Lietuvos istorijos instituto direktoriaus Alvydo Nikžentaičio teigimu, genocido centras turėtų atsargiau elgtis ir nedaryti tokių išvadų, turėdami tik vieną šaltinį.

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Nerijus Šepetys teigė, kad pažyma nedaro garbės genocido centrui ir yra labai klaidinanti.

Pasak jo, panašių liudijimų dėl Sovietų Sąjungos įvairiais nusikaltimais kaltinamų asmenų ekstradicijos Jungtinėse Valstijose aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje buvo daug, o beveik visi liudiję lietuviai pasisakė tautiečių naudai.

Anot genocido centro direktorės Teresės Birutės Burauskaitės, tyrimo ir pažymos apie Joną Noreiką autorius yra Dalius Egidijus Stancikas, pastaraisiais metais publikuojantis savo tekstus tokiuose portaluose, kaip tiesos.lt, slaptai.lt, alkas.lt, pozicija.org ir ekspertai.eu.

BNS primena, jog genocido centras trečiadienį paskelbė pažymą, kurioje teigiama, kad J. Noreika nacių okupacijos metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku vadovavo Žemaitijos antinaciniam pasipriešinimui ir organizavo žydų gelbėjimo tinklą Šiauliuose.

„Šios lentos pakabinimas nederintas nei su savivaldybe, nei su šio pastato savininkais – Mokslų akademija. Lauksime jų sprendimo. Taip pat įdomus šalies vadovų vertinimas, kadangi Mokslų akademija – nacionalinė įstaiga“, – sakoma ketvirtadienį BNS perduotame mero komentare.

„Mano vertinimas labai aiškus – nelegalūs veiksmai tiesos negimdo ir jų autorių nepuošia”, – pabrėžė R. Šimašius.

Ketvirtadienio vakarą Vilniuje ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos dalyvaujant keliems šimtams žmonių pakabinta ir atidengta atminimo lenta prieštaringai vertinamam karininkui J. Noreikai-Generolui Vėtrai.

Ją atidengė partizano Juozo Jakavonio-Tigro duktė Angelė Jakavonytė.

Daugiau nei du dešimtmečius ant Vrublevskių bibliotekos buvusi lenta J. Noreikai nuimta liepos pabaigoje sostinės mero R. Šimašiaus sprendimu. R. Šimašius teigė tai padaryti nusprendęs, nes J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku, J. Noreika pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tačiau 1943 metų vasarį gestapo jis buvo suimtas, daugiau kaip dvejus metus praleido Štuthofo koncentracijos stovykloje. Užėmus Štuthofą, J. Noreika buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją, tarnavo eiliniu.

1945 metų lapkritį jis grįžo į Vilnių, įsidarbino Mokslų akademijoje juriskonsultu, pradėjo ieškoti ryšių su antisovietiniu pogrindžiu, 1946 metų pradžioje su bendraminčiais įkūrė Lietuvos Tautinę Tarybą ir pradėjo ruoštis sukilimui, kurį ketino pradėti sulaukus Sovietų Sąjungos ir Vakarų valstybių karo. Tų pačių metų kovą J. Noreika ir kiti buvo suimti, lapkritį nuteistas mirties bausme.  Nuosprendis J. Noreikai įvykdytas 1947 metų vasarį.

1997 metais J. Noreika-Generolas Vėtra apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu po mirties.

Pasak jo, tai, kad anksčiau savivaldybės sprendimu nukabinta lenta vėl savavališkai buvo pakabinta, rodo paraštinių politikų kaltę.

„Šis precedentas nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, nes kol kas tokių įvykių per maža. Lietuva per vykusius rinkimus parodė, kad nenori nacionalistų, lietuviai nenori kategoriškumo, ir tai akivaizdu. Mes einame žingsnis po žingsnio nuo totalitarinio mąstymo, apie istoriją reikia kalbėtis, bet tam reikia drąsos. O tokie dalykai (ažiotažas dėl istorinės atminties. – ELTA) neišvengiami. Tai turėjo įvykti, yra kartų susidūrimas. Kitas dalykas – žaidžiama žmonių jausmais, kurie nėra apsiskaitę, nėra įsigilinę, tačiau yra politikų, paraštinių politikų, kurie naudojasi žmonių nežinojimu“, - Eltai prie Vrublevskių bibliotekos sakė A. Vinokuras.

