Dvišaliame susitikime su Lloydu Austinu (Loidu Ostinu) pirmadienį dalyvavęs A. Anušauskas BNS sakė aptaręs ir nuolatinio JAV karių buvimo Lietuvoje galimybes.

„Šalių požiūriai labai artimi, faktiškai sutampa, kad Ukraina patiria didelį spaudimą, o Rusija kelia didelę karinę grėsmę Ukrainai ir apskritai saugumo situacijai regione. Kalbėjome apie galimą paramą Ukrainai. Kalbėjome ir apie nuolatinį JAV karių buvimą Lietuvoje – kalbėjome apie tai, kaip apie būdą, kuris stiprina atgrasymo politiką“, – BNS teigė ministras.

„Galbūt globaliu mastu tai nėra dideli pajėgumai, kurie yra Lietuvoje, bet mes kalbėjome ir apie jų buvimą nuolatinį, apie stiprinimą ir perspektyvas“, – tvirtino jis.

A. Anušauskas teigė kol kas negalintis pasidalinti konkretesniais planais.

Šiuo metu JAV Lietuvoje ir Baltijos šalyse dislokuoja rotacines pajėgas.

A. Anušauskas su L. Austinu taip pat pasirašė sutartį dėl bendradarbiavimo gynybos įsigijimų srityje.

Anot ministro, tai leis lengviau bendradarbiauti abiejų valstybių gynybos pramonėms, pavyzdžiui, Lietuvos įmonės galės dalyvauti JAV skelbiamuose viešuosiuose konkursuose, taip pat atlikti pirkimus tarp Vyriausybių.

„Europoje mes tai darome, bet su JAV tokio susitarimo nebuvo. Manyčiau, tai labai svarbus dalykas“, – kalbėjo ministras.

Pasak jo, su JAV gynybos sekretoriumi aptartas ir Kinijos vykdomas spaudimas Lietuvai dėl jos pozicijų Taivano atžvilgiu.

„Šiame kontekste, bendradarbiavimas gynybos srityje galbūt prisidės prie mūsų įmonių, kurios patiria ar patirs Kinijos spaudimą, įėjimo į amerikiečių rinką. Turiu omenyje Lietuvą, kaip tam tikrą lyderę lazerių technologijų srityje. Tikimės, kad šis susitarimas padės Lietuvos įmonėms JAV surasti naujus potencialius pirkėjus“, – tvirtino A. Anušauskas.

Krašto apsaugos ministras JAV viešės iki ketvirtadienio.

JAV ir kitos Kijevo sąjungininkės pastarosiomis savaitėmis reiškia susirūpinimą, kad Rusija telkia karius palei Ukrainos sienas ir gali planuoti įsiveržimą į savo kaimynę. JAV perspėja dėl galimų sankcijų Rusijai, jei ši imsis karinių veiksmų. Rusija siekia Vakarų garantijų, jog Ukraina neįstos į NATO.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę po bendro Bukarešto devintuko valstybių vadovų pokalbio su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) tvirtino, jog Lietuva gali „tikėtis pastiprinimo karine prasme, kuris leistų mums jaustis saugiau“.

Pasak A. Lukašenkos, jis nenori, kad visi pamanytų, jog „Baltarusija pirks kažkokią naują galingą ginkluotę ir tam bus skirta daug lėšų“. „Žinoma, mes tam pinigų negailėsime. Pinigų rasime. Bet mes ne Rusija, kuri turi angliavandenilių, ne Amerika, kuri spausdina dolerius. Mes tiek pinigų neturime, todėl svarbiausias mūsų šalies gynybos principas – nepriimtina žala priešininkui. Tuo ir reikia vadovautis“, – sakė Baltarusijos prezidentas, kurio žodžius cituoja naujienų agentūra „BelTA“.

Anot A. Lukašenkos, visi turi suvokti, jog jei jie susiruoš kariauti su baltarusiais, tai Minskas stengsis „padaryti šiems priešininkams nepriimtinos žalos“. „Lietuviai turi suprasti, kad adekvatūs atsakymai – tai viena. Bet mes turime pakankamai jėgų ir priemonių atsakyti asimetriškai, kaip šiandien įprasta sakyti“, – pabrėžė Baltarusijos prezidentas. Jis įspėjo „Lietuvos politikus ir vadovybę“, kad svarstomi įvairūs atsakymų variantai.

„Tačiau amerikiečiai turi atminti: neduok Dieve, įvyks kažkoks susirėmimas, tai mes, kariškiai, į pasus nežiūrėsime. Kad ir kas prieš mus kariautų – amerikiečiai, lietuviai, vokiečiai ar dar kažkas, mes į pasus nežiūrėsime“, – pridūrė A. Lukašenka.

Kaip ELTA jau pranešė, spalio mėnesį į Lietuvą atvyko maždaug pusės tūkstančio JAV kariškių batalionas su sunkiąja technika – tankais „Abrams“ ir pėstininkų kovos mašinomis „Bradley“.