H. Clinton kalbėjo Niujorke vykusiame susitikime, skirtame aptarti beveik dvejus metus su Rusija kariaujančios Ukrainos ateitį.

„Tai lemiamas momentas ne tik Ukrainai, bet ir Vakarų šalims ar NATO“, – trečiadienį Kolumbijos universitete sakė H. Clinton.

H. Clinton tapo šio universiteto dėstytoja po to, kai 2016 metais pralaimėjo prezidento rinkimus, kuriuose triumfavo D. Trumpas.

H. Clinton 2009–2013 metais ėjo Vašingtono vyriausiosios diplomatės pareigas ir tai sutapo su akivaizdžiu JAV ir Rusijos santykių pablogėjimu.

„Kaip į tai reaguosime arba nereaguosime, turės didžiulės įtakos XXI amžiaus pasaulio tvarkai“, – tvirtino ji.

Vašingtonas yra pagrindinis Kyjivo karinis rėmėjas – Kongresas tam jau skyrė daugiau nei 110 mlrd. dolerių (101,2 mlrd. eurų), tačiau pirmaujanti pasaulio valstybė jau kelis mėnesius delsia patvirtinti naujų lėšų Ukrainai skyrimą.

Kongresas vėl atidėjo balsavimą dėl pagalbos Kyjivui ir pagrindiniam Vašingtono sąjungininkui Viduriniuose Rytuose Izraeliui, vykstant respublikonų įstatymų leidėjų, kuriems D. Trumpas daro įtaką, konfliktams su prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) demokratais.

Tačiau ketvirtadienį JAV Senatas netikėtai nubalsavo už tai, kad pagalbos paketas būtų pradėtas svarstyti, keliems respublikonams prisijungus prie demokratų ir sutikus pradėti diskusijas.

Net jei įstatymo projektas bus priimtas Senate, lieka neaišku, ar respublikonų kontroliuojamuose Atstovų Rūmuose jam pakaks paramos, kad jis patektų ant J. Bideno darbo stalo.

„Gėda, jog pagalba Ukrainai vis dar stabdoma Kongrese dėl smulkmeniškos politikos“, – pareiškė H. Clinton, pasisakanti už JAV vaidmenį užsienyje.

Buvusi pirmoji ponia ir buvusi senatorė karštai ragino neleisti, „kad Rusijos agresija ir ukrainiečių kančios liktų nepastebėtos ir be atsako“.

„Labai niūrus vaizdas“

Tai būtų „dovana Vladimirui Putinui ir smūgis Amerikos pasaulinei lyderystei laisvės ir demokratijos labui“, pareiškė H. Clinton.

Kaip į tai reaguosime arba nereaguosime, turės didžiulės įtakos XXI amžiaus pasaulio tvarkai.

Kaip sakė Kolumbijos universiteto Barnardo koledžo politikos mokslų profesorė Kimberly Marten (Kimberli Marten), V. Putinas „tiki, kad Donaldas Trumpas greičiausiai laimės artėjančius rinkimus“ ir kad „kai tai įvyks, NATO subyrės“.

D. Trumpas, buvęs respublikonų prezidentas ir tikėtinas J. Bideno varžovas lapkritį vyksiančiuose prezidento rinkimuose, skeptiškai vertina tolesnę Vašingtono pagalbą Kyjivui ir net grasina pasitraukti iš NATO, jei grįš į Baltuosius rūmus.

„Jei jiems nepadėsime, jie praras [įtaką] ne tik Vašingtone, bet ir mūšio lauke“, – perspėjo buvusi JAV ambasadorė Ukrainoje Marie Yovanovitch (Mari Jovanovič).

„Rusai tikisi buvusio prezidento Trumpo pergalės ir viliasi, kad tai mums ir jiems atneš įvairių pokyčių, įskaitant mūsų pasitraukimą iš NATO“, – pridūrė ji.

