„Matėme pranešimus, kad iraniečiai norėjo patirti nesėkmę, o ši įspūdinga ir gėdinga nesėkmė buvo suplanuota, – sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis). – Visa tai yra kategoriška netiesa.“

Iranas vėlų šeštadienį paleido daugiau nei 300 dronų ir raketų į Izraelį, sužeisdamas 12 žmonių, pranešė Izraelio kariuomenė.

Tačiau beveik visi dronai ir raketos buvo perimti jiems dar nepasiekus Izraelio teritorijos, nurodė kariuomenė, kuriai padėjo JAV, Jordanija, Britanija ir kitos sąjungininkės.

Irano revoliucijos gvardija nurodo, kad atakos prieš Izraelį ėmėsi keršydama už balandžio 1 dieną įvykdytą drono smūgį konsulatui Damaske, per kurį žuvo keli iraniečių kariškiai.

„Mes nenorime, kad tai eskaluotųsi, – NBC laidoje „Meet the Press“ sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis). – Mes nesiekiame platesnio karo su Iranu.“

Izraelis sekmadienį buvo itin didelėje parengtyje po precedento neturinčios Irano atakos, kuri sukėlė baimę dėl platesnio konflikto.

Iranas vėlai šeštadienį surengė pirmą tiesioginį puolimą prieš Izraelį, keršydamas už balandžio 1 dieną suduotą mirtiną smūgį Teherano konsulatui Damaske, dėl kurio kaltinama žydų valstybė.

Irano atsakas žymėjo didelį ilgai trunkančio netiesioginio konflikto tarp regioninių priešų eskalavimą.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) dar kartą patvirtino Vašingtono „geležinę“ paramą Izraeliui ir, atrodo, mėgina nukreipti savo ištikimą sąjungininką tolyn nuo karinio atsako.

Mes nemanome, kad diplomatija čia mirusi.

Leidinys „Axios“ teigė, kad prezidentas pasakė Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu (Benjaminui Netanjahui), kad jis prieštarautų Izraelio kontratakai prieš Iraną ir kad ministras pirmininkas turėtų „pasiimti pergalę“.

J. Kirby interviu pridūrė, kad Jungtinės Valstijos „išlieka budrios“ dėl bet kokių Irano grasinimų amerikiečių kariams.

„Visoms šalims, įskaitant Iraną, labai aiškiai pasakėme, ką darysime [...] ir taip pat, kaip rimtai žiūrėsime į bet kokias galimas grėsmes savo personalui“, – sakė J. Kirby.

Vėliau kalbėdamas per CBS, J. Kirby pareiškė: „Mes imsimės visų reikalingų veiksmų, kad apsaugotume savo karius, laivus ir objektus regione.“

Iranas vėlų šeštadienį paleido daugiau nei 300 dronų ir raketų į Izraelį, sužeisdamas 12 žmonių, pranešė Izraelio kariuomenė.

Tačiau beveik visi dronai ir raketos buvo perimti dar nepasiekus Izraelio teritorijos, nurodė kariuomenė, kuriai padėjo JAV, Jordanija, Britanija ir kitos sąjungininkės.

J. Kirby taip pat pabrėžė, kad vis dar vyksta derybos tarp „Hamas“ ir Izraelio dėl paliaubų Gazos Ruože ir susitarimo dėl įkaitų paleidimo.

„Mes nemanome, kad diplomatija čia mirusi“, – sakė jis.

J. Kirby sakė, kad CŽA direktorius Billas Burnsas (Bilas Bernsas) maždaug prieš savaitę Kaire susiderėjo dėl naujo susitarimo, pagal kurį būtų išlaisvinta „dešimtys moterų, senyvo amžiaus žmonių ir sužeistųjų“ ir kuris leistų susitarti dėl šešių savaičių paliaubų.

„Hamas“ lyderiai turi priimti tą susitarimą. Ir šiuo metu nelaikome to reikalo mirusiu“, – teigė jis.

„Mes vis dar manome, kad Irano potenciali grėsmė čia yra reali ir įmanoma“, – žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

Tuo metu Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas (Joavas Galantas) po derybų su JAV Centrinės vadovybės vadovu Michaelu Kurilla (Maiklu Kurila) pareiškė, kad Izraelis ir Jungtinės Valstijos „petys į petį“ kovoja su Irano keliama grėsme.

