66 metų J. Pollardas 30 metų praleido už grotų už įslaptintų JAV dokumentų perdavimą, o 2015 metais išėjęs į laisvę buvo varžomas lygtinio paleidimo sąlygų. Izraelis darė spaudimą Vašingtonui, kad leistų J. Pollardui išvykti.

JAV Teisingumo departamentas praėjusį mėnesį panaikino J. Pollardo lygtinio paleidimo sąlygas.

Keletas pagrindinių Izraelio dienraščių, įskaitant „Haaretz“ ir „The Jerusalem Post“, pranešė, kad J. Pollardas su žmona Esther trečiadienį lėktuvu atskrido į Izraelį.

Laikraštis „The Israel Hayom“ paskelbė nuotrauką iš lėktuvo, kur J. Pollardas ir Esther dėvėjo apsaugines kaukes.

Praėjusį mėnesį ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu paskelbė pareiškimą, sveikinantį lygtinio paleidimo sąlygų panaikinimą J. Pollardui, ir išreiškė viltį, kad J. Pollardas „netrukus atvyks į Izraelį“.

Izraelis įvedė trečią visuotinį karantiną naujojo koronaviruso plitimui pažaboti, todėl visi atvykstantys į šią šalį, privalo mažiausiai 10 dienų izoliuotis vyriausybės paskirtame viešbutyje.

Ar šis reikalavimas bus taikomas ir J. Pollardui su sutuoktine, informacijos nėra.

J. Pollardas buvo JAV karinio jūrų laivyno žvalgybos analitikas. Devintojo dešimtmečio viduryje Niujorke jis užmezgė kontaktą su vienu Izraelio pulkininku ir pradėjo jam perdavinėti JAV paslaptis mainais už dešimtis tūkstančių JAV dolerių atlygį.

Žydų kilmės J. Pollardas Izraeliui perdavė tūkstančius svarbių JAV dokumentų ir sukėlė įtampą dviejų artimų sąjungininkių santykiuose.

1985 metų spalį Izraelio surengtas reidas Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO) būstinėje Tunise, per kurį žuvo maždaug 60 žmonių, buvo suplanuotas remiantis iš J. Pollardo gauta informacija, rodo 2012 metais išslaptinti CŽV dokumentai.

1985 metais J. Pollardas buvo suimtas ir po dvejų metų nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Jo advokatai tikėjosi švelnesnės bausmės ginamajam, pripažinusiam savo kaltę teisme.

2015 metais išėjęs į laisvę J. Pollardas gyveno suvaržytas lygtinio paleidimo reikalavimų. Jam nebuvo leista išvykti į Izraelį, kur gyveno jo žmona, su kuria jis susituokė jau kalėjime.

Jam galiojo komendanto valanda, jis turėjo dėvėti elektroninę apyrankę, negalėjo dirbti jokioje bendrovėje, kurios kompiuterių sistema neturi JAV vyriausybės programinės stebėjimo įrangos.

Izraelis, kur J. Pollardas laikomas didvyriu ir kuris 1995 metais suteikė jam pilietybę, nuolat darė spaudimą Vašingtonui jį paleisti. Šis klausimas buvo tapęs vienu svarbiausių dvišaliuose JAV ir Izraelio santykiuose.

Tačiau JAV žvalgybos bendruomenė, kaip pranešama, nesutiko, kad jam skirta bausmė būtų švelninama.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) antradienį pasveikino žinią apie JAV planus paleisti žydų valstybei šnipinėjusį Jonathaną Pollardą (Džonataną Polardą), išbuvusį kalėjime 30 metų.

„Po dešimtmečius trukusių pastangų Jonathanas Pollardas pagaliau bus paleistas, – sakoma B.Netanyahu biuro pranešime. – Kol jis buvo laikomas kalėjime, nuosekliai kėliau klausimą dėl jo paleidimo per susitikimus ir pokalbius su kelių JAV administracijų vadovybe. Laukiame jo paleidimo.“

J.Pollardas, buvęs JAV Karinių jūrų pajėgų žvalgybos analitikas, nuteistas už šnipinėjimą Izraeliui, bus paleistas pirma laiko lapkričio 21 dieną, anksčiau pranešė jo advokatai.

Šis sprendimas padeda tašką sensacingoje byloje, kuri dešimtmečius temdė Jungtinių Valstijų ir jų artimiausių sąjungininkų Artimuosiuose Rytuose santykius nuo to veikėjo arešto 1985 metais už valstybės paslapčių perdavimą Izraeliui.

„30 kentėjimo metų baigsis ateinantį lapkritį; ne dėl malonės, bet dėl įstatymo“, – Izraelio teisingumo ministrė Ayelet Shaked (Ajelet Šaked) parašė „Facebook“.

„Ne dėl sekinančio ginčo tarp Jungtinių Valstijų ir Irano, bet dėl įstatymo“, – pridūrė ji, užsimindama apie spėliones, kad J.Pollardo paleidimas buvo suplanuotas kaip alyvų šakelė Izraeliui, įtūžusiam dėl JAV ir kitų pasaulio galybių anksčiau šį mėnesį sudaryto susitarimo dėl Irano branduolinės programos.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) taip pat neigė, kad J.Pollardo paleidimas kaip nors susijęs su liepos 14-ąją sudaryta sutartimi, kuriai Izraelis įnirtingai priešinosi.

Izraelio žvalgybos ministras laiko „nepriimtinu“ Jungtinių Valstijų tikriausiai vykdytą žydų valstybės premjero šnipinėjimą, sekmadienį atsinaujinus raginimams, kad būtų paleistas Amerikoje kalinamas Izraeliui įslaptintą medžiagą perdavęs Jonathanas Pollardas (Džonatanas Polardas).

