Pasak tarnybos, abu kaltinamieji valdė ekspedijavimo paslaugas teikiančią įmonę. Vienas jų buvo faktinis bendrovės vadovas, kitas – oficialiai paskirtas direktorius. Abu jie žinojo, kad įmonės finansinė padėtis labai prasta, o susikaupusių skolų suma siekė per 3 mln. eurų.

„Užuot gautomis pajamomis stengęsi padengti bent dalį skolos savo kreditoriams, asmenys pinigus iššvaistė, sudarydami įmonei nuostolingą paskolos sutartį su vietos ūkininku. Jam paskolinta 291 tūkst. eurų, iš kurių 190 tūkst. eurų ūkininkas negrąžino bendrovei“, – rašoma pranešime.

Tokiais veiksmais kreditoriams buvo padaryta didelė turtinė žala.

Anot FNTT, prastoje padėtyje buvusi įmonė savo veiklą tęsė, o, jai atsidūrus ties bankroto riba, direktorius nepaisė reikalavimų ir skolas padenginėjo ne pagal kreditorių eiliškumą, o savo nuožiūra, taip padarydamas daugiau kaip 160 tūkst. turtinę žalą likusiems kreditoriams.

„Be to, sudarė dar vieną skolos perleidimo sutartį, šį kartą su Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės įmone, su kuria anksčiau nebuvo turėta jokių verslo santykių“, – teigia teisėsauga.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad įmonė buvo sąmoningai blogai valdoma, siekiant nulemti jos bankrotą. Byla dėl bankroto jai buvo iškelta 2016 metais, o 2019 metais teismas bankrotą pripažino tyčiniu.

Abu įmonės vadovai kaltinami iššvaistę per 190 tūkst. eurų įmonės lėšų, nulėmę įmonės bankrotą bei padarę turtinės žalos kreditoriams. Iš viso įmonės kreditoriams bendrovė liko skolinga per 2,7 mln. eurų.

Ikiteisminį tyrimą organizavo Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė, o jį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai.

Už nusikalstamo bankroto padarymą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų. Už didelės vertės svetimo turto iššvaistymą gresianti griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Skolininko nesąžiningumas, kai dėl to padaroma didelė turtinė žala, griežčiausiai baudžiamas iki trejų metų nelaisvės.

Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Vida Skalauskienė. Tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos vyriausiasis tyrėjas Vaidas Mockus.

Bylos duomenimis, laikrodžiais, papuošalais ir juvelyriniais dirbiniais prekiaujančios bendrovės vadovė tuo pačiu adresu 2013 metais įsteigė naują bendrovę su analogiška veikla ir labai panašiu pavadinimu. Valstybinei įmonei, registruojančiai juridinius asmenis, klaipėdietė pateikė suklastotus dokumentus, kad jau nėra pirmos tose patalpose veikusios bendrovės direktorė ir akcininkė bei jokių ryšių su ja neturi. Verslininkė teigė, kad ji yra tik naujai įsteigtos juvelyrikos dirbinių bendrovės akcininkė ir direktorė. Pateikusi tokią klaidinančią informaciją apie valdomas bendroves, moteris visą pirmai jos bendrovei priklausantį turtą perdavė naujai įsteigtai bendrovei. Neatlygintinai perdavus didelės vertės – beveik 300 tūkst. eurų – turtą Klaipėdos bendrovė tapo nemoki, negalėjo atsiskaityti su prekių tiekėjais, nemokėjo mokesčių ir socialinių įmokų.

Nustatyta, kad nuteistoji verslininkė, maskuodama beveik trečdalio milijono eurų turto iššvaistymą, suklastojo nebeveikiančios bendrovės buhalterinę apskaitą, neva visas turėtas turtas parduotas. Vėliau šiuos suklastotus dokumentus naujos bendrovės vardu pateikė mokesčių administratoriui, siekiant apgaule gauti iš valstybės biudžeto jai nepriklausantį daugiau kaip 50 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokestį. Tokiu būdu nuteistoji siekė ne tik susigrąžinti jai nepriklausantį PVM, bet ir nesumokėjo į valstybės biudžetą beveik 60 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio ir PVM.

2019 metų lapkritį pirmos instancijos teismas nuteistąją pripažino kalta dėl didelės vertės sukčiavimo, turto iššvaistymo, tyčinio bankroto, apgaulingo apskaitos tvarkymo bei dokumentų klastojimo ir skyrė jai laisvės atėmimą trejiems metams, atidedant bausmės vykdymą 2 metams. Taip pat nuteistajai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – daugiau nei 700 eurų dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Be to, teismas Klaipėdos valstybinei mokesčių inspekcijai iš nuteistosios priteisė daugiau nei 6 tūkst. eurų. Su šiuo teismo nuosprendžiu nuteistoji nesutiko ir jį apskundė apeliacine tvarka. Taip pat nuosprendį apeliacine tvarka apskundė ir prokuratūra, prašydama sugriežtinti bausmę nuteistajai.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs nuteistosios bei Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės V. Skalauskienės apeliacinius skundus, nusprendė pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perkvalifikuoti nuteistosios nusikalstamus veiksmus į sunkesnius. Be to, šiuo antrosios instancijos teismo sprendimu moteris pripažinta kalta ir dėl siekio paveikti liudytoją. Teismas nustatė, kad nuteistoji verslininkė ikiteisminio tyrimo metu paprašė vieno iš liudytojų apklausos metu duoti melagingus, jai palankius parodymus. Uostamiesčio verslininkei skirta griežtesnė 4 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.