„Mūsų priešai mano, kad gali suskaldyti Izraelį ir Jungtines Valstijas, tačiau yra priešingai – jie mus suartina ir stiprina mūsų ryšius“, – sakė Y. Gallantas

Izraelio ministras ir JAV pareigūnas aptarė Irano grasinimus imtis atsakomųjų veiksmų dėl oro smūgio prieš jo konsulatą Sirijoje, dėl kurio kaltinamas Izraelis

„Savaitgalio pabaigoje „Hamas“ buvo pateiktas pasiūlymas. Dabar jo įgyvendinimas priklausys nuo „Hamas“, – žurnalistams telefonu sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

„Mano dėdė sakydavo [...] kad geriausi mėšlo pardavėjai mėšlo pavyzdžius dažnai nešiojasi burnoje. Atrodo, kad Rusijos pareigūnai yra neblogi mėšlo pardavėjai“, – žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

Kiek anksčiau ketvirtadienį Maskva pareiškė, kad praėjusios savaitės išpuolis, per kurį žuvo 143 žmonės, buvo „susijęs su Ukrainos nacionalistais“.

Penktadienį netoli Maskvos esančioje koncertų salėje „Crocus City Hall“ užpuolikai atidengė ugnį ir vėliau padegė pastatą.

Suimti keturi įtariami atakos vykdytojai, kurie, Rusijos valstybinės žiniasklaidos duomenimis, visi yra iš Tadžikistano, ir keli įtariami bendrininkai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir šalies saugumo tarnybos nesiliauja tvirtinančios, kad prie penktadienio išpuolio prisidėjo Ukraina ir Vakarai, nors atsakomybę prisiėmė IS.

Atsakomybę dėl išpuolio greitai prisiėmė džihadistų grupuotė IS, bet Maskva nesiliauja kartojusi savo pirminės versijos, kad išpuolis susijęs su Ukraina.

„Dirbant su sulaikytais teroristais, tiriant iš jų paimtas technines priemones ir analizuojant informaciją apie finansines operacijas, gauta įrodymų apie jų ryšius su Ukrainos nacionalistais“, – ketvirtadienį pareiškė Rusijos tyrimų komitetas.

Pasak Tyrimų komiteto, įtariamieji gavo „dideles pinigų ir kriptovaliutos sumas iš Ukrainos“ ir pridūrė, kad ketvirtadienį buvo sulaikytas dar vienas vyras, įtariamas išpuolio Pamaskvėje vykdytojų finansavimu.

„Tyrėjai prašys teismo skirti jam kardomąjį kalinimą“, – sakoma išplatintame pranešime.

Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės atmeta šiuos Maskvos kaltinimus kaip absurdiškus ir neigia bet kokias sąsajas.

„Esame labai nusivylę, kad jie neatvyks į Vašingtoną, kad galėtume su jais išsamiai pasikalbėti apie perspektyvias alternatyvas įsiveržimui į Rafacho teritoriją“, – žurnalistams sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) biuras anksčiau pirmadienį atšaukė delegacijos, turėjusios išvykti į Vašingtoną, kelionę, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai priėmus rezoliuciją, kuria reikalaujama nutraukti ugnį Gazos Ruože. JAV tame balsavime susilaikė.

B. Netanyahu biuras pareiškė, kad JAV susilaikymas kenkia Izraelio kovai su „Hamas“ ir pastangoms paleisti Gazos Ruože tebelaikomus įkaitus.

„Tai suteikia „Hamas“ vilties, kad tarptautinis spaudimas leis jiems sutikti su paliaubomis be mūsų pagrobtųjų paleidimo“, – sakė B. Netanyahu.

Baltieji rūmai savo ruožtu nurodė, kad JAV susilaikymas balsuojant dėl JT Saugumo Tarybos rezoliucijos nereiškia, kad Vašingtonas keičia savo politiką.

Tai nereiškia „mūsų politikos pasikeitimo“, žurnalistams sakė J. Kirby, teigdamas, kad JAV remia ugnies nutraukimą, tačiau susilaikė, nes rezoliucijoje nebuvo pasmerkta palestiniečių grupuotė „Hamas“.

Jungtinės Valstijos taip pat pareiškė, kad paliaubos gali būti įgyvendintos tik tada, kai „Hamas“ pradės paleidinėti vis dar laikomus įkaitus.

„Ugnies nutraukimas gali prasidėti iš karto, kai bus paleistas pirmasis įkaitas“, – sakė JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas Grinfild).

„Tai vienintelis kelias, kuriuo galima užtikrinti paliaubas“, – nurodė ji.

