Nuteistas žudikas, prieš tris savaites pabėgęs iš griežčiausio apsaugos režimo kalėjimo Niujorko valstijoje, sekmadienį buvo pašautas ir sučiuptas po to, kai keliomis dienomis anksčiau per intensyvias gaudynes buvo nukautas kitas bėglys.

Davidas Sweatas (Deividas Svetas) buvo sulaikytas vos už trijų kilometrų nuo sienos su Kanada ir išvežtas gydyti į ligoninę. Pareigūnai sakė, kad jo būklė kritinė, bet stabili.

Sugavus šį bėglį baigėsi milijonus dolerių kainavusios gaudynės, per kurias iki 1,3 tūkst. teisėsaugos pareigūnų naršė kalnuotą ir atokią vietovę aplink Klintono kalėjimą Niujorko valstijos šiaurėje po to, kai D.Sweatas ir Richardas Mattas (Ričardas Metas) pabėgo birželio 6 dieną.

R.Mattą penktadienį nušovė vienas federalinis agentas. Skrodimas parodė, kad jam į galvą pataikė trys kulkos.

„Košmaras pagaliau baigėsi“, – žurnalistams sakė Niujorko valstijos gubernatorius Andrew Cuomo (Endrius Kuomas).

Pasak jo, D.Sweatas veikiausiai buvo neginkluotas ir vilkėjo slepiamosios spalvos drabužius. Vienas pareigūnas dukart pašovė jį į liemenį, vydamasis bėglį atvirame lauke.

JAV žiniasklaida paskelbė nuotrauką, kurioje matomas policijos sučiuptas kruvinas D.Sweatas.

Pareigūnai baiminosi, kad pabėgę kaliniai galėjo pereiti sieną su Kanada.

„Jis buvo labai arti, o mes negalime būti laimingesni, kad sugebėjome jį sulaikyti ir nepamesti iš akių“, – sakė Niujorko valstijos policijos vyriausiasis inspektorius Josephas d'Amico (Džozefas d'Amikas).

„Tai buvo ilgos trys savaitės“, – pridūrė jis.

J.D'Amico nurodė, kad bėgliai tikriausiai barstė maltus pipirus, kad suklaidintų pėdsekius šunis, ir kažkuriuo metu išsiskyrė.

JAV Senatas antradienį nubalsavo uždrausti kankinimus tardant, o šiuo žingsniu siekiama užkirsti kelią šiurkštiems metodams, kurie buvo naudojami prieš įtariamus teroristus po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų.

Šis pasiūlymas buvo priimtas triuškinama dauguma – 78 balsais prieš 21. Už jį balsavo visi demokratų senatoriai ir 32 respublikonai.

Tarp tą teisės aktą palaikiusių respublikonų buvo vienas iš jo projekto pateikėjų Johnas McCainas (Džonas Makeinas), asmeniškai patyręs kankinimus, kai ilgiau negu penkerius metus buvo karo belaisvis po to, kai vykstant Vietnamo karui jo lėktuvas 1967 metais buvo numuštas virš Hanojaus.

„Ši pataisa suteikia didesnes garantijas, kad Jungtinės Valstijos niekada nebeis tuo tamsiu keliu, aukodama mūsų vertybes vardan trumpalaikių saugumo poreikių“, – sakė J.McCainas, jau daug metų pasisakantis, kad brutalių tardymų būtų atsisakyta.

Šis teisės aktas buvo priimtas kaip pataisa 2016 metų Nacionalinės gynybos įgaliojimo įstatymui (National Defense Authorization Act, NDAA), kuris šiuo metu yra svarstomas Kongrese.

Senatas ir Atstovų Rūmai turėtų priimti platesnį teisės aktą dėl kankinimų uždraudimo, kad jis būtų pateiktas pasirašyti prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamai), bet abejojama, ar tai pavyks padaryti.

Baltieji rūmai praeitą mėnesį sakė, kad B.Obama pagrasino blokuoti NDAA, nes jame numatoma pakeisti esminius administracijos prioritetus.

Senatorė Dianne Feinstein (Dajan Feinstein), vadovavusi ne vienerius metus vykdytam tyrimui dėl kankinimų praktikos ir praeitais metais paskelbusi sukrečiančia ataskaitą, kurioje išsamiai aprašomi Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) naudoti brutalūs metodai, tokie kaip imituojamas skandinimas ir maitinimas prievarta per išeinamąją angą, taip pat buvo viena iš naujosios pataisos projekto teikėjų.

„Šiandienos balsavimas įpareigoja Senatą užtikrinti, kad niekada nebūtų grįžta į vadinamųjų sustiprintų tardymo metodų laikus ir kad prezidento Obamos įsakas (prieš kankinimus) turėtų būti paverstas įstatymu“, – pažymėjo D.Feinstein.

Jeigu ši pataisa įsigaliotų, ji „paliktų tardymus tik armijos karo lauko veiksmų vadovėlyje“, pridūrė ji.

Ji taip pat reikalautų sudaryti galimybę Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto atstovams lankyti JAV laikomus suimtuosius.