Kultūros ministerija primena, kad Klaipėdos miesto savivaldybė ir ministerija 2022 metų liepos 22 dieną pasirašė ketinimų protokolą dėl Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimo. Kultūros ministro Simono Kairio teigimu,  jame numatyti įsipareigojimai abiem pusėms, tačiau šiuo metu tik Kultūros ministerija visus savo įsipareigojimus jau yra įvykdžiusi.

Praėjusią savaitę Klaipėdos meras Arvydas Vatikus teigė įžvelgiantis Kultūros ministerijos spaudimą uostamiesčiui prisidėti finansiškai prie tvarkybos, nors anksčiau apie tai nebuvo kalbėta.

„Susitarime ir iki šių metų gruodžio nebuvo jokių kalbų apie savivaldybės finansinį prisidėjimą prie projektavimo ir statybos darbų. Deja, tačiau dabar jau girdime ir turime raštiškus įrodymus, kad ministerija spaudžia savivaldybę skirti pinigų pastato sutvarkymui, nes tik tokiu atveju būtų galima paskubinti darbų eigą“, – teigė A. Vaitkus.

Kviečia laikytis įsipareigojimų

Kultūros ministras teigia, kad ministerija padarė didelį įdirbį, o įsipareigojimų turi laikytis Klaipėda.

„Klaipėdos centrinio pašto kompleksas yra įrašytas į valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Šį vertingą objektą ministerija už 2,3 mln. eurų išpirko iš bendrovės „Lietuvos paštas“. Numatėme galimybę skirti finansavimą pagal Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos priemones – iš viso apie 7 mln. eurų. Dabar savo įsipareigojimų turi laikytis Klaipėdos miesto savivaldybė“, – sako kultūros ministras. 

Ketinimų protokolą pasirašiusi Klaipėdos miesto savivaldybė, anot ministerijos, įsipareigojo užtikrinti Klaipėdos centrinio pašto komplekso aktualizavimą ir kultūros bei kitų veiklų ir paslaugų teikimo užtikrinimą. Šiam tikslui miesto savivaldybė įsipareigojo skirti lėšų iš savo biudžeto.

Pasak kultūros ministro, visas šis kontekstas ir įsipareigojimai Klaipėdos merui ir jo komandai yra puikiai žinomi. Pernai liepą buvo sudaryta ministerijos ir miesto savivaldybės atstovų darbo grupė, kuri turėjo įvertinti, kaip savivaldybė yra pasiruošusi pritaikyti šį objektą veiklai.

Bandė įsiūlyti Jūrų muziejui

Ministro teigimu, pernai rugsėjį Klaipėdos miesto savivaldybė turėjo pateikti pašto įveiklinimo viziją ir konkrečius pasiūlymus.

„Užuot tai padariusi, savivaldybė dar lapkritį bandė įsiūlyti šį objektą Lietuvos jūrų muziejui, nors tai yra Kultūros ministerijai pavaldi įstaiga. Kilusius klausimus dėl techninio projekto rengimo ministerija taip pat buvo priversta spręsti viena“, – primena S. Kairys.

„Pastebime, kad miesto meras ir jo komanda bėga nuo šio klausimo ir vilkina procesą nepaisydami didžiulio įdirbio iš Kultūros ministerijos pusės. Apmaudu, kad šis ambicingas projektas stoja. Dar apmaudžiau, kad iš pastarųjų Klaipėdos kultūros lauko atgarsių panašu, jog tai – ne vienkartinis nesusikalbėjimas, o bendro miesto valdžios požiūrio į kultūrą ir meną rezultatas“, – pabrėžia kultūros ministras.

Klaipėdos paštas – architekto H. Shoede suprojektuotas ir 1893 metais pastatytas neogotikinio stiliaus pastatų kompleksas. Kultūros ministerija siekia, kad šis kultūros paminklu paskelbtas objektas būtų tinkamai restauruojamas ir prižiūrimas ir taptų gyvybingu traukos centru visuomenei.

Klaipėdos savivaldybė praėjusią savaitę pranešė, kad siekia Klaipėdos centrinio pašto atgimimo ir yra numačiusi jau šiais metais skirti lėšų F. W. Argelanderio mokslo ir meno centro koncepcijai parengti.

„Klaipėdos savivaldybė savo ketinimų neišsižada. Atvirkščiai – esame labai suinteresuoti, kad klaipėdiečiams svarbią reikšmę turintis istorinis kompleksas būtų kuo greičiau sutvarkytas ir pagaliau atgimtų. Apmaudu girdėti pasisakymus, neva savivaldybė kažko nedaro, kad tai taptų realybe. Norisi priminti ministerijai, kas yra istorinio komplekso savininkas ir kas jį turėtų sutvarkyti“, – savivaldybės išplatintame pranešime cituojamas Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Anot jo, tai, kad savivaldybės jau dabar prašoma finansinio prisidėjimo prie projektavimo ir pastato tvarkymo, sukelia daug klausimų, kas bus tolimesniuose etapuose, „jei valstybės lėšomis neįstengiama parengti net projekto“. 

