro šou“. TV3 laidos svečias su didžiausiu džiaugsmu prisimins savo vaikystės nuotykius ir dalinsis vaikų auginimo ypatumais bei patarimais.

„Kai buvau vaikas, kiemo draugas žaisdavo su manimi žaidimą, nes jis buvo vyresnis. Eidavome lenktyniauti su troleibusais. Gyvenome prie Lietuvos kino teatro, tai – kas pirmas iki stoties nuvažiuos. Jis visada lipdavo į pirmą troleibusą, o aš į antrą. Ir aš visada pralaimėdavau. Antrasis troleibusas niekad neaplenkdavo pirmojo“, – juokdamasis pasakojo Žygis.

Dar viena vaikystės išdaiga, apie kurią iki šiol turbūt dar nežino jo tėvai – bandymas skraidyti.

„Buvome sodyboje. Aš radau tokį didelį kubilo dangtį. Pažiūrėjau, kad geri sparnai būtų. Aš atsinešiau įrankius, pasidariau skyles, pasidariau virvutes tokias, kad pasiimti. Užsinešiau į sodo namelio antrą aukštą. Nu, ir šokau. Žinoma, nukritau. Bet aš nepasidaviau, sakau: „Reikia įsibėgėt“, – šypsodamasis pasakojo Ž. Stakėnas. Bet, kaip sako laidos svečias, tai dar nieko, palyginus su čiaužymu ant daugiabučių stogų žiemą.

Bet visa tai buvo jo vaikystėje. Dabar Žygis jau pats augina du paauglius sūnus – vienam vienuolika metų, kitam – penkiolika. Laidos vedėjui Justinui Jankevičiui paklausus, koks etapas auginant vaikus pats smagiausias, Žygis atsakė, kad pradžia: „Pati pradžia. Man buvo 23 metai. Iš tikrųjų buvo viskas labai įdomiai, naujai, keista. Žmonai buvo 22 metai. Viskas buvo nauja. Ypatingai su pirmu“, – prisiminė vaikų gimimą Ž. Stakėnas.

Dabar daug vaikų auginimo rūpesčių jau praeityje ir Žygis sako, kad vis daugiau laiko vaikai praleidžia atskirai, užsiimdami savais reikalais.

„Jų dažnai nebūna namuose. Mes net į Nidą išvažiavom atostogaut „su šeima“. Nuvažiavom. Tai vienas savaitę pas draugą kempinge gyveno, kitas kažkada pareidavo pernakvot ir vėl išeidavo. Visas atostogas „su šeima“ praleidom dviese su žmona“, – juokavo Ž. Stakėnas.

Leisdamos laiką prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ moterys mėgavosi kurdamos vasariškus įvaizdžius ir iki ašarų prisijuokė prisiminusios pamaivišką Indrės vaikystę bei jos išdaigas. 

Televizijos laidų vedėja, socialinių tinklų įžymybė, kurianti linksmus vaizdo įrašus „Moterų pasaulyje“ bei „Mamų pasaulyje“, Indrė Stonkuvienė dalijosi prisiminimais apie ankstyvą norą puoštis, madų demonstravimą namuose ir mamai iškrėstus pokštus.

Prisiminusi pirmuosius savo bandymus makiažo srityje ir sugadintą mamos kosmetiką, moteris užsuko į kosmetikos prekių parduotuvę ir tuoj pat „išpirko“ vieną iš išdaigų padovanodama mamai blakstienų tušą.  

– Indre, kada atradote pomėgį puoštis? Kaip atrodė pirmieji bandymai?

– Visada mėgau puoštis. Kai man buvo 5-eri ar 6-eri, kiekviena šventė mūsų namuose virsdavo mano madų šou – susirinkusius svečius pasitikdavau su vienais apdarais, tuomet iškart lėkdavau persirengti. Vėl pasimaivydavau, pašokdavau, padainuodavau – ir vėl lėkdavau persirengti. Taip per vieną vakarą persirengdavau kokius penkis ar šešis kartus. Kai jau įgudau keisti drabužių derinius, pamaniau, kad metas imtis žaidimų su veidu. Namuose man tai leido daryti, o štai už jų ribų – ne.

– Tikriausiai, šiai taisyklei ne visuomet paklusdavote?

– Vieną istoriją apie pirmuosius savo makiažo bandymus prisimenu ypač ryškiai. Pirmą kartą pasidažiau blakstienas ruošdamasi į mokyklą gal septintoje klasėje. Besidažydama pavėlavau į autobusą. Kito autobuso nusprendžiau palaukti namuose. Mano mamytei kilo įtarimas, kodėl aš vis dar sėdžiu namuose. Išgirdusi ją ateinant, bandžiau sugalvoti, kaip išsisukti, kad nepastebėtų tų mano padažytų blakstienų. Čiupau akinius nuo saulės ir sėdžiu virtuvėje su tais akiniais. Pamačiusi mama liepė nekvailioti ir nusiimti juos.

Kaip dabar atsimenu – plaunuosi, akis griaužia, o aš verkšlenu: „mama, tu nieko nesupranti, visos puošiasi, o aš vėl būsiu kaip balta varna“.

Prisimenu, kad tądien kaip tik pylė lietus, tad net ir lauke man jų nebūtų prireikę. Mama, žinoma, suprato, kad aš kažką slepiu. Viskas baigėsi tuo, kad aš pavėlavau ir į kitą autobusą, nes mamytė neišleido su padažytomis blakstienomis „juokinti svieto“. Dabar tai jau kelia juoką, o tuomet buvo ir ašarų. Kaip dabar atsimenu – plaunuosi, akis griaužia, o aš verkšlenu: „mama, tu nieko nesupranti, visos puošiasi, o aš vėl būsiu kaip balta varna“. 

