Pasak tarnybos, iš viso šioje byloje kaltinimai dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo ir pasisavinimo, dokumentų klastojimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo, neteisėto disponavimo elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis bei neteisėto finansinių operacijų inicijavimo ir atlikimo pateikti devyniems asmenims. Jų tapatybių FNTT neatskleidžia, motyvuodama duomenų apsauga.

Ikiteisminį tyrimą teisėsauga pradėjo 2017 metais, gavus informacijos, kad iš Vilniuje veikusios kredito unijos atliekami įtartini pinigų pervedimai, svyruojantys nuo 20 tūkst. iki 100 tūkst. eurų.

Tuomet vykdytos operacijos metu FNTT pareigūnai sulaikė „Baltijos“ valdybos pirmininką, dokumentus nuo pareigūnų slėpti bandžiusią kasininkę ir dar du darbuotojus.

Netikėtą kredito unijos patikrinimą 2017-ųjų vasarą atliko ir Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, kuri nusprendė stabdyti unijos veiklą ir paskirti jai laikinąjį administratorių. Po poros mėnesių „Baltija“ pripažinta nemokia.

Manoma, kad laikinai kredito unijos administracijos direktoriaus pareigas ėjęs asmuo, su kitu jam pavaldžiu asmeniu vykdė didelio masto klientų pinigų pasisavinimo schemą. Į ją taip pat buvo įtraukti ir keliasdešimt socialiai pažeidžiamų asmenų.

FNTT duomenimis, klientų sąskaitose esantys pinigai jiems nežinant buvo pervedami į kitų asmenų sąskaitas, nurodant, kad pinigai neva pervedami klientui nutraukus sutartį ar dėl kitų priežasčių.

Atlikdami pavedimus kaltinamieji klastojo ne tik klientų prašymus nutraukti sutartis, bet ir kasos išlaidų orderius bei kitus dokumentus.

Pavedimų į savo sąskaitas sulaukdavę teisėsaugos stebimi asmenys juos iškart išgrynindavo ir perduodavo tarpininkams. Dalį klientų pinigų kaltinamieji pervesdavo į Azijoje esančias sąskaitas.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad per maždaug mėnesio laikotarpį kaltinamieji iššvaistė per 2,55 mln. eurų, beveik 800 tūkst. eurų pasisavino ir dar bemaž 430 tūkst. eurų ketino iššvaistyti.

Tyrimo metu taip pat buvo apribota kaltinamųjų nuosavybė į daugiau nei 81 tūkst. eurų vertės turtą ir beveik 500 tūkst. eurų piniginių lėšų. Areštuotos lėšos grąžintos kredito unijai.

Ikiteisminį tyrimą kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras.

Kaip trečiadienį pranešė tyrimą atlikusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, per 2016 metus įvairias konsultacijas teikusios Panevėžio įmonės tuometis direktorius, galimai siekęs sumažinti mokėtiną pridėtinės vertės mokestį (PVM), pirko ir į bendrovės sąnaudas įtraukė įvairias su verslo vykdymu nesusijusias paslaugas ir prekes, kurių vertė – beveik 69 tūkst. eurų.

Įtariama, kad siekiant išvengti mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, buvo apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterija ir tokiu būdu nuslėpta daugiau kaip 9 tūkst. eurų mokesčių.

2017 metais pasikeitus įmonės direktoriams, kaip įtariama, ir toliau buvo siekiama nuslėpti mokėtiną PVM. Įtariama, kad naujoji bendrovės vadovė iššvaistė per 58 tūkst. eurų įmonės pinigų.

Už šią sumą buvo įsigyta įvairių prekių, kurios, kaip manoma, nebuvo panaudotos bendrovės pajamoms uždirbti. Pareigūnai įtaria, kad į valstybės biudžetą buvo nesumokėta per 7,5 tūkst. eurų mokesčių.

Abu direktoriai yra kaltinami apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymu, neteisingų duomenų apie pajamas pateikimu, didelės vertės svetimo turto iššvaistymu. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Surašęs kaltinamąjį aktą, jis bylą perdavė nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Už didelės vertės svetimo turto iššvaistymą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki septynerių metų. Griežčiausia bausmė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Mokesčių vengimas pateikiant neteisingus duomenis apie pajamas griežčiausiai baudžiamas iki ketverių metų nelaisvės.