Užsienio investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis teigia, kad dėl persikėlimo į Lietuvą kalbamasi su maždaug apie 60 įmonių, iš kurių dauguma yra jau esami agentūros klientai iš Baltarusijos.

„Mūsų strategija – dirbti su įmonėmis, kurios jau čia įsikūrusios, investavusios ir ieško galimybių, kaip vieną iš savo padalinių relokuoti į Lietuvos teritoriją. Didžioji dauguma kompanijų – apie 70 proc. – yra baltarusiškos technologijų kompanijos, kurios kuria žaidimus arba mobiliąsias programėles, o kiti – daugiausia JAV, yra keletas netgi lietuviškų kompanijų, kurios nori išsikelti. Pačių rusiško kapitalo įmonių susidomėjimas – labai mažas“, – laidoje „Delfi tema“ kalbėjo E. Čivilis.

Anot jo, nuo karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą jau yra atvykę keli šimtai specialistų.

Darbuotojai iš Rusijos bei Baltarusijos bei jų šeimų nariai į Lietuvą gali paprasčiau persikelti gyventi ir dirbti į Lietuvą. Tai numatantis vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakymas įsigaliojo kovo 23-iąją ir taikomas nepaprastosios padėties metu.

Visaverčius padalinius Rusijoje privalės turėti daugiau kaip 500 tūkst. šios šalies vartotojų per dieną pritraukiančios užsienio technologijų milžinės, per kuriuos neš atsakomybę už Rusijos įstatymų pažeidimus ir privalės bendradarbiauti su valdžios institucijomis, vykdys jų nurodymus dėl Rusijos įstatymus pažeidžiančios informacijos sklaidos ribojimų.

Įstatymas skelbia, jog nuosavą filialą, skyrių ar juridinį asmenį privalo turėti visi užsienio interneto svetainių, informacinių sistemų ir programų savininkai, atitinkantys bent vieną iš šių kriterijų: platina informaciją rusų kalba arba Rusijos Federacijos tautų kalbomis, skelbia į Rusijos auditoriją orientuotą reklamą, apdoroja informaciją apie vartotojus Rusijoje, gauna piniginių lėšų iš Rusijos piliečių ar juridinių asmenų.

Be to, tokios kompanijos privalės užregistruoti Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyboje „Roskomnadzor“ bendradarbiavimui su valstybės institucijomis, taip pat savo informaciniame šaltinyje paskelbti „Roskomnadzor“ nustatyta elektroninę formą Rusijos piliečių ir organizacijų pranešimams teikti, įdiegti vieną iš „Roskomnadzor“ siūlomų vartotojų skaičiaus nustatymo programą.

Įstatymas numato virtinę „prievartos priemonių“ jo reikalavimų laikymuisi – nuo Rusijos vartotojų informavimo apie įstatymų pažeidimus iki visiško veiklos Rusijoje blokavimo.

Įstatymas įsigalioja jo oficialaus paskelbimo dieną (paskelbtas ketvirtadienį), tačiau prievolė dėl visaverčių padalinių įregistravimo galios nuo 2022 metų sausio.

Tokį įstatymą šių metų gegužę parengė ir pateikė svarstymams Rusijos parlamento žemutinių rūmų (Valstybės Dūmos) deputatų grupė, vadovaujama Informacinės politikos, informacijos technologijų ir komunikacijos komiteto pirmininko Aleksandro Chinšteinas bei senatorius Aleksejaus Puškovo.

„Užsienio kompanijos turėjo galimybę pasirinkti savireguliavimą. Tačiau to nepadarė. Taigi būtinas teisinis reguliavimas, įskaitant, visų pirma, atitinkamų prievartos priemonių įvedimą – visų pirma ekonominių“, – sakė  Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas.

Anot A. Chinšteino, šis Rusijos federalinis įstatymas palies ne tik paieškų sistemas („Google“, „Bing“), socialinius tinklus („Facebook“, „Instagram“, „TikTok“, „Twitter“), vaizdo įrašų platformas („YouTube“, „Twitch“) ir elektroninio pašto ir momentinio susirašinėjimo pasaugų tiekėjus (nuo „Gmail“ iki „Telegram“), bet ir prieglobos paslaugų teikėjus (įskaitant „Amazon“), dideles internetines parduotuves (ypač „Aliexpress“, „Iherb“ ir „Ikea“), taip pat „Wikipedia“.

V. Putinas šių metų pradžioje skundėsi, jog didžiosios technologijų kompanijos tapo tokios įtakingos, kad „konkuruoja“ su suvereniomis valstybėmis.

Briuselyje susitikę europarlamentarai svarstė Skaitmeninių paslaugų įstatymą, kuriuo siekiama apriboti šių įmonių veiklą.

EP nariai taip pat palaikė iniciatyvą parengti taisykles, kurios būtų griežtesnės už dabartinius konkurencijos įstatymus.

„Amžini bylinėjimosi procesai teisme su „Google“ dėl konkurencijos ir kitais platformų operatoriais rodo, kad su jais sunku susitvarkyti naudojantis įprastais konkurencijos įstatymų instrumentais“, – sakė Vokietijos europarlamentas Markusas Ferberis.

Šiuo metu griežtesnius įstatymus rengia EK, o nutekinti duomenys rodo, kad bus siekiama itin smarkiai apriboti interneto milžinų veiklą.

Vienas svarbiausių EK siūlymų bus atnaujinti elektroninės prekybos direktyvą, kuri šiuo metu reglamentuoja verslo sąlygas internete, tačiau ši direktyva buvo priimta 2000 m., kai „Google“ buvo nauja bendrovė, o „Facebook“ nė neegzistavo.