Prancūzijoje įsikūrusi pianistė V. Tamašauskaitė-Coutaz profesinį kelią pradėjo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), tęsė Sankt Peterburgo, Liono aukštosiose mokyklose ir Londono Karališkojoje muzikos akademijoje. Dešimt metų ji dėstė LMTA, o nuo 1994 m. gyvena Liono mieste Prancūzijoje, kur derina pedagoginę ir koncertinę veiklas.

Klavesinu skambins B. Vaitkus, kuris profesionaliai dar groja fortepijonu ir vargonais. Atlikėjas studijavo LMTA, taip pat aukštosiose Čekijos, Vokietijos, Austrijos, Nyderlandų mokyklose. Vargonininkų asociacijos pirmininkas, LMTA Vargonų katedros docentas inicijuoja ir vadovauja vargonų muzikos festivaliams, konkursams, meistriškumo kursams.

Šios muziką ir tapybą susiejančios programos akcentas – monumentalusis Johanno Sebastiano Bacho fortepijoninis ciklas „Goldbergo variacijos“. Tai vienas sudėtingiausių klasikinės muzikos šedevrų, kuris koncerte bus atliekamas klavesinu ir fortepijonu. Ne kiekvienas pianistas imasi šio duogiasluoksnio, techniškai sudėtingo kūrinio.

Vieno svarbiausių ir brandžiausių J. S. Bacho kūrinių pavadinimą paaiškina jo sukūrimo istorija. Buvęs Bacho mokinys Johannas Gottliebas Goldbergas tapo barono Hermano Carlo von Kayserlingo kelionių palydovu. Kartą baronas negalavo, kentė nemigą ir Goldbergui tekdavo naktimis gretimame kambaryje šeimininkui skambinti klavesinu. Kayserlingas pažinojo kompozitorių Bachą ir paprašė sukurti naujų, „švelnaus ir kiek gyvesnio pobūdžio“ pjesių jo muzikantui Goldbergui. Taip siuitai prigijo atlikėjo pavardė – 1741 m. išleistas pjesių rinkinys vadinamas „Goldbergo variacijomis“.

Šis kūrinys įkvepia šiuolaikinius muzikos kūrėjus, tad programoje taip pat bus atlikti du Henrio Marchando pastišai J. S. Bacho „Goldbergo variacijų“ temomis.

Atlikėjai šia programa siekia pratęsti žymaus lietuvių kompozitoriaus ir dailininko M. K. Čiurlionio menų sintezės mintį, kad tapyba skamba. Viso muzikinio-tapybinio projekto moto yra variacijos. Piešinio ir muzikos variacijos – tai nesibaigianti M. K. Čiurlionio idėjų studija, jų perteikimas šiuolaikinėmis medijomis.

Muzikos kūriniai skambės tapybos darbų fone. Videoprojekcijoje bus demonstruojami Juodkrantėje reziduojančių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko tapybos darbai, iliustruojantys menininkų vaizduotės žaismą, klausantis J. S. Bacho „Goldbergo variacijų“.

Jie nutapyti tarsi improvizuojant pagal M. K. Čiurlionio piešinio motyvą.

Tai nėra pirmas kartas, kai šie dailininkai kuria klausydamiesi konkrečios muzikos. 2021 m. duetas tapo operos-triptiko „Neringa“ kostiumų ir scenografijos dailininkais, kūrė apsupti šios operos kompozitorių muzikos. Šiemet J. Bučmytė ir A. Krajinskas įvertinti Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija.

Baroko epochos pažiba

300 metų meno kūriniui – tai daug ar mažai? Brandenburgo koncertų autorius J.S.Bachas tuo metu buvo garsus atlikėjas, su kuriuo nedrįsdavo varžytis net didžiausi to meto virtuozai. Tačiau J.S.Bacho kuriamos muzikos genialumą tais laikais mažai kas suprato. Kompozitoriui mirus, kūriniais niekas nesirūpino, todėl daug jų dingo. Taip vos nenutiko Brandenburgo koncertų rankraščiams per Antrąjį pasaulinį karą, kai traukinį, kuriuo važiavo J.S.Bacho partitūras gabenęs bibliotekininkas, pradėjo bombarduoti. Laimė, kad žmogui pavyko pabėgti iš traukinio į netoli esantį mišką kartu su neįkainojamos vertės rankraščiais.

Šiandien J.S.Bachas laikomas garsiausiu baroko epochos vokiečių kompozitoriumi. Jo meniniai atradimai turėjo didelės įtakos tolesnei muzikos istorijos raidai, iš jo kūrybos ir dabar įkvėpimo semiasi įvairiausių kartų bei tautų muzikai. Todėl nestebina, kad J.S.Bachas yra vienas dažniausiai atliekamų autorių visame pasaulyje.

Muzika vargonams tapo visos J.S.Bacho kūrybos pagrindu. Taip pat jis kūrė vokalinę instrumentinę muziką, opusus klavišiniams instrumentams, orkestrines siuitas, koncertus įvairiems instrumentams ir orkestrui.

Paminės jubiliejinę sukaktį

„Patys žymiausi yra šeši Brandenburgo koncertai, parašyti 1721-aisiais ir dedikuoti Brandenburgo markgrafui. Dedikaciją J.S.Bachas pasirašė 1721 metų kovo 24 dieną“, – pasakojo Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus. Jis pasiūlė festivalyje „Klaipėdos muzikos pavasaris“ atlikti visus šešis Brandenburgo koncertus, taip paminint jubiliejinę jų sukūrimo sukaktį.