Specialistai svarsto apie tai, kad pašte turėtų veikti daugiafunkcė erdvė, o ne vien mokslo centras ar muziejus. Žadama, kad diskusijos bus tęsiamos ir toliau, įtraukiant platesnį ratą ekspertų.

Pagal bendradarbiavimo sutartį, pasirašytą tarp Kultūros ministerijos ir savivaldybės, ministerija valstybės ir ES struktūrinių fondų lėšomis numato sutvarkyti pašto kompleksą ir pritaikyti jį kultūros bei kitoms veikloms vykdyti, o savivaldybė – pasirūpinti erdvių įveiklinimu.

2021 m. Kultūros ministerijos užsakymu parengtos galimybių studijos rengėjai pašto rūmų komplekse siūlo kurti daugiafunkcę kultūros erdvę – Klaipėdoje gimusio astronomo F. W. Argelanderio mokslo ir meno centrą su muziejinėmis, renginių, rezidencijų funkcijomis, taip pat siūlyta komunikacijos centro koncepcija, orientuota į ryšių ir komunikacijos centrą, kuriame būtų pristatomas istorinis paveldas ir šiuolaikinės technologijos.

Naujosios miesto valdžios siekis – kad veiklas jungtų jūrinė tematika. Būtų galima sukurti įvairias ekspozicijas, edukacijas supažindinant su jūrine navigacija, jūrine komunikacija istoriniame ir dabarties kontekste, taip sujungiant jūrinę, astronominę ir komunikacinę tematiką, numatyti patrauklių interaktyvių objektų, pavyzdžiui, laivo įvedimo į Klaipėdos uostą simuliatorių ir pan.

Pirmajame pašto aukšte turėtų būti atspindima ir istorinė pastato funkcija – čia turistai turėtų galimybę išsiųsti atviruką su miesto vaizdu ir antspaudu į savo šalį, kas labai populiaru užsienio turistų traukos taškuose.

Abiejų pusių susitarimu nuspręsta tęsti bendradarbiavimą, siekiant išskirtinės architektūros kultūros paminklą paversti lankytinu traukos objektu.

"Ši diena po kažkurio laiko bus istorinė, nes vienas pagrindinių Klaipėdos centro ir senamiesčio akcentų – pašto pastatas įgavo tam tikrą fiksuojamą perspektyvą", – šiandien ryte prieš pasirašant dokumentą džiaugėsi miesto vadovas V.Grubliauskas.

Labai džiaugiuosi, kad vis judame į priekį.

Oficialiame ketinimų protokolo dokumente nurodyta, kad Kultūros ministerija įsipareigojo numatyti finansavimą kompleksui sutvarkyti 2021–2030 m. Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pažangos priemonės "Aukštos meninės vertės, įvairaus ir įtraukaus kultūros turinio prieinamumo didinimas" lėšomis.

O Klaipėdos savivaldybė įsipareigojo užtikrinti Klaipėdos centrinio pašto komplekso aktualizavimą, kultūros bei kitų veiklų ir paslaugų teikimą bei tam skirti lėšų iš savivaldybės biudžeto.

Simonas Kairys. Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Labai džiaugiuosi, kad vis judame į priekį. Šiuo metu situacija yra tokia – iki šių metų pabaigos tiek Klaipėdos centrinis paštas, tiek Kauno paštas pereis Kultūros ministerijos žinion. Buvome šiek tiek užtrukę, nes, pasirodo, 30 metų Lietuvoje nebuvo tvarkos, kad toks sandoris galėtų vykti. Dėkui Seimui, kad labai operatyviai sureagavo ir mums padėjo, besibaigiant sesijai priėmė reikalingus įstatymo pakeitimus ir mums beliko tik formalios procedūros", – sakė S.Kairys.

Vyriausybės nutarimu Klaipėdos pašto kompleksas šių metų gegužę įrašytas į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.

"Pasirašydami šiuos dokumentus aiškiai deklaruojame, kad miestas imasi atsakomybės už būsimą sutvarkyto, renovuoto pašto įveiklinimą, ir imsimės atsakomybės už tai, kad jis būtų vienas pačių patraukliausių, jaukiausių objektų turizmui", – tikino uostamiesčio meras.

Čia surengta daugiau nei 7 tūkst. edukacijų ir renginių vaikams ir šeimoms, daugybė parodų, ekspozicijų, konferencijų, nemokamų ekskursijų. Praėjus dešimčiai metų, pasibaigus savivaldybei priklausančių patalpų nuomos sutarčiai, ieškoma sprendimų, kad sėkmingas muziejus liktų tose pačiose patalpose.

„Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, pasibaigus patalpų nuomos sutartims, privalu skelbti viešą nuomos konkursą. Norėdami, kad lankomas, sėkmingas muziejus tęstų savo prasmingą veiklą „senuosiuose“ namuose ir patalpų nuomos kaina jam žymiai nedidėtų, ieškome sprendimų, kurie leistų muziejaus kūrėjams išlaikyti turimas patalpas Šiltadaržio gatvėje“, – sako Vilniaus savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėja Vilma Lajauskaitė.

Paskelbus viešąjį konkursą, patalpos atitektų dalyviui, pasiūliusiam didžiausią kainą, tad Vilniaus miesto savivaldybės taryba nutarė skelbti įveiklinimo konkursą, kuriame varžytųsi ne kaina, o idėjos.

Pasak V. Lajauskaitės, įveiklinimo konkurse varžytųsi pasiūlytos veiklos idėjos, kurias vertins nepriklausomų ekspertų komisija, be to, tokiems konkursams galima lengvatinė nuomos kaina. Taip pat būtų iškelta papildomų sąlygų dėl socialinės naudos vilniečiams ir miesto svečiams.

Iki šiol muziejus už patalpas senamiestyje mokėjo 0,29 euro už kv. m per mėnesį. Vidutinė nuomos kaina dabar yra 6,78 už kv. m per mėnesį. Pagal šiuo metu galiojančias Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos nustatytas tvarkas lengvatinė nuomos kaina – 3,39  euro už kv. m per mėnesį.  Taryba pritarė įveiklinimo konkurso skelbimui nustatant Šiltadaržio g. 2 esančių patalpų nuomos kainą – 0,30 euro už kv. m per mėnesį.

Šiuo metu Vilniuje yra maždaug 20 nuomos sutarčių su kultūros srityje veikiančiais nuomininkais, jau mokančiais lengvatinį nuomos mokestį nuo 0,50 iki 5,5 euro už kv. m per mėnesį (kaina skiriasi, atsižvelgiant į patalpų būklę, lokaciją ir pan.).

Abu pastatai įrašyti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Valstybės valdomo Lietuvos pašto teigimu, planuojama, kad pirmasis po karantino grupės susitikimas įvyks liepos 2 dieną.

Kovą vykusių renginių metu, Kauno ir Klaipėdos miesto bendruomenės, visuomenės bei verslo atstovai pristatė savo idėjas, kurios, jų manymu, leistų surasti geriausią ir tinkamiausią sprendimą dėl Kauno ir Klaipėdos centrinių pašto pastatų pritaikymo visuomenės reikmėms.

Kaune susibūrusi architektų iniciatyvinė grupė „Paštininkai“ pristatė idėją Kauno centriniame pašto pastate įkurti architektūros muziejų. Anot idėjos autorių, Lietuva, skirtingai nei kitos Europos šalys, tokio muziejaus neturi.

Tuo metu Klaipėdos centrinio pašto pastate Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius mato galimybę įrengti Klaipėdos miesto galeriją-muziejų. Pasak iniciatyvos autorių, dailės palikimo išsaugojimo Klaipėdos mieste koncepcija ir veiksmų programa suformuota dar 2016 metais, tačiau realių veiksmų iki šiol neatlikta.

Idėjų pristatymo metu dėl Klaipėdos centrinio pašto pastato pritaikymo pasiūlymą pateikė ir Telšių vyskupijos kurijos atstovai – dalis pastato, dėl išskirtinės jo istorijos ir tinkamos lokacijos vakarų Lietuvoje, galėtų tapti kunigų seminarija, piligrimų ir mokymų centru.

Darbo grupės veikloje dalyvauja Susisiekimo ministerijos, Lietuvos pašto, Vyriausybės, Kultūros ministerijos, Seimo, paveldosaugos atstovai.

Anksčiau Lietuvos paštas buvo nusprendęs parduoti centrinių paštų pastatus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tačiau dalis politikų, taip pat paveldosaugininkai pasisakė už jų išsaugojimą visuomenės reikmėms.

Vilniaus centrinio pašto pastato aukcionas įvyko gruodį, tačiau kol kas sandoris nėra užbaigtas. Gegužės pabaigoje Lietuvos paštas komentavo BNS, kad pardavimo procesas užsitęsė dėl karantino, bet sandoris netrukus turėtų būti baigtas.

1932 metais atidarytas garsaus architekto Felikso Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių. Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu požiūriu, tapęs vienu ryškiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų.

Prieš 126 metus statytas Klaipėdos centrinis paštas buvo įsikūręs Klaipėdos pašto stoties statinių komplekse.