„Nauji neteisėti apribojimai yra dar vienas įžūlus ir ciniškas bandymas kištis į Rusijos Federacijos vidaus reikalus“, – valstybinėms naujienų agentūroms pareiškė Rusijos pasiuntinys Jungtinėse Valstijose Anatolijus Antonovas.

Jungtinės Valstijos penktadienį įvedė naujas sankcijas daugiau kaip 500 subjektų, susijusių su Rusijos karu Ukrainoje, pranešė Baltieji Rūmai.

Apie planuotas įvesti sankcijas dar ketvirtadienį pranešė Iždo departamentas.

Sankcijomis smogiama „Rusijai, jos pagalbininkams ir jos karo mašinai“, naujienų agentūrai AFP sakė Iždo departamento atstovas spaudai.

Pareigūnas pridūrė, kad sankcijas taikys ir Iždo departamentas, ir Valstybės departamentas.

Tai „didžiausia dalis nuo (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino invazijos į Ukrainą pradžios“, teigė Iždo departamentas.

Apie sankcijas penktadienį buvo paskelbta praėjusią savaitę Rusijos kalėjime mirus Kremliaus opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui ir artėjant antrosioms rusų invazijos metinėms.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) anksčiau patvirtino planus paskelbti sankcijas, sakydamas, kad jos bus „nukreiptos prieš Putiną, kuris yra atsakingas už jo mirtį“.

Penktadienį J. Bidenas sakė, kad naujos sankcijos privers V. Putiną sumokėti „dar didesnę kainą“ už karą Ukrainoje ir A. Navalno mirtį kalėjime.

„Jie užtikrins, kad Putinas sumokės dar didesnę kainą už savo agresiją užsienyje ir represijas namuose“, – pareiškime sakė J. Bidenas.

Anot jo, šios sankcijos bus taikomos asmenims, susijusiems su A. Navalno įkalinimu, taip pat Rusijos finansų sektoriui, gynybos pramonės bazei, viešųjų pirkimų tinklams ir sankcijų vengiantiems asmenims aplink pasaulį.

„Be to, nustatome naujus eksporto apribojimus beveik 100 subjektų, kurie teikia slaptą paramą Rusijos karo mašinai. Imamės veiksmų, kad dar labiau sumažintume Rusijos pajamas iš energetikos, – teigiama jo pareiškime. – Taip pat savo komandai nurodžiau stiprinti paramą pilietinei visuomenei, nepriklausomai žiniasklaidai ir tiems, kurie kovoja už demokratiją visame pasaulyje.“

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į kaimyninę Ukrainą, Vašingtonas ir jo sąjungininkai įvedė daugybę sankcijų, nukreiptų prieš Maskvos pajamas ir karinės pramonės kompleksą.

Anot agentūros, tikėtina, kad šis šešėlinis tinklas leis Kinijos bendrovei apeiti JAV sankcijas ir palengvins Pekino technologinių ambicijų įgyvendinimą.

SIA žiniomis, „Huawei“ į lustų gamybą įsitraukė praėjusiais metais ir užsitikrino apytikriai 30 mlrd. JAV dolerių vertės valstybinį finansavimą. Bendrovė įsigijo mažiausiai dvi jau veikiančias puslaidininkių gamyklas ir stato mažiausiai tris naujas.

JAV Prekybos departamentas 2019-aisiais įtraukė "Huawei" į "juodąjį sąrašą", taip faktiškai atribodamas Kinijos bendrovei prieigą prie JAV kompanijų sukurtų technologijų.

Pernai spalį JAV valdžios institucijos įvedė naujas eksporto kontrolės priemones, kurios numato, kad pagal JAV technologijas pagamintus lustus didelio našumo skaičiavimo sistemoms, superkompiuteriams ir dirbtinio intelekto sistemoms Kinijai galima parduoti tik gavus specialią eksporto licenciją.

Vašingtonas taip pat uždraudė specialaus leidimo neturintiems Jungtinių Valstijų piliečiams ir organizacijoms bendradarbiauti su Kinijos lustų gamintojais.

JAV iždo departamentas, administruojantis sankcijas, išskyrė A. Lukašenkos prezidentinį lėktuvą „Boeing 737“, pažymėtą numeriu EX-001PA.

