Mokslo metams einant į pabaigą mokyklos ne tik planuoja remontą, bet ir skaičiuoja dėl vaikų išdaigų per metus patirtus nuostolius, dalį kurių teks atlyginti tėvams. Tuo tarpu draudikai įspėja, kad artėjančios vasaros metu neatsargus vaikų elgesys gali atnešti dar daugiau žalos – statistiškai nepilnamečių išdaigos didžiausią grėsmę kelia namų turtui, o vidutinė vieno įvykio žala siekia 300 eurų.

Draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojo Mareko Ernesto Goliančiko teigimu, dažniausios žalos, kylančios dėl tyčinio ar neatsargaus vaikų elgesio, fiksuojamos mokykloje bei namų aplinkoje.

Klaipėdos Gedminų progimnazijos direktorius Aurelijus Liaudanskas tvirtina, kad pasibaigus mokslo metams ir ištuštėjus mokyklai aiškiai pasimato, kiek iš tiesų žalos jos turtui padaryta per metus.

„Vaikai mokykloje praleidžia didžiąją dalį laiko, tad natūralu, kad pasitaiko visko – sugadintų baldų, durų, dažnai nukenčia sporto inventorius, ugdymo priemonės. Esame skaičiavę, kad vidutinė vieno rimtesnio įvykio, kai dėl išdaigų ar neatsargaus elgesio yra suniokojamas mokyklos turtas, nuostoliai gali siekti 100–150 eurų“, – teigia direktorius.

Dalį patirtų nuostolių tenka atlyginti ir mokinių tėvams, tačiau draudikai pastebi, kad visgi labiausiai nuo vaikų išdaigų nukenčia namų turtas.

„Mūsų užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo, kad vasarą namuose leidžia 30 proc. vaikų, tad natūralu, kad būtent šiltuoju periodu fiksuojama daugiausia žalų namų turtui. Tuo tarpu atvejų, kai dėl vaikų elgesio nukenčia kaimynų turtas ar padaromi nuostoliai viešose erdvėse, nėra daug – šiuolaikinė jaunoji karta daugiau laiko praleidžia ne dūkdami kiemuose, bet namuose prie kompiuterių ar įvairių kitų išmaniųjų įrenginių“, – sako M. E. Goliančik.

Pasak jo, dažniausiai pasitaikančios vaikų sukeltos žalos – stiklo dūžiai bei mobiliųjų įrenginių ir buities prietaisų gedimai, o vidutinė tokių įvykių žala siekia per 300 eurų.

„Tiesa, esame užfiksavę ir keliskart „brangesnių“ vaikų išdaigų, kuomet tenka atlyginti už sudaužytus ar kitaip nepataisomai sugadintus naujausios kartos televizorius ar ką tik išleisto modelio išmaniuosius telefonus. Pasitaiko ir kurioziškų situacijų. Pavyzdžiui, neseniai užregistravome įvykį, kuomet brangi sulčiaspaudė tiesiog „sudegė“, vaikui pamėginus išspausti sulčių iš pliušinio žaislo“, – pasakoja specialistas.

Kur kas dažnesnės situacijos – televizorių ekranų, mobiliųjų įrenginių ir planšečių dūžiai bei sugadinimai užliejus įvairiais skysčiais.

Pasak jo, informacinės technologijos bei prietaisai tapo neatskiriama daugelio šiuolaikinių vaikų gyvenimo dalimi, o kartais ribos tarp virtualaus pasaulio ir realybės tiesiog išsitrina.

„Administravome žalą, kai vaikas sudaužė televizorių, mėgindamas lyg į futbolo vartus spirti kamuolį. Šie įrenginiai jiems tampa tarsi tikrovės dalimi, skirtumas išnyksta. Kita vertus, pagal žalų dydžius galime matyti, kad ir suaugusiųjų „žaisliukai“ tampa vis prabangesni, tačiau ne visi suaugusieji juos labai saugo, o ir vaikų nesupažindina su tinkamu jų naudojimu“, – teigia M. E. Goliančik.

Anot BTA specialisto, vaikų išdaigos neišvengiama vaikystės dalis, tačiau tėvams tai paskatinimas atsakingiau elgtis su elektros prietaisais, nepalikti mobiliųjų įrenginių lengvai prieinamose vietose be priežiūros.

„Vargu ar išdaigų ir su jomis susijusių nuostolių namuose pavyks visiškai išvengti, tačiau visada pagalvokite, ar nepaliekate elektros prietaisų įjungtų į elektros tinklą, ar brangių mobiliųjų įrenginių nelaikote vaikams lengvai prieinamose vietose, ar su jais žaidžiančių vaikų nepaliekate be priežiūros“  – sako M. E. Goliančik.