Karas prasidėjo beprecedenčiu „Hamas“ spalio 7-osios išpuoliu, per kurį Izraelyje, oficialiais duomenimis, žuvo apie 1 160 žmonių, daugiausia civilių.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 33 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį, anot „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, apgultame anklave žuvo mažiausiai 32 226 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.

„Tai akivaizdus rusų bandymas pasėti nesantaiką ir pademonstruoti susiskaldymą, parodyti, kad Vakarai nėra vieningi“, – nurodė Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

Vėlų penktadienio vakarą Rusijos socialiniuose tinkluose buvo paskelbtas pokalbio, kuriame dalyviai aptarė galimą Vokietijoje pagamintų raketų „Taurus“ naudojimą ir jų galimą poveikį, 38 minučių trukmės įrašas.

Diskusijose taip pat aptartas ilgo nuotolio raketų, kurias Kyjivui suteikė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, naudojimas.

Tarp temų buvo ir raketų nukreipimas į tokius taikinius kaip pagrindinis tiltas per Kerčės sąsiaurį, jungiantis Rusijos žemyninę dalį su 2014 metais Rusijos aneksuotu Krymu.

Tuo metu Kremlius pirmadienį tvirtino, kad tas įrašas esą įrodo „tiesioginį kolektyvinių Vakarų įsitraukimą į konfliktą Ukrainoje“.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) savaitgalį sakė, kad „norima pasinaudoti šiuo įrašu, kad mus destabilizuotų ir sutrikdytų“, pridūręs, kad „tikisi, jog Putinui tai nepavyks“.

„Prezidento [Joe] Bideno (Džo Baideno) nurodymu šios savaitės penktadienį paskelbsime apie didelį sankcijų paketą, kad Rusija atsakytų už tai, kas nutiko ponui Navalnui“, – antradienį žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

J. Bidenas palankiai įvertino „reikšmingą finansinės paramos paketą“, kuris „padės Ukrainai toliau kovoti su Rusijos agresija“, žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

Anksčiau ketvirtadienį Europos Sąjungos lyderiai pasiekė susitarimą dėl ilgalaikės paramos Ukrainai, kurią iki šiol blokavo Vengrija.

„Mes nesiekiame konflikto su Iranu. Nesiekiame eskaluoti ir nėra jokios priežasties eskaluoti daugiau nei tai, kas įvyko per pastarąsias kelias dienas“, – MSNBC sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

 „Tačiau mes žinome, kad Iranas remia husius [sukilėlius]. Žinome, kad jis jiems tiekia raketas ir dronus – tuos pačius daiktus, kuriuos jie naudoja laivybai pulti“, – sakė jis.

„Ir mes labai aiškiai pasakėme, kad Iranas turėtų nutraukti šią paramą.“

Penktadienį Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės surengti antskrydžiai dar labiau sustiprino baimę, kad regione gali kilti platesnio masto konfliktas.

Smūgiai buvo nukreipti į oro pajėgų bazę, oro uostus ir karinę stovyklą, pranešė husių televizijos stotis „al Masirah“, o naujienų agentūros AFP korespondentai ir liudininkai pranešė, kad girdėjo stiprius smūgius Chudaidoje ir Sanoje.

Iranui ir Rusijai pasmerkus šiuos veiksmus, JAV ir JK teigė, kad tokiu būdu siekiama atkurti „stabilumą Raudonojoje jūroje“.

Pastarosiomis savaitėmis husių sukilėliai surengė daugybę dronų ir raketų atakų, nukreiptų prieš komercinius laivus, plaukiančius per Raudonąją jūrą ir Bab el Mandebo sąsiaurį, jungiantį Raudonąją jūrą su Adeno įlanka.

Jie teigia, kad savo išpuoliais solidarizuojasi su palestiniečiais Gazos Ruože, kur Izraelis kovoja su islamistų grupuotės „Hamas“ kovotojais.

Penktadienį husių sukilėliai pareiškė, kad po koalicijos smūgių JAV ir Jungtinės Karalystės interesai yra jų teisėti taikiniai.

Tačiau Baltųjų rūmų atstovas įspėjo sukilėlius nesiimti atsakomųjų veiksmų.

„Norėčiau atkreipti jų dėmesį į paskutinį sakinį vakarykščiame prezidento pareiškime, kuriame sakoma, kad jis pasilieka teisę imsis tolesnių veiksmų ir nedvejodamas tai padarys“, – pabrėžė J. Kirby.