„Dėl to, kad ji buvo parlamento narė, jūsų nusikaltimas įgauna papildomą aspektą, kuris reikalauja atitinkamos bausmės“, – sakė teisėjas Alanas Wilkie (Alanas Vilkis), skirdamas retą „įkalinimo iki gyvos galvos“ bausmę 53 metų nuteistajam Thomui Mairui (Tomui Merui).

„Nėra abejonės, kad tai buvo padaryta dėl politinio motyvo palaikymo“, – nurodė jis.

Londono centrinio baudžiamojo teismo prisiekusieji pripažino Th.Mairą kaltu dėl dviejų vaikų motinos nužudymo Berstolo kaime Anglijos šiaurėje. Už Britanijos pasilikimą Europos Sąjungoje agitavusi leiboristė buvo užpulta peiliu ir šaunamuoju ginklu prie bibliotekos birželio 16 dieną, kai atvyko susitikti su rinkėjais.

Teisėjui skaitant nuosprendį, T.Mairas nerodė jokių emocijų.

Anksčiau prisiekusieji teisme išgirdo, kad paleisdamas tris šūvius į parlamentarę ir 15 kartų durdamas jai peiliu T.Mairas šaukė „Britanija – svarbiausia“.

Po nuosprendžio J.Cox sutuoktinis Brendanas sakė, kad šis nužudymas buvo „politinis poelgis ir teroristinis išpuolis“.

„Mums visiškai neįdomus jo kaltininkas, mes tiesiog jaučiame jam gailestį, – pridūrė jis. – Jai rūpėjo visi, ją vedė ne jos ego, o troškimas padėti kitiems“.

Apieškoję Th.Mairo namus Berstolo kaime tyrėjai rado didžiulę krūvą knygų apie Vokietijos karinę istoriją, holokaustą, nacių rasizmo teoriją, taip pat Vokietijos trečiojo reicho atributikos.

Paaiškėjo, kad internete Th.Mairas domėjosi ultradešiniaisiais, skaitė leidinį „Occidental Observer“, ieškojo informacijos apie J.Cox tviteryje ir Vikipedijoje. Į paieškos laukelį jis buvo įvedęs klausimą: „ar 22 kalibro užtenka žmogui nužudyti vienu šūviu į galvą?“.

Th.Mairas teisme atmetė jam pateiktus kaltinimus dėl J.Cox nužudymo, šaunamojo ginklo neteisėto laikymo su ketinimu įvykdyti kriminalinį nusikaltimą, šaltojo ginklo nešiojimosi, tačiau buvo pripažintas kaltu dėl visų iš jų.

Teismo salėje buvo J.Cox tėvai ir sesuo.

Th.Maurui pulti politikę mėginęs sukliudyti 77 metų Bernardas Carter-Kenny (Bernardas Karteris Kenis) buvo peiliu durtas į pilvą, bet liko gyvas.

Britanijai balsuojant referendume, po kurio ji gali tapti pirmąja iš Europos Sąjungos (ES) išstojusia valstybe, 52 metų Thomas Mairas (Tomas Meras) per telekonferenciją iš griežto režimo kalėjimo trumpai dalyvavo Anglijos ir Velso centrinio baudžiamojo teismo posėdyje. Jis kalbėjo trumpai – tik patvirtino savo vardą.

Th.Mairas yra kaltinamas žmogžudyste ir šaunamojo ginklo laikymu, jo byla nagrinėjama pagal „terorizmo protokolą“.

Per pirmąjį teismo posėdį šeštadienį Th.Mairas pareiškė, kad jo vardas yra „Mirtis išdavikams, laisvė Britanijai“. Po tokio pareiškimo buvo nurodyta atlikti psichiatrijos ekspertizę.

Proeuropietiška 41 metų J.Cox, kuri gynė imigraciją ir pabėgėlių teises, šūviais ir dūriais peiliu buvo nužudyta praėjusios savaitės ketvirtadienį, kai ėjo susitikti su gyventojais savo apygardoje Berstole Šiaurės Anglijoje.