Šis precedentas nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, nes kol kas tokių įvykių per maža.

Pasak jo, šiuo metu vyksta neišvengiamas procesas, kurio metu dėl istorinių tiesų bus susitarta.

„Ažiotažas yra naudingas, ar priimami vienokie, ar kitokie sprendimai, jis yra būtinas, mes pagaliau pradėjome kalbėtis. Aš sakau, kad lietuviai nėra žydšaudžių tauta, ir vaikai nekalti dėl tėvų nusikaltimų. Mums reikia išeiti iš getų ir pradėti kalbėtis. Dabar ir vyksta procesas to kalbėjimo, jis skausmingas, nes žudikai nudvėsė. Dabar reikia kalbėtis“, - sakė jis.

Kol ketvirtadienį prie Prezidentūros vyko mitingas, kuriame susirinkę Jono Noreikos - Generolo Vėtros gerbėjai išreiškė susirūpinimą valstybės atminties politika, ant Vrublevskių bibliotekos sienos buvo pakabinta nauja atminimo lenta Generolui Vėtrai.

ELTA primena, kad liepos pabaigoje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos nuimtos Generolo Vėtros atminimo lentos kritikai teigia, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininkas, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tuo metu J. Noreikos gynėjai akcentuoja jo nuopelnus antisovietiniame pogrindyje ir tai, kad jis vėliau pats buvo įsitraukęs į antinacistinį pogrindį.

Susirinkę mitinguotojai daugiausiai piktinosi Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu nukabinti atminimo lentą Generolui Vėtrai bei ragino susirinkusiuosius nepamiršti tautos didvyrių. Pasak jų, sostinės savivaldybės sprendimas nukabinti memorialinę lentą sukėlė įtampą visuomenėje ir rodo aiškius ženklus, kad kyla grėsmė valstybės saugumui.

Mitingas, pavadintas „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE!“, inicijuotas reaguojant į Vilniaus tarybos sprendimą panaikinti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą ir sostinės mero Remigijaus Šimašiaus nurodymą pašalinti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą.

Vienas mitingo iniciatorių profesorius Vytautas Radžvilas teigė, kad mitingą paskatinę įvykiai – Generolo Vėtros memorialinės lentos nukabinimas – nėra atsitiktinumas. Pasak jo, tai Rusijos siekio susigrąžinti Baltijos valstybes dalis.

„Vyksta valstybės irimo iš vidaus procesas, kurį skatina išorės jėgos ir kuriam nesugeba pasipriešinti mūsų politiniai sluoksniai. Tai, kas šiandien vyksta su Škirpa ir Noreika, be abejo, nėra atsitiktinumas, nebūna taip, kad 20 metų ramiai prabuvę atminimo ženklai staiga užkliūva. Nesunku suprasti, kodėl taip vyksta – būtent dabar irsta geopolitinė pasaulio tvarka. Tos valstybės, kurios turi galingą geopolitinio mąstymo tradiciją – tokia valstybė yra Rusija – ruošiasi tam, kas gali būti pavadinta galimais pasaulio pokyčiais. Rusija savo planų neišsižadėjo ir ruošiasi susigrąžinti Baltijos valstybes. Pasaulio istorija rodo, kad fiziniai veiksmai būna po paruošiamųjų intelektualinių provokacijų“, – sakė V. Radžvilas, pridurdamas, kad nukabinta Generolo Vėtros lenta gali būti domino efekto pradžia.

Mitingo metu kreiptasi prezidentą G. Nausėdą, prašant jį įsitraukti valstybės istorijos politikos formavimą. Vienas iš mitingo iniciatorių profesorius V. Radžvilas anksčiau kvietė prezidentą prisijungti prie mitingo. Tačiau šalies vadovas nuo trečiadienio su darbo vizitu vieši Briuselyje.