M. Yovanovitch įspėjo, kad toks scenarijus būtų „labai, labai niūrus vaizdas, kai mes paliekame sąjungininkus ir iš esmės teikiame pagalbą priešininkams“.

Tyrimų centro „Eurasia Group“ vadovas ir Kolumbijos universiteto tarptautinių santykių profesorius Ianas Bremmeris (Ijanas Bremeris) teigė, kad padėtis yra labiau subalansuota.

„Kalbama ne apie mūsų pasitraukimą iš NATO, o apie Jungtinių Valstijų įsipareigojimų lygį“, – sakė jis.

Anot jo, klausimas dėl Amerikos įsipareigojimo sukurti pasaulinę saugumo struktūrą sprendžiamas „stiprėjančių populistinių ir euroskeptiškų judėjimų fone“.

I. Bremmeris teigė, kad tokios frakcijos „po artėjančių Europos Parlamento rinkimų tokiose šalyse kaip Prancūzija ir Vokietija tikriausiai turės didesnę paramos dalį“ ir greičiausiai palaikys D. Trumpą.

Lankydamasis Vašingtone su vizitu A. Jermakas paragino JAV Kongresą patvirtinti papildomą finansavimą Ukrainai. „Jei pagalba, kuri šiuo metu svarstoma Kongrese, bus atidėta – aš nesakau nepriimta, tai sukels didelę riziką, kad mes būsime toje pačioje padėtyje, kurioje esame dabar. Ir, žinoma, labai tikėtina, kad bus  nebeįmanoma tęsti teritorijų išlaisvinimo ir iškils didelė rizika pralaimėti karą“, – cituoja jį „Amerikos balsas“.

A. Jermakas pridūrė, kad Ukrainai reikia ne tik karinės pagalbos, bet ir paramos biudžetui. „Ukraina dabar dirba su partneriais, kad užbaigtų planą kitiems metams. Mes norime laimėti kuo greičiau, nes jau praėjo beveik dveji metai, o dveji metai yra ilgas laikotarpis", - pabrėžė jis.

Šiuo metu Jungtinėse Valstijose su oficialiu vizitu lankosi A. Jermakas, Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas ir Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas.

Buvo pranešta, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu kreipsis į JAV senatorius per įslaptintą posėdį, kuriame turėjo būti kalbama apie situaciją fronte ir tolesnę pagalbą Ukrainai. Tačiau vakare CNN pranešė, kad V. Zelenskis atšaukė kreipimąsi.

Anksčiau Senatas informavo, kad naujo pagalbos Ukrainai paketo svarstymas turėtų prasidėti šią savaitę.

Tokie šaudmenys įeina į daugiau kaip 1 mlrd. dolerių (930 mln. eurų) karinės pagalbos paketą Ukrainai, apie kurį anksčiau paskelbė Jungtinės Valstijos.

120 mm šoviniai skirti JAV tankams „M1 Abrams“, kuriuos Vašingtonas pažadėjo perduoti Kyjivui iki 2023 metų pabaigos.

JAV sprendimas yra akivaizdus nehumaniškumo požymis, platformoje „Telegram“ parašė Rusijos ambasada.

„Vašingtonas, apsėstas minties, kad Rusija patirtų „strateginį pralaimėjimą“, pasirengęs kovoti ne tik iki paskutinio ukrainiečio, bet ir uždėti kryžių ateities kartoms“, – pridūrė ji.

Šaudmenys su nuskurdintuoju uranu prieštaringai vertinami dėl to, kad ankstesnių konfliktų atvejais buvo siejami su tokiomis sveikatos problemomis kaip vėžys ir apsigimimai ten, kur jie būdavo naudojami, tačiau nėra galutinai įrodyta, kad būtent šie šaudmenys sukėlė šias ligas.

„JAV sąmoningai perduoda plataus poveikio sprogstamuosius ginklus“, – teigė Rusijos ambasada.