Šiuo lėktuvu A. Lukašenka ir jo šeima naudojasi oficialioms tarnybinėms ir asmeninėms kelionėms, įskaitant keliones į užsienį.

Dėl sankcijų, kuriomis draudžiama JAV fiziniams ir juridiniams asmenims sudaryti sandorius su asmenimis, kuriems taikomos sankcijos, orlaivio operatoriui gali būti sunkiau gauti paslaugų ir atsarginių dalių.

Iždo departamentas taip pat įvedė sankcijas „BelAZ“ ir „MAZ“ – stambiems automobilių ir sunkvežimių gamintojams.

Abiejose gamyklose buvo grasinama darbuotojams, „kurie dalyvavo streikuose ir taikiuose protestuose po nesąžiningų 2020 metų rugpjūčio prezidento rinkimų“, teigiama Iždo departamento pranešime.

Iždo departamento duomenimis, protestų dalyviai buvo įbauginti ir vėliau atleisti iš darbo „MAZ“, o „BelAZ“ buvo grasinama atleisti protestavusiuosius iš darbo.

Iždo departamentas taip pat įtraukė į sankcijų juodąjį sąrašą kelis neseniai paskirtus Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos, kuriai jau taikomos sankcijos, narius.

„Jungtinės Valstijos toliau skatina atsakomybę už Lukašenkos režimo smurtą, susijusį su suklastotais 2020 metų rugpjūčio mėnesio prezidento rinkimais“, – sakoma JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) pareiškime.

2020 metų rugpjūtį Baltarusijoje paskelbus, kad rinkimus vėl laimėjo nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis prezidentas A. Lukašenka, šalyje kilo masiniai protestai.

Opozicija ir Vakarų šalys šių rinkimų nepripažįsta laisvais bei teisingais.

Baltarusijos valdžia į opozicijos demonstracijas sureagavo itin griežtomis priemonėmis: milicija sulaikė dešimtis tūkstančių žmonių, tūkstančiai protestuotojų teigė patyrę jėgos struktūrų pareigūnų smurtą. Svarbiausi opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba priversti palikti šalį, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių redakcijos apieškotos, o jų žurnalistai – areštuoti.

„Viasna“ duomenimis, Baltarusijoje yra daugiau kaip 1 400 politinių kalinių.

Irako užsienio reikalų ministras Fuadas Husseinas (Fuadas Huseinas) Bagdade surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad trečiadienį lankydamasis Vašingtone aptars šį klausimą.

„Sankcijos Irakui neturėtų būti taikomos dėl jo tolesnio bendradarbiavimo su Rusijos bendrovėmis“, – sakė F. Huseinas žurnalistams.

Beveik prieš metus prasidėjus karui Ukrainoje, Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga įvedė sankcijas Rusijos pareigūnams, bankams ir finansų institucijoms, todėl trečiosios šalys baiminasi bet kokių su Rusija susijusių sandorių.

F. Husseinas sakė, kad Irake veikiančios Rusijos naftos ir dujų bendrovės vis dar laukia kai kurių mokėjimų, tačiau nepatikslino, kiek reikia sumokėti.

Stovėdamas šalia S. Lavrovo, jis sakė: „Aptarėme, kaip valdyti šiuos įsipareigojimų nevykdymo atvejus, atsižvelgiant į Rusijai taikomas sankcijas ir Irako bankų bei jo centrinio banko apsaugą.“

Jis teigė, kad artimiausiais mėnesiais įvyks jungtinio dvišalių santykių su Rusija komiteto posėdis šiam klausimui aptarti.

Tuo tarpu S. Lavrovas kritikavo Vakarų priemones ir pavadino jas neteisėtomis.

„Dabartinėmis sąlygomis, kai amerikiečiai ir jų įgaliotiniai taiko neteisėtus apribojimus, labai svarbu apsaugoti teisėtus ekonominius santykius nuo neteisėto Vakarų spaudimo“, – sakė S. Lavrovas.

„Taip elgiasi daugelis regiono šalių, kurios vietoj dolerio atsiskaito kitų patikimų šalių valiutomis, ypač už tiekiamą naftą“, – pridūrė jis.