Ši brutali, gatvėje įvykdyta žmogžudystė sukrėtė šalį ir trims dienoms sustabdė referendumo kampaniją.

Teisėjas Johnas Saundersas (Džonas Saundersas) paskyrė preliminarią teismo proceso datą lapkričio 14 dieną, o posėdį dėl kaltinamojo pareiškimo – spalio 4-ąją.

Kitą kartą Th.Mairas teisme pasirodys rugsėjo 19 dieną.

„Jo nužudymas buvo politinis. Tai buvo teroro aktas“, – pasakė Brendanas Coxas (Brendanas Koksas) maždaug 5-iems tūkst. žmonių, susirinkusių Londono Trafalgaro aikštėje dieną, kai J.Cox būtų šventusi savo 42-ąjį gimtadienį. Tuo pačiu tai buvo ir Britanijos referendumo išvakarės.

Renginiai vyko visame pasaulyje – nuo Bangkoko iki Briuselio, sakė organizatoriai, o JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) velionės, kuri dirbo savanore per jo pirmąją rinkimų į Baltuosius rūmus kampaniją, atminimą pagerbė feisbuke.

„Jo žinojo, kad mūsų politika, geriausiu atveju, vis dar veikia – tai yra, jei pripažįstame savo žmogiškumą vieni kituose, galime stumti į priekį socialinį teisingumą, žmogaus orumą ir taiką, kurių siekiame pasaulyje“, – rašė B.Obama.

Į J.Cox praėjusį ketvirtadienį buvo šauta ir smogta peiliu – gatvėje jos Batlio ir Speno apygardoje Jorkšyre Šiaurės Anglijoje, kur šį trečiadienį taip pat buvo surengtas atminimo renginys.

Nužudyta parlamentarė visame pasaulyje buvo paminėta likus kelioms valandoms iki rinkimų apylinkių Jungtinėje Karalystėje atidarymo: britai ketvirtadienį balsuoja referendume dėl to, ar jų šalis turėtų išstoti iš Europos Sąjungos. Referendumo baigties neįmanoma nuspėti.

Dėl J.Cox, kuri norėjo, kad Britanija liktų Europos Sąjungoje, ir kuri aktyviai rėmė pabėgėlių teises, nužudymo referendumo kampanija buvo sustabdyta trims dienoms.

„Jo gyveno dėl savo įsitikinimų. Ketvirtadienį ji dėl jų mirė. Visą likusį savo gyvenimą mes kovosime už juos jos vardu“, – sakė Brendanas Coxas.

„Ačiū už meilę, kurią skyrėte mūsų šeimai po to, kai ketvirtadienį sugriuvo mūsų pasaulis, – drebančiu balsu kalbėjo jis. – Kad ir kaip visa tai būtų nuostabu ir jaudinama, norėčiau nebūti čia. Verčiau būčiau su Jo.“

B.Coxas sakė, kad jo žmona savo gimtadienį būtų praleidusi įtikinėdama žmones balsuoti už Britanijos pasilikimą Europos Sąjungoje.

Tuo tarpu dangumi triukšmingai praskrido lėktuvas, kuris vilko transparantą su užrašu „Balsuok „Išeiti“, taip pat ir per B.Coxo kalbą.

Nobelio taikos premijos laureatė Malala Yousafzai (Malala Jusafzai), kuriai jos gimtajame Pakistane Talibano ekstremistai 2012 metais šovė į galvą už mergaičių teisės į mokslą propagavimą, taip pat kalbėjo miniai Trafalgaro aikštėje.

„Esu šiandien čia kaip gyvas įrodymas, kad jie negali laimėti kulkomis“, – pasakė 18-metė.

Airių rokeriai U2, kurie dirbo su J.Cox per kovos su skurdu kampaniją „Make Poverty History“, Los Andžele padarė specialų įrašą.

„Jo Cox turėjo viso pasaulio kantrybę žmonėms, kuriems reikia pagalbos“, – pasakė lyderis Bono, o paskui grupė sugrojo dainą „Ordinary Love“.

Didžiuliame ekrane buvo rodomos ištraukos iš jos kalbų parlamente, vaizdai, kaip ji su savo vaikais lipdo sniego senį.