– Dabar pati auginate dukrą Ceciliją, ar jau teko susidurti su panašiomis situacijomis būnant mamos vaidmenyje?

– Dabar aš jau suprantu, kad mamytė buvo teisi, nenorėdama, jog elgčiausi ne pagal savo amžių. Tapusi mama pati susiduriu su panašiais dalykais, tik man dar daug kas prieš akis. Cecilija – visai kaip aš. Jau dabar tikra damutė. Didžiausias jos malonumas – nagų dailė, nuolat susiranda tai flomasterių, tai kitokių dažų nagams pasigražinti.

Mano manikiūrininkė yra papuošusi ir jos nagučius linksmais lipdukais, Cecilijai tai buvo tikra šventė! Ji ir kitus labai mėgsta gražinti! Mūsų namuose veikia amžinas Cecilijos grožio salonas, į kurį užsukti privalo ir tėtis, ir brolis, ir mama. Žodžiu, mano dukra tęsia tradicijas, todėl po kelių metų man gali tekti prašyti jos, kad parodytų, ką apsiniaukusią dieną slepia po akiniais nuo saulės. Man net įdomu, kaip ji kūrybingai bandys išsisukti nepagauta!

Draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojo Mareko Ernesto Goliančiko teigimu, dažniausios žalos, kylančios dėl tyčinio ar neatsargaus vaikų elgesio, fiksuojamos mokykloje bei namų aplinkoje.

Klaipėdos Gedminų progimnazijos direktorius Aurelijus Liaudanskas tvirtina, kad pasibaigus mokslo metams ir ištuštėjus mokyklai aiškiai pasimato, kiek iš tiesų žalos jos turtui padaryta per metus.

„Vaikai mokykloje praleidžia didžiąją dalį laiko, tad natūralu, kad pasitaiko visko – sugadintų baldų, durų, dažnai nukenčia sporto inventorius, ugdymo priemonės. Esame skaičiavę, kad vidutinė vieno rimtesnio įvykio, kai dėl išdaigų ar neatsargaus elgesio yra suniokojamas mokyklos turtas, nuostoliai gali siekti 100–150 eurų“, – teigia direktorius.

Dalį patirtų nuostolių tenka atlyginti ir mokinių tėvams, tačiau draudikai pastebi, kad visgi labiausiai nuo vaikų išdaigų nukenčia namų turtas.

„Mūsų užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo, kad vasarą namuose leidžia 30 proc. vaikų, tad natūralu, kad būtent šiltuoju periodu fiksuojama daugiausia žalų namų turtui. Tuo tarpu atvejų, kai dėl vaikų elgesio nukenčia kaimynų turtas ar padaromi nuostoliai viešose erdvėse, nėra daug – šiuolaikinė jaunoji karta daugiau laiko praleidžia ne dūkdami kiemuose, bet namuose prie kompiuterių ar įvairių kitų išmaniųjų įrenginių“, – sako M. E. Goliančik.

Pasak jo, dažniausiai pasitaikančios vaikų sukeltos žalos – stiklo dūžiai bei mobiliųjų įrenginių ir buities prietaisų gedimai, o vidutinė tokių įvykių žala siekia per 300 eurų.

„Tiesa, esame užfiksavę ir keliskart „brangesnių“ vaikų išdaigų, kuomet tenka atlyginti už sudaužytus ar kitaip nepataisomai sugadintus naujausios kartos televizorius ar ką tik išleisto modelio išmaniuosius telefonus. Pasitaiko ir kurioziškų situacijų. Pavyzdžiui, neseniai užregistravome įvykį, kuomet brangi sulčiaspaudė tiesiog „sudegė“, vaikui pamėginus išspausti sulčių iš pliušinio žaislo“, – pasakoja specialistas.

Kur kas dažnesnės situacijos – televizorių ekranų, mobiliųjų įrenginių ir planšečių dūžiai bei sugadinimai užliejus įvairiais skysčiais.

Pasak jo, informacinės technologijos bei prietaisai tapo neatskiriama daugelio šiuolaikinių vaikų gyvenimo dalimi, o kartais ribos tarp virtualaus pasaulio ir realybės tiesiog išsitrina.

„Administravome žalą, kai vaikas sudaužė televizorių, mėgindamas lyg į futbolo vartus spirti kamuolį. Šie įrenginiai jiems tampa tarsi tikrovės dalimi, skirtumas išnyksta. Kita vertus, pagal žalų dydžius galime matyti, kad ir suaugusiųjų „žaisliukai“ tampa vis prabangesni, tačiau ne visi suaugusieji juos labai saugo, o ir vaikų nesupažindina su tinkamu jų naudojimu“, – teigia M. E. Goliančik.

Anot BTA specialisto, vaikų išdaigos neišvengiama vaikystės dalis, tačiau tėvams tai paskatinimas atsakingiau elgtis su elektros prietaisais, nepalikti mobiliųjų įrenginių lengvai prieinamose vietose be priežiūros.

„Vargu ar išdaigų ir su jomis susijusių nuostolių namuose pavyks visiškai išvengti, tačiau visada pagalvokite, ar nepaliekate elektros prietaisų įjungtų į elektros tinklą, ar brangių mobiliųjų įrenginių nelaikote vaikams lengvai prieinamose vietose, ar su jais žaidžiančių vaikų nepaliekate be priežiūros“  – sako M. E. Goliančik.