F. Husseinas pakartojo, kad Bagdadas remia paliaubas ir derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo.

„Pritariame abiejų šalių paliauboms, kad būtų galima pradėti derybas dėl šios tikrai pasaulinės krizės užbaigimo“, – sakė jis.

Tokių veiksmų imtasi tuo metu, kai S. Cichanouskaja, kuri 2020-ųjų rinkimuose paskelbė savo pergalę prieš autoritarinį Baltarusijos lyderį Aliaksandrą Lukašenką, Minske už akių teisiama dėl kaltinimų valstybės išdavyste, „sąmokslu užgrobti valdžią“ ir ekstremistinės organizacijos sukūrimu bei vadovavimu jai.

S. Cichanouskaja, kuri paskelbė laimėjusi 2020 metų prezidento rinkimus, savo teismo procesą pavadino farsu ir A. Lukašenkos kerštu.

„Šie politiškai motyvuoti teismo procesai yra naujausias Lukašenkos režimo pastangų įbauginti ir nuslopinti tuos, kurie siekia teisingumo, pagarbos žmogaus teisėms ir demokratinės Baltarusijos, pavyzdys“, – sakoma JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) pareiškime.

Tarp asmenų, kuriems įvestos sankcijos, yra ir Nacionalinio Susirinkimo nariai, priėmę teisės aktus, kuriais leidžiama skirti mirties bausmę asmenims, nuteistiems už „pasikėsinimą įvykdyti teroro aktą“.

JAV pareiškime teigiama, kad šis kaltinimas naudojamas siekiant susidoroti su opozicijos nariais ir pilietinės visuomenės aktyvistais.

Nuo 1994 metų buvusią sovietinę respubliką valdantis Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas A. Lukašenka jau ne vienerius metus susiduria su Vašingtono sankcijomis.

Kovą Jungtinės Valstijos paskelbė jam ekonomines sankcijas už korupciją ir žmogaus teisių pažeidimus.

Keli S. Cichanouskajos sąjungininkai taip pat teisiami už akių.

Po naujausio savo žingsnio JAV vizų režimo apribojimus dabar yra įvedusi 322 demokratijai Baltarusijoje kenkiantiems asmenims.

„Mes nesustosime, kai šis režimas toliau persekioja ir vykdo represijas prieš taikius protestuotojus, demokratinę opoziciją, žurnalistus, profsąjungų narius, aktyvistus, žmogaus teisių gynėjus ir eilinius baltarusius“, – priduriama pareiškime.

Toks sprendimas priimtas po to, kai panašių priemonių prieš V. Potaniną ir jo tinklą ėmėsi Didžioji Britanija ir Kanada, rašoma Valstybės departamento paskelbtame pranešime.

„Rosbank“ ir kiti su Rusijos finansų sektoriumi susiję subjektai į „juodąjį“ sąrašą įtraukiami „JAV vyriausybei toliau dedant pastangas kuo labiau apriboti [Rusijos] galimybes finansuoti savo nepagrįstą karą prieš Ukrainą“, pažymėjo Iždo departamentas.

Iždo departamentas skelbia sankcijas 18 subjektų, susijusių su Rusijos finansinių paslaugų sektoriumi, o Valstybės departamentas įtraukia į „juodąjį“ sąrašą V. Potaniną, jo tinklą ir dar daugiau kaip 40 žmonių, susijusių su Maskvos vyriausybe.

„Skelbdami sankcijas papildomiems dideliems Rusijos bankams, toliau didiname Rusijos izoliaciją nuo pasaulio rinkų“, – pareiškė iždo sekretorės pavaduotojas Brianas Nelsonas (Brajanas Nelsonas).

„Rosbank“ – V. Potanino anksčiau šiais metais įsigytas Rusijoje įsikūręs komercinis bankas – laikomas viena pagrindinių Rusijos valdžios kredito įstaigų, savo pranešime nurodė Iždo departamentas.

V. Potaninas anksčiau yra ėjęs Rusijos Federacijos vicepremjero pareigas ir, Valstybės departamento duomenimis, palaiko tiesioginius ryšius su Vladimiru Putinu.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį įvedė sankcijų Irano naftos chemijos pramonės įmonėms, o taip pat, kaip įtariama, fiktyvioms įmonėms Kinijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kaltinamoms padėjus Teheranui apeiti sankcijas.