Trečiadienį ryte nedidelis J.Cox paminėjimo renginys įvyko „Unicef“ būstinėje Niujorke, o Paryžiuje parlamentarai ją pagerbė prisisegdami baltas rožes – vilties ir jos gimtojo Jorkšyro simbolį.

J.Cox yra pirmoji nužudyta moteris parlamentarė per šalies istoriją. Paskutinį kartą savo pareigas einantis parlamento narys – Ianas Gow (Ajenas Gou) – žuvo sprogus automobilyje padėtai bombai 1990 metais. Ji nužudė Airijos respublikonų armija (IRA).

J.Cox nužudymu buvo apkaltintas 52 metų Thomas Mairas (Tomas Meras).

Našlaičiai liko J.Cox penkerių metų sūnus Cuillinas (Kulinas) ir trejų metų duktė Lejla (Leila).

Jos atminimui įsteigtas fondas surinko daugiau kaip 1,3 mln. svarų (1,7 mln. eurų) labdaros fondams, kurie remia ir J.Cox palaikytus reikalus.

Praėjusią savaitę įvykdytas nužudymas paskatino kaltinimus dėl neapykantos kurstymo įnirtingoje kovoje už rinkėjų balsus prieš ketvirtadienį įvyksiantį svarbų balsavimą, kuris gali nulemti politinį bei ekonominį Europos likimą.

Agitacinės kampanijos laikui sparčiai senkant, tūkstančiai žmonių susirinks į Vemblio areną Londone stebėti debatų tarp dviejų konkuruojančių stovyklų, kurioms atstovaus buvęs sostinės meras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), raginantis balsuoti už pasitraukimą iš ES, ir jo įpėdinis Sadiqas Khanas (Sadikas Chanas), kviečiantis pasilikti Bendrijoje.

Naujos apklausos, kurių rezultatai buvo paskelbti pirmadienį, rodo, kad iki referendumo likus vos kelioms dienoms pasilikimo šalininkų ir priešininkų stovyklų pozicijos praktiškai yra lygios.

„The Daily Telegraph“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad pasilikimo šalininkus remia 49 proc. britų – tiek pat, kiek ir prieš savaitę, o parama išstojimo šalininkams padidėjo trimis procentais iki 47 procentų.

Šie rezultatai, gauti kompanijai „OBR international“ apklausus 800 žmonių, rodo narystės ES šalininkus pirmaujant dviem procentais ir tai yra mažiausia persvara nuo kovo mėnesio, kai „OBR international“ pradėjo tokias apklausas.

Kita, „YouGov“ laikraščiui „The Times“ atlikta apklausa parodė, kad išstojimo šalininkų stovykla lenkia pasilikimo šalininkų stovyklą. Šios apklausos rezultatus socialinėje žiniasklaidoje paskelbė laikraščio redaktoriaus politinėms temoms pavaduotojas Samas Coatesas (Semas Koutsas).

Tie, kas agituoja už Britanijos pasitraukimą iš ES, dabar turi 44 proc. paramą – vienu proc. didesnę, o tuos, kas ragina likti Bendrijoje, remia 42 proc. britų – dviem proc. mažiau nei anksčiau.

Politikos strategas Lyntonas Crosby (Lintonas Krosbis) „The Daily Telegraph“ rašė, jog „ORB international“ apklausa rodo, kad rezultatas „tikrai paaiškės tik paskutinį momentą“.

„Referendumo baigtis neaiški. Linkiu Britanijai geriausia“, – rašė jis.

Šios apklausos buvo atliktos po šokiruojančio leiboristų parlamentarės J.Cox, agitavusios už Britanijos pasilikimą Europos Sąjungoje, nužudymo.

Dviejų vaikų motina buvo užpulta su peiliu ir šaunamuoju ginklu prie savo rinkimų apygardos biuro Berstolo kaime Anglijos šiaurėje birželio 16 dieną.

