„Mums dabar reikia maisto, vandens, vaistų ir degalų. Reikia, kad tai būtų daroma nuolat, o ne tik viena menka operacija“, – Egipto sostinėje sakė A. Guterresas, ragindamas suteikti pagalbą palestiniečiams.

„Paprastai tariant, tai reiškia, kad humanitarinės pagalbos teikėjai turi turėti galimybę pristatyti pagalbą ir saugiai ją paskirstyti“, – pridūrė jis.

Praėjusią savaitę Izraelis keturis kartus bombardavo Rafos pasienio perėją tarp Egipto ir Gazos Ruožo – vienintelį Izraelio nekontroliuojamą įvažiavimo į palestiniečių anklavą ir išvažiavimo iš jo kelią.

Šimtai humanitarinės pagalbos sunkvežimių ketvirtadienį vis dar stovėjo Egipto pasienio pusėje po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį sudarė susitarimą su Egiptu ir Izraeliu dėl humanitarinės pagalbos įvežimo į Gazos Ruožą.

Trečiadienį J. Bidenas nurodė, kad iš šimtų prie Egipto sienos laukiančių sunkvežimių iš pradžių bus leista įvažiuoti maždaug dvidešimčiai.

JT humanitarinės pagalbos vadovas Martinas Griffithsas (Martinas Grifitsas) apskaičiavo, kad siekiant patenkinti pagrindinius Gazos Ruožo poreikius, per dieną reikia apie 100 sunkvežimių.

Per bendrą spaudos konferenciją su Egipto užsienio reikalų ministru Samehu Shoukry (Samehu Šukriu) A. Guterresas paragino „nedelsiant nutraukti ugnį dėl humanitarinių priežasčių“.

S. Shoukry nurodė, kad šeštadienį įvyksiančiame Kairo taikos aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame dalyvaus ir A. Guterresas, bus raginama deeskaluoti padėtį, nutraukti ugnį ir užtikrinti humanitarinės pagalbos teikimą Gazos Ruožui.

Vyriausybėms visame pasaulyje pasitelkus drastiškas priemones kovai su koronaviruso protrūkiu, aktyvistai vis garsiau kalba, kad autoritariški režimai naudojasi šia krize žmogaus teisėms teisėms suvaržyti. 

Žmogaus teisių organizacijos kaltina valstybes įvairiausiais pažeidimais kovojant su koronavirusu, pradedant smurtu, bandymais varžyti spaudos laisvę ir baigiant areštais bei išmaniųjų telefonų sekimu. 

„Turint galvoje etninio nacionalizmo, populizmo ir autoritarizmo stiprėjimą bei badymus varžyti žmogaus teises kai kuriose šalyse, krizė gali tapti pretekstu imtis represinių priemonių su pandemija nesusijusiais tikslais“, – sakė A. Guterresas. 

„Tai nepriimtina“, – pabrėžė jis.

JT vadovas paragino vyriausybes elgtis skaidriai, lanksčiai ir atsakingai. 

„Pilietinė erdvė ir spaudos laisvė yra kritiškai svarbios. Pilietinės visuomenės organizacijoms ir privačiam sektoriui tenka esminis vaidmuo. Bet ką darydami nepamirkime: grėsmę kelia ne žmonės, o virusas“, – kalbėjo jis.    

JT ataskaitoje apie žmogaus teises ir COVID-19 vyriausybės raginamos pagalvoti apie savo veiksmų pasekmes ir pabrėžiama, jog „kas benutiktų, planuojant trumpojo laikotarpio strategiją yra nepaprastai svarbu apgalvoti ilgalaikius padarinius“.

Visą karjerą diplomatu dirbusiam ganiečiui priskiriami nuopelnai dėl JT įvaizdžio pagerinimo tarptautinėje arenoje per jo dvi kadencijas nuo 1997 iki 2006 metų.

K. Annanas vadovavo Jungtinėms Tautoms neramiais Irako karo laikais ir vėliau sulaukė kaltinimų korupcija, kilus skandalui dėl JT programos „nafta už maistą“. Tai buvo viena sunkiausių akimirkų per visą jo kadenciją.

