Praeitą mėnesį E. Macronas paskelbė, kad Prancūzijos karinis vaidmuo šiame regione bus toliau mažinamas, ir argumentavo, kad prancūzų pajėgos nebeatitinka vietos poreikių. Prancūzijos pajėgos „Barkhane“ („Barchanas“), veikiančios Malyje, Čade, Nigeryje, Burkina Fase ir Mauritanijoje, taip pat susidūrė su kai kurių afrikiečių pasipriešinimu.

Penktadienį po derybų su susijusių Afrikos valstybių lyderiais E. Macronas paskelbė, kad ilguoju laikotarpiu Prancūzija paliks regione 2,5–3 tūkst. karių. Dabartinį prancūzų kontingentą sudaro 5 tūkst. karių.

„Atliksime tai etapais“, – aiškino E. Macronas. Prezidentas pridūrė, kad per ateinantį pusmetį bus susitelkta į „Barchane“ misijos užbaigimą ir pajėgų pertvarkymą.

Prancūzijos kariai Malyje veikia nuo 2013 metų. Šios pajėgos buvo pasiųstos kautis su islamo ekstremistais, perėmusiais kontrolę daugelyje šiaurės Malio miestų. Pirminę operaciją „Serval“ („Servalas“) vėliau pakeitė „Barkhane“, ši misija buvo išplėsta įtraukiant kitas šalis ir dedant pastangas stabilizuoti platesnį Sachelio regioną.

Tačiau islamistų kovotojai ir toliau rengė pražūtingas atakas prieš juos besistengiančias įveikti pajėgas ir vis dažniau – prieš civilius.

Sausį šimtai žmonių buvo nužudyti per virtinę išpuolių prieš kaimus, esančius prie Nigerio ir Malio sienos.

Sachelio šalių vyriausybės gyrė Prancūzijos karinę pagalbą, bet kai kurie kritikai tvirtino, kad šios operacijos yra Prancūzijos kolonijinio valdymo regione atgarsiai.

J. Bidenas „padarė išvadą, kad Jungtinės Valstijos... išves savo pajėgas iš Afganistano iki rugsėjo 11 dienos“, žurnalistams sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

J. Bidenas dar prieš kelias savaites užsiminė, kad galėtų praleisti gegužės 1-osios terminą, o po kurio laiko tapo aišku, jog baigti sklandų likusių 2 500 karių išvedimą iki to laiko būtų pernelyg sunku.

JAV pareigūnai apie J. Bideno sprendimą kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, nes Baltieji rūmai dar nepadarė oficialaus pareiškimo. Pirmasis jų komentarus paskelbė dienraštis „The Washington Post“.

Prezidento sprendimas gali paskatinti Talibaną keršyti JAV bei Afganistano pajėgoms ir gal net eskaluoti prieš 20 metų prasidėjusį konfliktą. Šis žingsnis tikriausiai taip pat vėl įžiebs politinius nesutarimus dėl Amerikos dalyvavimo kare, kurį daugelis vadina „nesibaigiančiu“.

Sprendimu nukelti galutinį terminą į rugsėjo 11-ąją pabrėžiama priežastis, dėl kurios amerikiečių kariai apskritai buvo dislokuoti Afganistane – siekiant neleisti radikaliosioms grupuotėms vėl įsitvirtinti šalyje, kuri galėtų būti naudojama kaip placdarmas išpuoliams prieš JAV rengti.

Pagal 2020 metų vasarį sudarytą susitarimą su tuometinio Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija talibai sutiko nutraukti išpuolius ir surengti taikos derybas su vyriausybe Kabule mainais į JAV įsipareigojimą iki 2021-ųjų gegužės užbaigti savo kontingento išvedimo procesą.

Pastaraisiais metais JAV kariuomenės vadai ir gynybos pareigūnai kalbėjo, kad atakos prieš JAV karius iš esmės liovėsi, bet perspėjo, kad talibai ėmė dažniau pulti afganų pajėgas. Vadų teigimu, sukilėliai nesugebėjo įvykdyti taikos sutarties sąlygų, nes tęsė atakas prieš afganus ir nesugebėjo nutraukti visų ryšių su teroristų tinklu „al Qaeda“ bei kitomis ekstremistų grupuotėmis.

J. Bidenas inicijavo taikos susitarimo peržiūrėjimo procedūrą vasarį, netrukus po to, kai stojo prie JAV vairo, ir ilgą laiką konsultavosi su savo patarėjais gynybos klausimais bei sąjungininkais.

Pastarosiomis savaitėmis darėsi vis aiškiau, jog J. Bidenas linkęs nepaisyti termino.

„Būtų sunku laikytis gegužės 1 dienos termino, – kovo pabaigoje pareiškė prezidentas. – Tuos karius išvesti sunku vien dėl taktinių priežasčių.“

JAV dienraštis „The Washington Post“ ir transliuotojas CNN citavo neįvardintus šaltinius, kuriais remiantis, susitarime numatoma, kad JAV karių skaičius Afganistane sumažėtų nuo maždaug 14 000 iki 8 000-9 000.

Susitarime taip pat reikalaujama, kad Talibanas pradėtų tiesiogines derybas su Afganistano vyriausybe, kurią radikalus Talibano judėjimas vadina „marionetiniu režimu“, ir sudaryti atskirą taikos susitarimą. Talibanas iki šiol atsisakė tiesiogiai derėtis su šalies vyriausybe.

CNN teigimu, remiantis susitarimu, galimai būtų drastiškai sumažintas JAV ambasados personalas Kabule ir apsaugos personalas.

JAV ir Talibanas greitu metu turi pradėti aštuntąjį derybų etapą, siekiant sudaryti taikos susitarimą.

JAV ir Talibano atstovai susitinka nuo praėjusių metų, viliantis rasti taikų Afganistano konflikto sprendimą. Per kelias ateinančias dienas Kataro sostinėje Dohoje turi prasidėti naujas – aštuntasis – derybų etapas.

Talibano atstovas Zabihullah Mujahidis ketvirtadienį sakė, kad yra vilties, jog šiame derybų etape bus parengtas sprendimas.