„Jos puikiai supranta pasekmes: sprogus tokiems šaudmenims, susidaro judantis radioaktyvus debesis“, – pridūrė ji.

Šie šaudmenys sudarys dalį iš 175 mln. dolerių (163,11 mln. eurų) vertės karinės įrangos Kyjivui, kuri bus paimta iš JAV atsargų.

Ambasada pareiškė, kad tiekdamos šiuos šaudmenis Jungtinės Valstijos demonstruoja didelį abejingumą „tiek Ukrainos dabarčiai, tiek respublikos ir jos Europos kaimynių ateičiai“.

Rusijos kariuomenė toliau sistemingai naikins Ukrainai siunčiamą ginkluotę, priduriama pareiškime.

J. Bidenas pažadėjo „naują 625 mln. JAV dolerių vertės saugumo pagalbos paketą, kurį sudarys, be kita ko, papildomi ginklai ir įranga, įskaitant HIMARS, artilerijos sistemas, šaudmenis ir šarvuočius“, – rašoma Baltųjų rūmų pranešime.

Ukraina jau turi 16 sistemų HIMARS, laikomų viena veiksmingiausių priemonių nuo Rusijos invazijos aštuntą mėnesį besiginančios šalies arsenale.

J. Bidenas pakartojo, kad jo administracija „nuo Rusijos agresijos besiginančią Ukrainą toliau rems tiek, kiek reikės“.

Jis pabrėžė, kad „Jungtinės Valstijos niekada nepripažins“ Rusijos vykdomos dar keturių Ukrainos sričių aneksijos.

Valstybės departamento duomenimis, nuo invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainai nusiųstos pagalbos bendra vertė jau viršijo 16,8 mlrd. JAV dolerių.

Į naujausią paketą įtrauktos keturios sistemos HIMARS, šešiolika 155 mm haubicų, šešiolika 105 mm haubicų, 200 šarvuočių „MaxxPro“, daug šaudmenų.

„Galiu pasakyti, kad aptarėme tiek ekonominę, tiek finansinę galimą pagalbą, kuri galbūt būtų ir reikalinga šiandien Lietuvai. Tačiau kol kas daugiau apie tai kalbėti būtų šiek tiek anksti“, – Eltai telefonu sakė ministras po trečiadienį Vašingtone vykusio susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Antony'iu Blinkenu.

G. Landsbergis teigė besidžiaugiąs vykusiu susitikimu, nes su JAV valstybės sekretoriumi pavyko aptarti šiuo metu ganėtinai įtemptą Lietuvos situaciją.

„Susitikimas tikrai buvo geras, dalykiškas, atviras ir nuoširdus. Turėjau galimybę aptarti ir Lietuvos situaciją. Lietuva patiria beprecedentį spaudimą iš arti esančių autoritarinių valstybių: Baltarusijos, Rusijos. Taip pat susiduria su nauju reiškiniu – ekonominiu Kinijos spaudimu dėl Vyriausybės siekių plėtoti artimesnius ryšius su Taivano žmonėmis“, – sakė G. Landsbergis po pirmojo savo dvišalio susitikimo su A. Blinkenu.

Susitikimas tikrai buvo geras, dalykiškas, atviras ir nuoširdus. Turėjau galimybę aptarti ir Lietuvos situaciją.

Aptartos Vakarų atsakas dėl Rusijos ir Baltarusijos susijungimo

Vykusio susitikimo metu aptartas ir Baltarusijos bei Rusijos projektuojamos sąjunginės valstybės klausimas. G. Landsbergio teigimu, šis aspektas paliestas regioninio saugumo kontekste. Ministras pažymėjo, kad su JAV sekretoriumi svarstytos bendro Vakarų atsako šiai iniciatyvai, kuri keičia regioninio saugumo architektūrą, galimybės.