Mitingo pradžioje į susirinkusių minią įsiliejo vienas mitinguotojų minčiai oponuojantis pilietis. Jis, nešinas plakatu su užrašu „Baikit šlovinti pokario banditus“, policijos buvo išprašytas iš minios.

S. Daukanto aikštėje prasidėjęs mitingas, į kurį susirinko apie 300 dalyvių, ketina persikelti prie Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, ant kurios kabėjo memorialinė J. Noreikos-Generolo Vėtros lenta. Čia ketinama surengti akciją, kurios metu būtų pagerbtas J. Noreikos-Generolo Vėtros ir visų kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę didvyrių atminimas.

Mitingo iniciatoriai: jaunimo sambūris „ProPatria“, Tautos forumas, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubas, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Politinių kalinių ir tremtinių bendrija ir kt. organizacijos.

ELTA primena, kad liepos pabaigoje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos nuimtos Generolo Vėtros atminimo lentos kritikai teigė, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininkas, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tuo metu J. Noreikos gynėjai akcentuoja jo nuopelnus antisovietiniame pogrindyje ir tai, kad jis vėliau pats buvo įsitraukęs į antinacistinį pogrindį.

Sprendimas priimtas nustačius, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, BNS antradienį teigė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

Šis klausimas nagrinėtas pagal Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos, asociacijos „Kauno forumas“, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos vadovų ir kitų asmenų pareiškimus, taip pat įvertinus iš Vilniaus miesto savivaldybės gautus duomenis.

„Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad sprendimas nuimti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą ir šių darbų atlikimas nėra piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar įstatymais suteiktų įgaliojimų viršijimas, ar savavaldžiavimas. Demontuojant atminimo lentą vietos savivaldos institucijų kompetencija, susijusi su savivaldybei priklausančio turto valdymu ir naudojimu, nebuvo viršyta ar pažeista“, – sakė R. Stundienė.

Sprendimas nuimti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą ir šių darbų atlikimas nėra piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar įstatymais suteiktų įgaliojimų viršijimas, ar savavaldžiavimas.

Prokuratūra teigia, kad jokie objektyvūs duomenys nepagrindė prielaidų, jog R. Šimašius ir kiti savivaldybės atstovai sprendimu nuimti atminimo lentą ir vėliau apie šį sprendimą išsakytais komentarais įžeidė mirusiojo atminimą bei kurstė nesantaiką.

Nenustatyta, kad savivaldybės administracijos darbuotojai būtų norėję tyčia šmeižti kokį nors fizinį asmenį ar įžeisti mirusiojo J. Noreikos atminimą, taip pat tyčiotis, niekinti ar skatinti neapykantą ir tautinę nesantaiką.

„Aptariant pareiškėjų išdėstytus motyvus, susijusius su Jono Noreikos-Generolo Vėtros asmenybės vertinimu, pastebėtina, kad šis klausimas yra labai sudėtingas, daugiabriaunis ir daugiaspektinis reiškinys, tačiau tai nėra baudžiamosios teisės reguliuojamos sferos dalykas“, – nurodoma prokuroro nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Pareiškėjai taip pat prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto karininko ir diplomato Kazio Škirpos alėjos pervadinimo. Prokuroras konstatavo, kad klausimas dėl K. Škirpos alėjos vardo pakeitimo Trispalvės alėjos pavadinimu jau buvo įvertintas baudžiamosios teisės prasme, tyrimą pradėti atsisakyta.

Kiek anksčiau prokuratūra nusprendė netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių dėl sprendimų, susijusių su J. Noreikos ir K. Škirpos įamžinimu.

Atminimo lenta J. Noreikai nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos nuimta liepos pabaigoje. Sprendimą priėmęs Vilniaus meras R. Šimašius teigė, kad J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.

Sostinės taryba liepos pabaigoje taip pat nusprendė pervadinti K. Škirpos alėją Vilniaus centre dėl jo viešai ne kartą deklaruotų antisemitinių pažiūrų.