Parlamentarės nužudymu įtariamas Thomas Mairas (Tomas Meras) atrėžė „Mirtis išdavikams, laisvė Britanijai“, kai Vestminsterio magistratų teisme Londone buvo paprašytas prisistatyti pateikus jam kaltinimus žmogžudyste.

„Brexit“ – durys į galimybių pasaulį

Du laikraščiai – „The Guardian“ ir „The Daily Telegraph“ – savo antradienio numerių pirmuosiuose puslapiuose išreiškė palaikymą konkuruojančioms referendumo kampanijos stovykloms.

„ES įkūnija tai, kas geriausia mumyse, – laisvus žmones taikioje Europoje“, – rašo „The Guardian“.

„Balsuokite prieš susiskaldžiusią tautą, kuri užsisklendžia. Balsuokite už pasilikimą“, – ragina laikraštis.

„The Guardian“ taip pat publikavo Amerikos finansininko George'o Soroso (Džordžo Soroso) straipsnį, kuriame milijardierius įspėja Jungtinę Karalystę apie Juodąjį penktadienį, jei šalis nubalsuos už išstojimą ES.

G.Sorosas prognozuoja, kad britams nubalsavus už „Brexit“, svaro kursas smuktų dar labiau nei per Juodąjį trečiadienį 1992 metais, kuomet Britanija buvo priversta pasitraukti iš Europos valiutų kursų mechanizmo. Finansininkas per šią valiutų krizę gerokai pasipelnė.

„Balsavimas už „Brexit“ kai kuriuos žmones gali paversti labai turtingais, tačiau dauguma rinkėjų taptų pastebimai neturtingesni“, – rašo G.Sorosas.

„Balsavus už pasitraukimą, savaitgalis gali prasidėti Juoduoju penktadieniu, o eiliniai žmonės gali patirti rimtų pasekmių“, – aiškino milijardierius.

Tuo tarpu „The Daily Telegraph“ uoliai ragina skaitytojus palaikyti „Brexit“.

„Visiškai nepriklausomos Jungtinės Karalystės laukia galimybių pasaulis. Palaikydami balsavimą už pasitraukimą iš ES, mes negrįžtame į kažkokį Britanijos aukso amžių“, – rašo laikraštis.

„Jei šio ketvirtadienio referendume reikia pasirinkti tarp baimės ir vilties, mes renkamės viltį“, – priduria „The Daily Telegraph“.

Po Britanijos referendumo panašaus balsavimo gali pareikalauti kitos Bendrijos šalys, ir dėlto gali kilti grėsmė viso europinio projekto, kuris buvo sukurtas siekiant užtikrinti ilgalaikę taiką žemyne po dviejų pasaulinių karų, išlikimui.

„Nepriklausomai nuo to, kaip baigsis balsavimas Jungtinėje Karalystėje, turime atidžiai pažvelgti į Sąjungos ateitį. Būtų kvaila ignoruoti tokį perspėjimo signalą“, – parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas socialiniame tinkle „Twitter“.

Britų premjeras paragino įstatymų leidėjus suvienyti jėgas prieš „neapykantą, kuri ją pražudė“.

J.Cox, opozicinės Leiboristų partijos narė, aktyviai agitavusi birželio 23-iosos referendume balsuoti už Britanijos narystę Europos Sąjungoje, buvo nužudyta ketvirtadienį viename Anglijos šiaurės miestelyje.

Tuo metu, kai iki parlamento sesijos pradžios liko kelios minutės, J.Cox nužudymu praėjusį savaitgalį apkaltintas 52-ejų Thomas Mairas (Tomas Meras) stojo prieš Londono teismą, panaudojant nuotolinio vaizdo ryšį su kalėjimu, kuriame jis laikomas.

Per trumpą apklausą Londono centriniame teisme jis kalbėjo tik tiek, kad patvirtintų savo vardą ir pavardę; teismas nurodė toliau jį laikyti areštinėje.

Šeštadienį Vestminsterio magistratų teisme Londone, paprašytas prisistatyti, jis atsakė: „Mirtis išdavikams, laisvė Britanijai“.