„Mes vis dar judame diplomatiniu keliu – šis traukinys dar nenuriedėjo nuo bėgių, nepaisant to, kad JAV atsisako savo įsipareigojimų ir nepaisant visų jų veiksmų“, – Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Saeedas Khatibzadeh (Saidas Chatibzada) sakė žurnalistams.

Derybos dėl branduolinio susitarimo atgaivinimo prasidėjo 2021 metų balandį. Jų dalyviai siekia įtikinti Jungtines Valstijas sugrįžti į susitarimą, o Iraną – apriboti savo intensyvėjančią branduolinę veiklą.

Iranas 2015 metais sudarė susitarimą su pasaulio galiomis dėl jo branduolinės veiklos apribojimo mainais į tarptautinių sankcijų sušvelninimą, bet susitarimas pakibo ant plauko, kai 2018-aisiais iš jo vienašališkai pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), ir Vašingtonas grąžino sankcijas šiitiškai respublikai.

Reaguodamas Teheranas palaipsniui liovėsi vykdyti kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal susitarimą, vadinamą Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA).

Sudėtingos derybos dėl susitarimo atgaivinimo yra įstrigusios nuo kovo mėnesio.

„Mes galime užtikrintai ir greitai... užbaigti susitarimą“, – sakė S. Khatibzadeh, jei JAV sutiks „atšaukti visas sankcijas“.

Jis taip pat paragino Vašingtoną padaryti galą taip vaidinamai „maksimalaus spaudimo“ kampanijai, kuri vykdoma dar nuo D. Trumpo administracijos laikų.

Jungtinės Valstijos anksčiau tvirtino, kad Teherano reikalavimas Vašingtonui iš juodojo teroristinių organizacijų sąrašo išbraukti įtakingą Irano Revoliucinę gvardiją yra šalutinis klausimas šiose diskusijose, nors vėliau jos galėtų jį aptarti.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) valdytojų taryba birželio 8 dieną priėmė rezoliuciją su oficialia kritika Iranui, deramai nepaaiškinusiam sodrinto urano pėdsakų, anksčiau aptiktų trijuose objektuose, nepaminėtuose Teheranui deklaruojant savo branduolinę veiklą.

Tą pačią dieną Teheranas pranešė, kad nuims 27 stebėjimo kameras, įtaisytas TATENA jo branduoliniuose objektuose.

„JAV ir vėl nusprendė vilkinti ir atidėlioti susitarimą, todėl nuvyko į (TATENA) valdytojų susitikimą turėdamos iliuzijų panaudoti svertą“, – pirmadienį sakė S. Khatibzadeh.

„Rusija neabejotinai atsakys ir padarys tai taip, kaip jai atrodys tinkama“, – sakė D. Peskovas.

Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė sankcijas dviem V. Putino dukterims, pristatydamos naują politinių ir ekonominių sankcijų Rusijai paketą, atsakant į jos įtariamus karo nusikaltimus Ukrainoje.

Per konferencinį pokalbį su žurnalistais D. Peskovas nurodė, kad šios sankcijos „papildo virtinę visiškai pašėlusių apribojimų“, o pats faktas, kad jos taikomos šeimos nariams, jau „kalba pats už save“.

„Tai kažkas, ką sunku suprasti ir paaiškinti. Bet, deja, su tokiais priešininkais tenka susidurti“, – kalbėjo D. Peskovas.

Naujosios JAV sankcijos palies V. Putino dukteris – Mariją ir Kateriną, gimusias 1985 ir 1986 metais. Jų jis susilaukė su buvusia žmona Liudmila. Apie poros skyrybas paskelbta 2013 metais.

Kremlius detales apie V. Putino dukterų asmeninį gyvenimą laiko paslaptyje.

Rusijos žiniasklaidos duomenimis, vyresnioji dukra Marija Voroncova yra endokrinologė ir vienos Rusijos medicinos tyrimų bendrovės bendrasavininkė. Manoma, jog ji ištekėjusi už vieno olandų verslininko.

Jaunesnioji V. Putino dukra Katerina Tichonova yra mechanikos mokslų specialistė ir vadovauja Maskvos valstybinio universiteto Dirbtinio intelekto institutui, skelbia vietos žiniasklaida.