Brandenburgo koncertai, kuriuos J.S.Bachas parašė gyvendamas Kiotene, sumanyti skirtingos sudėties orkestrams. Pasak M.Bačkaus, „III ir VI koncertai yra tik styginių solistams su klavesinu. Tačiau didžioji koncertų dalis (I, II, IV ir V) yra concerto grosso tipo kūriniai. Juose soliniai instrumentai derinami su likusia orkestro grupe“.

Unikalus orkestro projektas

Projekto unikalumas slypi tame, kad Klaipėdos kamerinio orkestro sudėtis papildyta originaliais pučiamaisiais instrumentais, kūriniai atliekami naudojant autentišką 415hz derinimą. Meno vadovo nuomone, „sumanymas yra labai įdomus, bet dar labiau sudėtingas dėl absoliučiai unikalių instrumentų – senovinių valtornų, barokinių obojų, fagoto, trimito,

kuriais Lietuvoje negrojama“. Šios srities specialistų, kurie gerai įvaldę senovinius instrumentus, yra tik užsienyje. Pasaulinės pandemijos akivaizdoje šio ambicingo sumanymo įgyvendinimas tapo dideliu iššūkiu. Tačiau jis buvo įveiktas: orkestro sudėtį papildė Vytenis Giknius (barokinis traversas, išilginė fleita), Rodrigo Calveyra (išilginė fleita, Brazilija, Lietuva), Jonas Olaberria (barokinis obojus, Ispanija), Emmanuelis Laporte, Martinas Rouxas (barokiniai obojai, Prancūzija), Florianas Gazagne (barokinis fagotas, Prancūzija), Bruno Fernandesas (barokinis trimitas, Portugalija), Nina Daigremont, Nicolas Chedmailas (medžioklės ragai, Prancūzija).

Gros senoviniais instrumentais

Beje, pastarieji instrumentai J.S.Bacho partitūroje vadinami corni di caccia ir yra natūralūs. Šiuolaikinės valtornos pirmtakai tada dar neturėjo vožtuvinio mechanizmo. Šio mechanizmo taip pat neturi ir natūraliai skambantis barokinis trimitas. Tobulai groti šiais instrumentais yra nepaprastai sudėtinga.

Barokiniuose kūriniuose dažnai girdima ir viola da gamba – į dabartinę violončelę panašus, tik ne keturių, o šešių ar septynių stygų senovinis instrumentas. Tokiais koncerte grieš Piotras Wacławikas ir Julia Karpeta (Lenkija).

Klaipėdos kamerinio orkestro koncertmeisteris Konradas Levickis grieš ir įprastu, ir piccolo smuiku, jo kolegos Anna Luiza Aleksandrow-Bertash ir Ivanas Bertashas atliks solines altų partijas.

Klavesinininkas ir dirigentas

„Šiam sumanymui įgyvendinti reikalingas geras klavesinininkas, atliekantis vieną pagrindinių basso continuo vaidmenų. Juo sutiko būti Vincentas Bernhardas iš Prancūzijos. Jis yra fantastiškas atlikėjas“, – teigė M.Bačkus, klavesinininkui taip pat patikėjęs dirigento funkcijas.

Geniali J.S.Bacho kūryba muzikos specialistų vertinama dėl savo intelektualinės gelmės, techninio ir meninio meistriškumo. Ji neprarado aktualumo ir gyvybingumo net po 300 metų, kaskart suskamba naujai ir atveria vis gilesnius minties klodus. Tuo dar kartą įsitikinti bus galima balandžio 23 d. 18.30 val. programoje „Brandenburgo koncertams – 300“, kuri bus transliuojama Klaipėdos koncertų salės interneto kanalais.

2012 m. Europos senosios muzikos puoselėtojai – atlikėjai, muzikologai, istorikai, senųjų rankraščių tyrinėtojai, festivalių rengėjai – susibūrė į tarptautinę organizaciją REMA (Réseau Européen de Musique Ancienne), kad  skleistų žinias ir populiarintų viduramžių, renesanso ir baroko muziką, aktyvintų ir gausintų jos atlikėjų ir klausytojų tarptautinę bendruomenę. Jau pačioje veiklos pradžioje REMA iniciavo „Europos senosios muzikos dieną“, kuriai buvo pasirinkta kovo 21-oji – didžiojo baroko genijaus Johanno Sebastiano Bacho (g. 1685) gimimo diena. Iniciatyvą parėmė Europos komisija ir UNESCO. Pirmą sykį Europos senosios muzikos diena paminėta 2013 metais gausiais koncertais, operų pastatymais ir priemonėmis žiniasklaidoje.

Šiemet Europos senosios muzikos diena švenčiama jau penktą kartą. Jos idėją puoselėja ir Europos transliuotojų sąjunga (EBU), šiemet pasiūliusi dvi „Euroradijo“ senosios muzikos koncertų transliacijas. Rytoj, kovo 21 d., LRT Klasika transliuos:

20.00  val. XVII a. vokiečų kompozitorių Franzo Tunderio, Heinricho Schützo ir Dietricho Buxtehudes kūrinius atliks Kelno radijo choro solistas, Upsalos akademijos choras ir baroko ansamblis (Švedija). Transliacija iš Stokholmo Vokiečių bažnyčios;

21.30 val. Georgo Friedricho Händelio ir Johano Sebastiano Bacho kūrinius atliks Maria Keohane (sopranas), Nevenas Lesage’as (obojus) ir Europos sąjungos baroko orkestras, diriguojamas Larso Ulriko Mortenseno. Transliacija iš Jorko nacionalinio senosios muzikos centro (Jungtinė karalystė).