Baltos rožės

J.Cox nužudymas sukėlė aršias diskusijas dėl visuomenę skaldančio artėjančio referendumo poveikio, visuomenės apklausoms rodant, kad likus trims dienoms iki balsavimo, konkuruojančios stovyklos turi bemaž po lygiai šalininkų.

Artimas J.Cox bičiulis parlamente Stephenas Kinnockas (Stivenas Kinokas) išreiškė pasipiktinimą „Brexit“ stovyklos plakatu, kuris pasirodė vos kelios valandos prieš jo kolegės nužudymą, ir kuriame pavaizduoti vos kojas velkantys pabėgėliai su užrašu „Persilaužimo taškas“ (Breaking Point).

„Ji būtų reagavusi su pasipiktinimu, tvirtai atmetusi tą gerai apskaičiuotą cinizmo, skaldymo, ir nevilties persmelktą pasakojimą, kuris atsispindi (plakate)“, – sakė S.Kinnockas.

„Jo (Džo) suprato, kad retorika turi pasekmes. Kai (žmonių) nesaugumo jausmas, baimė ir pyktis yra naudojami padegamai virvelei uždegti, sprogimas yra neišvengiamas“, – perspėjo jis.

Nepaisant triuškinančios kritikos, vienas „Brexit“ stovyklos lyderių Nigelas Farage'as (Naidželas Fareidžas), kuris taip pat yra Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) lyderis, bandė pateisinti šį plakatą sakydamas, jog jis teisingai vaizduoja pabėgėlių krizę ES.

Bendruomenių rūmuose, vietoje, kurioje paprastai sėdėdavo J.Cox, buvo padėtos balta ir raudona rožės. Baltas žiedas turėjo simbolizuoti jos namus Jorkšyre, o raudonas – velionės politines pažiūras, priklausymą opozicinei Leiboristų partijai.

J.Cox sutuoktinis Brendanas ir du penkerių ir trejų metų vaikai, klausėsi parlamento balkone, kol baltų rožių žiedus atlapuose segintys politikai sakė kalbas, pagerbdami velionės atminimą.

Kai kurie parlamentarai rankose laikė nosinaites ir šluostėsi ašaras.

„Bendruomenė ir visa šalis susivienijo skausme ir susivienijo pasipriešindama ją nužudžiusios neapykantos proveržiui, kuris vis labiau panašėja į ekstremalaus politinio smurto aktą“, – sakė leiboristų lyderis Jeremy Corbynas.

„Savo pirmojoje kalboje pernai Jo (Džo) pasakė štai taip: „Mūsų bendruomenės dėl migracijos labai padidėjo. Mums reikia švelnesnės ir ramesnės politikos. Mes visi esame atsakingi už tai, kad nebūtų kurstoma neapykanta arba sėjamas susiskaldymas“, – priminė J.Corbynas (Džeremis Korbinas).

Trims labdaringoms organizacijoms, kurias rėmė J.Cox ir iš kurių viena yra skirta pagalbai Sirijoje likusiems žmonėms, internetu jau paaukota 1,2 mln. eurų (936 tūkst. svarų sterlingų).

„Mirtis išdavikams, laisvė Britanijai“, – tai 52 metų Thomas Mairas (Tomas Meras) pasakė Vestminsterio magistratų teisme Londone, kai buvo paprašytas prisistatyti po to, kai jam buvo pateikti kaltinimai žmogžudyste, praneša „The Press Association“.

Pranešta, kad Th.Mairas, surakintas antrankiais, vilkintis pilką treningą, paskui tylėjo, paprašytas pasakyti savo gimimo datą ir adresą. Jis liks areštinėje iki kito pasirodymo teisme - pirmadienį centriniame Londono baudžiamajame teisme; taip pat pareikalauta psichiatro ekspertizės.

Tikslinis išpuolis

J. Cox ketvirtadienį buvo užpulta peiliu ir šaunamuoju ginklu prie jos rinkimų apygardos biuro Berstolo kaime, Anglijos šiaurėje.

Jos nužudymas sukrėtė visą Britanijos politikos pasaulį, užuojautos siunčiamos iš viso pasaulio. Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) taip pat pasmerkė šį „baisų“ išpuolį.