Naujos sankcijos taip pat pritaikytos Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo žmonai ir dukrai bei Rusijos saugumo tarybos nariams, įskaitant buvusį Rusijos prezidentą ir premjerą Dmitrijų Medvedevą ir dabartinį ministrą pirmininką Michailą Mišustiną.

„Šie asmenys praturtėjo Rusijos žmonių sąskaita. Kai kurie iš jų yra atsakingi už paramą, reikalingą Putino karui Ukrainoje paremti“, – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime.

„Manome, kad daug Putino turto yra paslėpta pas šeimos narius, todėl ir taikomės [sankcijomis] į juos“, – žurnalistams sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas, turėdamas omenyje Kremliaus šeimininko suaugusias atžalas.

Baudžiamosios priemonės, susijusios su JAV esančio turto įšaldymu, taikomos 328 Rusijos žemųjų rūmų Valstybės Dūmos nariams ir 48 gynybos bendrovėms, „kurios maitina (prezidento Vladimiro) Putino karo mašiną“, sakoma pareiškime, paskelbtame Jungtinių Valstijų prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) dalyvaujant Briuselyje vykstančiuose viršūnių susitikimuose, skirtuose karui aptarti.

Į sankcijų taikinį taip pat pateko Rusijos bankininkystės giganto „Sberbank“ vadovas Hermanas Grefas.

„Skelbiu papildomas sankcijas daugiau kaip 400 Rusijos elito atstovų, įstatymų leidėjų ir gynybos bendrovių, reaguodamas į Putino pasirinktą karą Ukrainoje“, – tviteryje parašė J. Bidenas.

„Jie asmeniškai pelnosi iš Kremliaus politikos ir turėtų pasidalyti skausmu“, – pridūrė jis.

JAV iždo departamentas pareiškime nurodė, kad šis Vašingtono žingsnis iš esmės suderintas su Europos Sąjungos, Britanijos ir Kanados veiksmais.

Pasak departamento, sprendimas sankcijas paskelbti gynybos bendrovėms „turės didelį ir ilgalaikį poveikį Rusijos gynybos pramonės bazei ir jos tiekimo grandinei“.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen) sakė: „JAV kartu su savo partneriais ir sąjungininkais smogia į Rusijos gebėjimo finansuoti ir vykdyti karo veiksmus ir žiaurumus prieš Ukrainą šerdį“.

G-7 ragina tarptautines organizacijas peržiūrėti savo ryšius su Rusija

Pasaulio labiausiai išsivysčiusias ekonomikas vienijantis Didysis septynetas (G-7) ragina tarptautines organizacijas peržiūrėti savo ryšius su Rusija, ketvirtadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

„Mes, G-7 nariai, vieningai teigiame, kad tarptautinės organizacijos ir daugiašaliai forumai nebeturėtų vykdyti savo veiklos su Rusija įprastu būdu“, – sakė pareigūnas žurnalistams Briuselyje, JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) dalyvaujant Belgijos sostinėje vykstančiuose NATO, G-7 ir Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimuose.

„Neturėtų būti jokių abejonių – sankcijoms bus duotas stiprus atsakas, nebūtinai simetriškas, bet tiksliai parinktas ir opus Amerikos pusei“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Ministerija teigė, kad Vašingtonas naujas sankcijas paskelbė „nepaliaujamai“ siekdamas „pakeisti Rusijos kursą“.

„Rusija įrodė, kad nepaisant visų sankcijų kaštų yra pajėgi iki minimumo sumažinti daromą žalą. Sankcijų spaudimas juo labiau nepajėgus paveikti mūsų ryžto tvirtai ginti savo interesus“, – pridūrė URM.

Antradienį J. Bidenas paskelbė naujų sankcijų „pirmąją dalį“, įskaitant priemones, turinčias sumažinti Rusijos galimybes skolintis Vakarų šalių rinkose, taip pat smogti šios šalies finansų institucijoms ir šalies „elitui“.

Anksčiau šią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino Ukrainos rytinėse Luhansko ir Donecko srityse įsitvirtinusių prokremliškų separatistų nepriklausomybę ir nurodė savo pajėgoms pasiruošti būti dislokuotoms Vakarų valstybių remiamoje kaimyninėje šalyje.