Programoje, kaip žada šventės organizatoriai, susipins iš pirmo žvilgsnio priešingi elementai – tradicijos ir modernybė, folkloras ir elektroninė muzika, laukų gėlės ir spalvoti lazeriai, šviesa ir tamsa, ugnis ir vanduo.

Joninių šventė prasidės ant kalno Dzūkijos kaime – šventės dalyviai bus kviečiami įsijausti į gamtos virsmą braidžiodami po laukinių gėlių pievas, kupoliaudami, pažindami žolynus, pindami vainikėlius. Galima bus pasivažinėti arklio traukiamu vežimu ar pajodinėti. Žinoma, bus pasveikinti varduvininkai – Jonai, Jonės ir Janinos, sako šventės organizatoriai. Visas tradicines linksmybes gyva muzika ir balsais apipins ansambliai „Nedėja“ ir „Aidija“.

Vėliau šventė persikels prie Klojimo teatro. Čia bus rodomas spektaklis „Kas apsakys tas dzūkų linksmybes“. Slėpiningoje erdvėje vyks Joninių Garsovaizdžiai – koncertas, kuriame gros eksperimentinės, atmosferinės elektroninės muzikos, įkvėptos folkloro, kūrėjai: Lina Žilinskaitė, Modestyno, Kūdra.

Žadama saulę palydėti bei naktį pasitikti su vandeniu ir ugnimi – bus plukdomi gėlių vainikėliai Pravienos upelyje, nuo kalno ridenami degantys ratai, įžiebtos stebulės bei didysis Joninių laužas. O visa tai vainikuos trankūs ir smagūs folkšokiai.

Šventė tęsis per visą naktį – pasimėgavę muzika, peršokę per laužą, išbraidžioję rasotas pievas, auštančią ryto saulę dalyviai pasitiks su ansamblių „Aidija“ ir „Lygaudės alumnai“ dainomis, sakoma Lietuvos liaudies buities muziejaus pranešime.

Kupoliaujant, pinant vainikus, deginant stebules ir ieškant paparčio žiedo Rumšiškėse trečiadienį atšvęstos Joninės, kitaip – Rasos arba Kupolė. Šventėje senosios tradicijos persipynė su naujomis: vainikais pasipuošusios merginos skubėjo savo asmenukėmis dalytis socialiniuose tinkluose.

Po keleto metų pertraukos Lietuvos liaudies buities muziejuje surengtoje šventėje iškilo žolynais apipinti šventinti vartai, stebulės, kupolės medis. „Iš seno – į naują. Dabar nusiprauskit, o paskui galėsit nesiprausti visus metus, ir prašom žengti pro vartus“, – pildami atvykėliams ant rankų vandenį ragino tautiniais kostiumais vilkintys vaikinai ir merginos.

Įžengusiuosius pro vartus, pasitiko žiniuonės, raginusios kupoliauti, skinti norų puokšteles. „Eikit į devintą lauką, ženkit devynis žingsnius, užsimerkit, skinkit žolyną, pasisukit 90 laipsnių kampu, vėl ženkit devynis žingsnius, vėl skinkit – taip susirinkite devynis žolynus ar gėleles ir ateikit išsiburti“, – kvietė žiniuonės. Netrukus prie jų rikiavosi eilutės norinčiųjų išsiburti.

Įspūdingą vainiką iš įvairių žolynų nusipynusi mergina pasakojo į Rumšiškes atvažiavusi tiesiog praleisti laiką ir nesitikėjusi, kad čia siūlomos veiklos ją taip įtrauks. „Mano tėtis Jonas, todėl Jonines mes visą laiką švęsdavome. Atsimenu, dažnai būdavo šalta, šlapia, o mes sėdėdavom palapinėj ir pindavom vainikus“, – pasakojo iš Amsterdamo į Lietuvą pailsėti parvažiavusi Inga.

Nusipintus vainikus merginos ragintos mesti ant šakoto kupolės medžio – kuri iš karto užmes, ta per metus ištekės. Vienai merginai taip vainiką užmetus, pasigirdo aplinkinių plojimai. Ar ji apsidžiaugė, išsiaiškinusi, kad greitai ištekės? „Apsidžiaugiau“, – po pauzės šypsodamasi pripažino kauniete Vilma prisistačiusi mergina.

Pagerbus ugnį, sudeginus dalį tądien surinktų kupolių, vietiniame upelyje plukdyti vainikai.

Joninių laužas ir žolynais papuoštos stebulės suliepsnojo nelaukiant nakties. Nesutemus ieškota ir paparčio žiedo. „Rumšiškėse burtai pildosi ir nesutemus“, – tikino vietinės žiniuonės.

Folkloro ansamblio „Linago“ vadovė etnologė Laima Proškutė atkreipė dėmesį, kad kai kurias Rasų ar Kupolės apeigas dar galima suspėti atlikti. Viena tokių – išsimaudyti ryto rasoje.

„Rasa per Kupolę, kurią senovės lietuviai švęsdavo savaitę laiko, turi gydomųjų galių. Ketvirtadienį ir penktadienį dar nesibaigęs trumpiausios nakties laikas, taigi, dar galima maudytis rasoje, tikintis apsisaugoti nuo niežų, utėlių ir kitokio blogumo“, – šyptelėjo L.Proškutė.