Visa agitacija, susijusi su referendumu dėl Britanijos ateities Europos Sąjungoje, šeštadienį yra sustabdyta iš pagarbos nužudytajai.

52-ejų Th. Mairas, kuris gyvena viename ramių Jorkšyro kaimų, buvo sulaikytas ketvirtadienį netoli nusikaltimo vietos. Nors nusikaltimo motyvas oficialiai dar nenustatytas, kai kurie politikai ir komentatoriai mano, kad jis susijęs su artėjančiu referendumu ir aistras keliančiais debatais dėl jo.

Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) ir leiboristas opozicijos lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas) penktadienį Berstole padėjo gėlių prie J. Cox paminėti skirtos vietos.

Baltieji rūmai pranešė, kad JAV prezidentas išreiškė užuojautą J. Cox vyrui ir gyrė jos „nesavanaudiška tarnybą“. Skelbiama, kad B. Obama paskambino Brendanui Coxui (Brendanui Koksui) iš prezidentinio lėktuvo.

„Prezidentas Obama išreiškė nuoširdžiausią užuojautą visų Amerikos žmonių vardu ponui Coxui ir jo dviem mažiems vaikams, taip pat jos draugams, kolegoms ir jos rinkėjams, – teigiama Baltųjų rūmų pranešime. – Prezidentas pabrėžė, kad pasaulis yra gera vieta dėl jos nesavanaudiškos tarnybos kitiems ir kad negalima pateisinti tokio baisaus nusikaltimo, atėmusio iš šeimos, bendruomenės ir tautos atsidavusios žmonos, motinos ir valstybės tarnautojos.“

Nužudymo liudininkas 56 metų Hichemas Ben Abdallah (Hišemas Ben Abdala) agentūrai AFP sakė, kad girdėjo du šūvius ir matė, kaip J. Cox parkrito.

„Jos veidas buvo visas kruvinas“, – pasakojo vyras.

Per išpuolį buvo sužeistas ir 77 metų vyras, kuris mėgino padėti J. Cox. Jis tebegydomas ligoninėje.

Pagerbė prie parlamento

Šimtai žmonių penktadienio vakarą susirinko prie Britanijos parlamento rūmų Londone, kur padėjo gėlių ir uždegė žvakių ir pagerbė J. Cox atminimą tylos minute. Čia buvo ir buvęs Leiboristų partijos vadovas Edas Milibandas su keliais bendrapartiečiais.

„Ji suteikdavo balsą bebalsiams, ypač įtrauktiems į karą ir konfliktus. Ji pasipriešindavo priespaudai visur, kur ją matė. Ji propagavo vienybę, o ne susiskaldymą“, – sakė jis.

J. Cox yra pirmoji nužudyta moteris parlamentarė šalies istorijoje. Paskutinį kartą savo pareigas einantis parlamento narys – Ian Gow (Ijenas Gou) – žuvo automobilyje padėtai bombai 1990 metais. Ji nužudė Airijos respublikonų partija.

J.Cox ketvirtadienį buvo užpulta peiliu ir šaunamuoju ginklu prie jos rinkimų apygardos biuro Berstolo kaime, Anglijos šiaurėje.

Jos nužudymas šokiravo visą Britanijos politikos pasaulį, užuojautos siunčiamos iš viso pasaulio. Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) taip pat pasmerkė šį „baisų“ išpuolį.

Visa agitacija, susijusi su referendumu dėl Britanijos ateities Europos Sąjungoje, šeštadienį yra sustabdyta iš pagarbos nužudytajai.

52-ejų Th.Mairas, kuris gyvena viename ramių Jorkšyro kaimų, buvo sulaikytas ketvirtadienį netoli nusikaltimo vietos.

Vakarų Jorkšyro policijos detektyvas vyresnysis inspektorius Nickas Wallenas (Nikas Volenas), vadovaujantis tyrimui, trumpu pranešimu paskelbė, kad Th.Mairas kaltinamas virtine nusikaltimų, susijusių su leiboristų parlamentarės J.Cox nužudymu.