„Stiprėjanti Baltarusijos ir Rusijos karinė sąjunga dabar vykstančių pratybų kontekste didina mūsų regiono nesaugumą. Kitaip tariant, didina saugumo deficitą. Mes jį jaučiame Lietuvoje, lygiai taip pat jaučia mūsų kolegos ir partneriai Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Kalbėjome apie tai, ką daryti su šiuo saugumo deficitu, kaip užtikrinti ir kokių garantijų reikėtų Baltijos valstybėms ir Lenkijai, kad išsilygintų svarstyklės, kurios dabar yra pradėjusios svirti į kitą pusę“, – sakė G. Landsbergis.

„Aptarėme gal ir bendrą atsaką į gresiantį valstybių sujungimą ir koks turėtų būti Vakarų atsakas, gal net ir išankstinis, pasakant, kad mes nepripažinsime, jei tai įvyktų. Jei Baltarusijos prezidentas nelegitimus, jei jis neturi įgaliojimų iš savo žmonių ar net (veikia – ELTA) prieš savo žmonių įgaliojimus... Jis negali sudaryti sąjungos su Rusija“, – sakė G. Landsbergis.

Užsienio reikalų ministras šią savaitę Vašingtone lankosi su darbo vizitu. Vizito metu taip pat numatyti susitikimai su Baltųjų rūmų pareigūnais, analitinių centrų, verslo bendruomenėmis.

Kinija ėmė spausti Lietuvą dėl politikos Taivano atžvilgiu

Lietuvai ėmus megzti glaudesnius ryšius su Taivanu, ėmė blogėti santykiai su Kinija. Kinija šią vasarą konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių Vilniuje ir paragino atšaukti Lietuvos ambasadorių Pekine. Lietuvos ambasadorė Kinijoje Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijoms grįžo rugsėjį. Kinijos užsienio reikalų ministerija tokį sprendimą argumentavo Vilniaus ketinimais Lietuvoje atidaryti Taivano prekybos atstovybę. Kinijos atstovų teigimu, toks Lietuvos ketinimas „įžūliai pažeidžia Lietuvos ir Kinijos komunikatą dėl diplomatinių santykių užmezgimo“. Pekinas Taivaną laiko dar viena savo provincija, todėl bet kokius kitų valstybių santykius su Taivanu vertina kaip prieštaraujančius pačios propaguojamam „vienos Kinijos principui“.

Todėl Pekinas stengiasi, kad Taivanas būtų izoliuotas pasaulio arenoje, ir trukdo bet kokiam oficialiam žodžio „Taivanas“ vartojimui, kad tai nesuteiktų salai tarptautinio teisėtumo jausmo.

Reikšdama savo nepasitenkinimą dėl sprendimo Vilniuje steigiamai atstovybei suteikti „Taivano“, o ne „Taipėjaus“ pavadinimą, Kinija Lietuvos atžvilgiu ėmėsi ir ekonominio spaudimo priemonių. Pekinas sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, taip pat sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus bei pakėlė kainas.

Santykius su Kinija aptemdė Vilniaus sprendimas trauktis iš 17+1 formato

Lietuva taip pat yra pasitraukusi iš Kinijos bendradarbiavimo su Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis forumo „17+1“. Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo G. Landsbergio, šis dalies ES narių bendradarbiavimo formatas su Pekinu „skaldo“ ES. Jo teigimu, santykių su Kinija formate Lietuva galėtų dalyvauti, jei į jį būtų įtrauktos visos Europos Sąjungos šalys.

JAV atstovų parama Lietuvai dėl Kinijos išsakyta ne vieną kartą

Kiniją piktinančią poziciją dėl Taivano užėmusią Lietuvą užstoja JAV. JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas dar rugpjūčio pabaigoje pareiškė paramą Lietuvai dėl Kinijos daromo spaudimo.

Vašingtono parama Lietuvai išsakyta ir šią savaitę. JAV prezidento Joe Bideno nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas po pokalbio telefonu su premjere Ingrida Šimonyte pažymėjo, kad JAV palaiko Lietuvą diplomatiniame ginče su „prievartą taikančia“ Kinija.