„Pastaruoju metu palaikėme išskirtinius žvalgybos ryšius su Jungtinėmis Valstijomis ir britais – tai beveik viena žvalgybos bendruomenė“, – ministras Yuvalis Steinitzas (Juvalis Šteinicas) sakė privačiai televizijai „2 kanalas“.

„Tokiomis sąlygomis, manau, tai yra nepriimtina, – pažymėjo jis. – Mes nešnipinėjame Jungtinių Valstijų prezidento arba Baltųjų rūmų. Nustatytos aiškios taisyklės. Esame priėmę tam tikrų įsipareigojimų šioje srityje ir jų laikomės.“

Dienraštis „The New York Times“ penktadienį pranešė, kad 2008–2011 metais sekdamos daugiau nei tūkstantį taikinių daugiau nei 60 šalių, JAV ir Didžiosios Britanijos žvalgybos agentūros šnipinėjo tuomečio Izraelio premjero Ehudo Olmerto kontaktus – tarp jų su kitų šalių lyderiais. Ši informacija grindžiama įslaptintais dokumentais, kuriuos žiniasklaidai nutekino buvęs JAV žvalgybos kontraktininkas Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas).

Izraelio parlamento narys Nachmanas Shai (Nachmanas Šajus), dirbęs ambasadoje Vašingtone 9-o dešimtmečio pradžioje, sekmadienį sakė nurodė inicijavęs debatus šia tema viename įtakingame Kneseto komitete.

„Laikėmės darbinės prielaidos, kad mūsų klausomasi ir kad tai daro amerikiečiai, tačiau dėl to (tokia veikla) netampa leistina arba etiška. Bet kokiu atveju, kai tai yra atskleista, to negalima ignoruoti“, – įstatymų leidėjas sakė visuomeniniam radijui.

„Paprašiau surengti debatus Kneseto užsienio reikalų ir gynybos komitete, – pridūrė N.Shai. – Turime sužinoti, ar JAV mūsų klausėsi, ko klausėsi ir koks turėtų būti mūsų atsakas.“

N.Shai pažymėjo, kad Izraelis ir jo strateginiai sąjungininkai yra įsipareigoję nešnipinėti vieni kitų po to, kai 1985 metais Vašingtone buvo suimtas buvęs JAV karinių jūrų pajėgų analitikas J.Pollardas, nutekinęs Izraeliui tūkstančius įslaptintų dokumentų apie JAV vykdomą šnipinėjimą arabų pasaulyje.

N.Pollardas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos, o pranešimai, kad Jungtinės Valstijos taip pat šnipinėjo savo draugus, paskatino naujus raginimus jį paleisti.

Tuos raginimus sustiprino sekmadienį dienraščio „Yediot Aharonot“ paskelbtas pranešimas, jog 2007 metais, kai Ehudas Barakas buvo gynybos ministras, JAV ambasada Tel Avive išsinuomojo vieną butą priešais E.Barako apartamentus vieno daugiaaukščio viršutiniame aukšte ir atsigabeno ten „daug elektroninės įrangos“.

„Jeigu tai tiesa – tai labai, labai nemalonu“, – parlamento narys Tzahi Hanegbi (Cahis Hanegbis), priklausantis premjero Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) partijai „Likud“, sakė Izraelio armijos radijui.

„Tai klasikinis šnipinėjimas – (tokia pati veikla), už kurią Jonathanas Pollardas yra laikomas kalėjime jau beveik 30 metų, – pridūrė jis. – Jeigu tai tiesa, Pollardo kameros durys turėtų būti atvertos, ir jam turėtų būtų leista išvykti namo dar nepasibaigus šiai dienai.“

Izraelio diplomatijos veteranas ir rašytojas Shimonas Shifferis (Šimonas Šiferis), komentuodamas „Yediot Aharonot“ straipsnį, sakė, kad Izraelio lyderiai, laikydamiesi prielaidos, kad jų komunikacijos šnipinėjamos, kai kada siekdavo tai pakreipti savo naudai.

Jis prisiminė buvusio premjero Arielio Sharono (Arielio Šarono) trumpą darbą gynybos ministro poste, kai vyriausybei vadovavo velionis premjeras Menachemas Beginas. Tuo metu A.Sharonas vykdavo į misijas Egipte, su kuriuo Izraelis 1979 metais buvo pasirašęs istorinę taikos sutartį.

Pasak Sh.Shifferio, A.Sharonas skambindavo į Izraelį, informuodamas apie savo darbo Egipte pažangą, ir negailėdavo pagyrimų tos šalies prezidentui Hosni Mubarakui (Hosniui Mubarakaui) – numanydamas, kad Kairas klausosi tų pokalbių.

Tačiau lazda smogė kitu galu, kai per vieną kelionę A.Sharonas paskambino namo savo motinai Verai.

„Netikiu nė vienu tų arabų žodžiu – jie visi melagiai“, – motina pareiškė A.Sharonui, ir šiuos jos žodžius išgirdo Egipto žvalgybos pareigūnai.

Dienraščio „Maariv“ apžvalgininkas Nadavas Eyalas (Nadavas Ejalas) sarkastiškai komentavo šiuos paviešinimus, primindamas kaltinimus, kad Jungtinės Valstijos taip pat šnipinėjo Vokietijos kanclerės Angelos Merkel telefoną.

„Jeigu Angelos Merkel asmeninis telefonas buvo šnipinėjamas amerikiečių, ko gali tikėtis Izraelis? Būtų beveik įžeidimas, jeigu Jungtinės Valstijos nebūtų mėginusios to daryti“, – rašo jis.