Th.Mairas turėtų stoti prieš Londono centrinį teismą vėliau šeštadienį.

„Mes jau apkaltinome tą vyrą žmogžudyste, sunkiu kūno sužalojimu, šaunamojo ginklo laikymu ketinant atlikti

nusikaltimą, kuriam būtina kaltinamoji išvada, taip pat puolamojo ginklo turėjimu“, – sakė jis.

„52-ejų Thomas Mairas iš Berstolo stos prieš Vestminsterio magistrato teismą šiandien“, – pridūrė N.Wallenas.

Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) ir leiboristas opozicijos lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas) penktadienį Berstole padėjo gėlių prie J. Cox paminėti skirtos vietos.

„Kai matome neapykantą, kai matome susiskaldymą, kai matome netoleranciją, privalome išguiti ją iš mūsų politikos, iš mūsų gyvenimo ir iš mūsų bendruomenių, – sakė britų premjeras. – Šiandien mūsų tauta yra pagrįstai šokiruota.“

Užuojautą išreiškė ir B. Obama

Baltieji rūmai pranešė, kad JAV prezidentas išreiškė užuojautą J. Cox vyrui ir gyrė jos „nesavanaudiška tarnybą“. Skelbiama, kad B. Obama paskambino Brendanui Coxui (Brendanui Koksui) iš prezidentinio lėktuvo.

„Prezidentas Obama išreiškė nuoširdžiausią užuojautą visų Amerikos žmonių vardu ponui Coxui ir jo dviem mažiems vaikams, taip pat jos draugams, kolegoms ir jos rinkėjams, – teigiama Baltųjų rūmų pranešime. – Prezidentas pabrėžė, kad pasaulis yra gera vieta dėl jos nesavanaudiškos tarnybos kitiems ir kad negalima pateisinti tokio baisaus nusikaltimo, atėmusio iš šeimos, bendruomenės ir tautos atsidavusios žmonos, motinos ir valstybės tarnautojos.“

Už Britanijos narystę Europos Sąjungoje agitavusi ir Sirijos pabėgėlius ginusi J. Cox buvo nužudyta vos už kelių kilometrų nuo savo gimtinės.

Nužudymo liudininkas 56 metų Hichemas Ben Abdallah (Hišemas Ben Abdala) agentūrai AFP sakė, kad girdėjo du šūvius ir matė, kaip J. Cox parkrito.

„Jos veidas buvo visas kruvinas“, – pasakojo vyras.

Skelbiama, kad J. Cox vardu sukurtam fondui jau paaukota daugiau nei 200 tūkst. svarų, kurie bus panaudoti paremti jai artimas labdaros organizacijas.

Pagerbė prie parlamento

Šimtai žmonių penktadienio vakarą susirinko prie Britanijos parlamento rūmų Londone, kur padėjo gėlių ir uždegė žvakių ir pagerbė J. Cox atminimą tylos minute. Čia buvo ir buvęs Leiboristų partijos vadovas Edas Milibandas su keliais bendrapartiečiais.

„Ji suteikdavo balsą bebalsiams, ypač įtrauktiems į karą ir konfliktus. Ji pasipriešindavo priespaudai visur, kur ją matė. Ji propagavo vienybę, o ne susiskaldymą“, – sakė jis.

J. Cox yra pirmoji nužudyta moteris parlamentarė šalies istorijoje. Paskutinį kartą savo pareigas einantis parlamento narys – Ian Gow (Ijenas Gou) – žuvo automobilyje padėtai bombai 1990 metais. Ji nužudė Airijos respublikonų partija.

J. Cox su vyru ir dviem penkerių ir trejų metų vaikais gyveno gyventi pritaikytoje baržoje Londone, prišvartuotoje Temzės upėje netoli Tauerio tilto.

„Raginančių balsuoti „Pasitrauk“ stovykla rytoj nerengs jokių renginių, kaip planuotas mitingas Birmingame“, Vidurio Anglijoje, sakė stovyklos „Brexit“ atstovas, nors skrajučių dalijimas turbūt tęsis.