„Mes glaudžiai bendradarbiaujame su Kinija dėl šio viruso. Jungtinėse Valstijose užfiksuota labai mažai atvejų, bet mes esame budrūs. Mes pasiūlėme Kinijai ir prezidentui Xi (Jinpingui) bet kokią pagalbą, jei ji reikalinga. Mūsų ekspertai yra nepaprasti!“ – parašė D. Trumpas tviteryje.

Koronaviruso 2019-nCoV sukeltos pneumonijos protrūkis buvo užfiksuotas praėjusių metų gruodžio pabaigoje Uhane – dideliame Kinijos prekybos ir pramonės centre, kuriame gyvena daugiau kaip 11 milijonų žmonių.

Dabar Kinijoje patvirtintų susirgimo atvejų skaičius viršijo 2,8 tūkstančio, 81 žmogus jau mirė. Susirgimo naujo tipo pneumonija atvejų užfiksuota beveik visuose šalies regionuose, taip pat Pekine ir Šanchajuje.

Koronavirusas taip pat nustatytas Australijoje, Japonijoje, Jungtinėse Valstijose, Malaizijoje, Nepale, Pietų Korėjoje, Prancūzijoje, Singapūre, Tailande ir Vietname.

Pasaulio sveikatos organizacija pripažino pneumonijos protrūkį nepaprastąja situacija Kinijai, bet tarptautinės nepaprastosios padėties kol kas neskelbia.

Rinkos tyrimų bendrovės „Forsa“ apklausa, atlikta Vokietijos televizijų RTL ir N-TV užsakymu, parodė, kad 56 proc. vokiečių įsitikinę, jog Europos turimų gynybinių pajėgumų pakanka, kad ji galėtų būti laikoma savarankiška karybos srityje.

Tuo metu vos 37 proc. apklaustų vokiečių mano, kad Europa yra priklausoma nuo JAV karinės paramos.

Apklausos rezultatai paskelbti netrukus po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsipuolė kelias Europos valstybes, tarp jų ir Vokietiją, dėl to, kad šios esą nesidalija atsakomybės našta Vašingtono vadovaujamame NATO kariniame aljanse.

Be kita ko, apklausa parodė, kad 84 proc. respondentų kaip „visiškai nepagrįstą“ atmeta D. Trumpo pareiškimą, jog Vokietiją, iš Rusijos importuojančią gamtines dujas, kontroliuoja Maskva.

Kad Rusija, pasinaudodama Berlyno energetikos politika, yra užvaldžiusi Vokietiją, mano vos 10 proc. apklaustųjų.

Humanitarinės pagalbos operacijose žemės drebėjimo nuniokotame Nepale dalyvavusio JAV karinio sraigtasparnio, kuris anksčiau šią savaitę dingo su aštuonių žmonių įgula, nuolaužos buvo rasto netoli sienos su Kinija, penktadienį pranešė Nepalo armija.

Generolas majoras Binojas Basnetas (Binodžas Basnetas) sakė, kad antradienį dingęs sraigtasparnis buvo pastebėtas iš oro, nukritęs viename atokiame miške už maždaug 70 km į šiaurės rytus nuo sostinės Katmandu.

„Nežinom, ar yra likusių gyvų; dar turime tai patvirtinti, – B.Basnetas sakė telefonu naujienų agentūrai AFP. – Pastebėjome nuolaužas iš oro, o dabar mėginame nusileisti toje teritorijoje ir surinkti daugiau informacijos.“

JAV kariuomenė anksčiau nurodė, kad sraigtasparnis „UH-1Y Huey“, kuriuo skrido šeši amerikiečiai jūrų pėstininkai ir du Nepalo armijos kariai, dingo skraidindamas pagalbos krovinį į rytų Nepalą.