Balsuoti „Pasilik“ raginančios oficialios stovyklos „Britanija stipresnė Europoje“ atstovas taip pat sakė, kad agitacinė kampanija „rytoj liks sustabdyta“.

Praėjus trims paroms be agitacijų, liks tik keturios dienos rinkėjų agitavimui iki ketvirtadienio, kai vyks referendumas, be to radijo ir televizijos stotims uždrausta perdavinėti bet kokius politinius pareiškimus.

Pirmadienį agituoti taip pat negalės ir parlamentarai, nes rinksis į parlamentą pagerbti nužudytos kolegės J.Cox.

Didžiausios Britanijoje profesinės sąjungos generalinis sekretorius Lenas McCluskey (Lenas Makluskis), žadėjęs pirmadienį sakyti kalbą už pasilikimą Europos Sąjungoje, sakė ją atšaukiąs.

„Perdėtos ir radikalios kalbos nepadės puoselėti pagarbos atmosferą“, – sakė ji, atsakydama į klausimą apie britų parlamentarės Jo Cox (Džo Koks) nužudymą.

„Juk mes visi vertiname demokratines žaidimo taisykles ir žinome, kaip svarbu užsibrėžti ribas, ar rinkdamiesi kalbos pobūdį, ar rinkdamiesi argumentus, taip pat rinkdamiesi bent kiek nepagarbų argumentą“, – pažymėjo ji ir paragino gerbti kitų žmonių įsitikinimus.

„Priešingu atveju radikalizavimas bus nebesustabdomas“, – perspėjo Vokietijos lyderė.

Agitacinė kampanija dėl Britanijos narystės Europos Sąjungoje, artėjant birželio 23-iosios referendumui, buvo sustabdyta ketvirtadienį ir tai tebegalioja penktadienį, kai šalis yra sukrėsta parlamentarės nužudymo.

Kai kurie komentatoriai jau kėlė klausimą, ar šis išpuolis nebuvo susijęs su minėta kampanija, kuri kursto įtampą kalbomis apie tautinį identitetą ir imigraciją.

Išpuolio liudininkai sakė žiniasklaidai, kad kampanijos agitatorė, dviejų vaikų mama buvo šaudoma ir badoma.

Dėl šio išpuolio likus savaitei iki referendumo dėl tolesnės šalies narystės Europos Sąjungoje buvo sustabdyta agitacinė kampanija, kurioje vienas daugiausiai aistrų keliančių klausimų buvo migracija.

Užpuolikas, kurį britų žiniasklaida įvardijo 52-ejų metų Thomu Mairu (Tomu Meru), buvo suimtas.

Kaimynai sakė, kad jis buvo vienišius ir galbūt kraštutinių dešiniųjų požiūrių.

JAV piliečių teisių organizacija „Southern Poverty Law Center“ (SPLC) nurodė, kad Th.Mairas (Tomas Meras) yra seniai žinomas baltųjų nacionalizmo propaguotojas.

Perspėja nespėlioti dėl nužudymo

Prancūzijos ir Austrijos kraštutinių dešiniųjų lyderiai perspėjo nespėlioti, kad britų parlamentarė Jo Cox (Džo Koks) buvo nužudyta dėl proeuropietiškos ir imigrantams palankios pozicijos.

Marine Le Pen (Marin Le Pen) ir jos kolega Austrijoje Heinzas-Christianas Strache (Heincas Kristianas Štrachė) kalbėjo penktadienį, prieš šešių populistinių ir euroskeptiškų partijų susitikimą, kurį surengė H.-Ch.Strache Laisvės partija, su moto „Patriotinis pavasaris“.

M.Le Pen sakė, kad „nelabai padoru naudotis šiuo dramatišku įvykiu“ tokioms spėlionėms. H.-Ch.Strache sakė, kad jo partija „yra prieš bet kokį ekstremizmą“.

Jie ir Marcus Pretzellis (Markas Precelis) iš Vokietijos partijos AfD pareikalavo Europos Sąjungos reformų, kad šalys narės turėtų daugiau teisių priimant sprendimus, o ES organizacijos Briuselyje – mažiau.