K. Annanas „įžvalgiai atvedė Jungtines Tautas į 21-ąjį amžių, apibrėždamas ambicingą programą, kuri visame pasaulyje pavertė JT neatsiejama nuo taikos, klestėjimo ir žmogiškojo orumo“, sakė K. Annano įpėdinis JT generalinio sekretoriaus poste Ban Ki-moonas (Ban Ki Munas).

Kaip skelbė K. Annano šeima, Ženevoje gyvenęs buvęs JT vadovas po trumpos ligos mirė šeštadienį Berno ligoninėje.

„Pavyzdinė geroji jėga“

Dabartinis JT vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) išreiškė didelį apgailestavimą dėl šios žinios ir apibūdino savo pirmtaką kaip „pavyzdinę gerąją jėgą“.

„Tam tikru požiūriu, Kofi Annanas buvo Jungtinės Tautos. Jis pakilo karjeros laiptais ir vedė organizaciją į naują tūkstantmetį su neprilygstamu orumu ir ryžtu“, – apie buvusį JT generalinį sekretorių sakė A. Guterresas.

JT paskelbė iki antradienio visas savo vėliavas nuleisianti iki pusės stiebo.

Tuo tarpu Ganos prezidentas Nana Akufo-Addo (Nana Akufo-Adas) paskelbė savaitės gedulą dėl „vieno iš didžiausių mūsų tautiečių“.

2001-aisiais, kuomet pasaulis vis dar bandė atsigauti po rugsėjo 11-osios teroro išpuolių Jungtinėse Valstijose, K. Annanas, kartu su JT, gavo Nobelio taikos premiją už „savo darbą geriau organizuotam ir taikesniam pasauliui“.

Kitas Nobelio premijos laureatas, į pensiją išėjęs Pietų Afrikos Respublikos (PAR) arkivyskupas Desmondas Tutu (Desmondas Tutu) K. Annaną vadino „puikiu žmogumi, kuris atstovavo mūsų žemyną ir pasaulį su didele malone, sąžiningumu ir išskirtinumu“.

„Diplomatijos roko žvaigždė“

Kumasyje gimęs K. Annanas keturis savo darbo dešimtmečius paskyrė JT ir tapo pirmuoju vadovu, iki aukščiausio posto pakilusio iš organizacijos vidaus.

1993 metais jis tapo JT taikos palaikymo pajėgų vadovu ir šį postą užėmė per du itin tamsius JT istorijos laikotarpius – genocidą Ruandoje bei karą Bosnijoje.

Jo reputacijai smarkų smūgį sudavė 2005-aisiais pradėtas tyrimas prieš K. Annaną ir jo sūnų dėl „naftos už maistą“ schemos. Tyrimas parodė, kad K. Annanas jokių rimtų pažeidimų nepadarė, tačiau buvo nustatyta etinių ir vadybos klaidų, susijusių su jo sūnaus Kojo (Kodžo) ryšiais su viena Šveicarijos įmone, kuri laimėjo ne vieną pelningą sutartį „naftos už maistą“ schemoje.

Nepaisant šio skandalo, K. Annanas generalinio sekretoriaus postą paliko būdamas vienu populiariausių visų laikų JT lyderių, o tarptautinėje arenoje jis buvo laikomas „diplomatijos roko žvaigžde“.

„Įkūnijo JT misiją“

Pastaruoju metu K. Annanas buvo išreiškęs nusivylimą dėl lyderystės trūkumo ir menko ryžto spręsti krizes tarptautinėje arenoje.

„Tiesą pasakius, esame betvarkėje“, – praėjusių metų gruodį naujienų agentūrai AFP sakė jis, perspėdamas, kad „šiandien lyderiai eina neteisinga kryptimi... lyderiai atsitraukia“.

Tačiau nepaisant K. Annano kritikos, buvę ir dabartiniai pasaulio lyderiai išreiškė savo susižavėjimą buvusiu JT vadovu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gyrė K. Annano „išmintį ir drąsą“, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel tvritino, kad ganietis buvo „išskirtinis vadovas“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) kol kas neišsakė savo komentarų, bet valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) sekmadienį pagyrė K. Annaną už tai, kad šis „praleido gyvenimą skatindamas taiką ir žmogiškąjį orumą“.

Tuo tarpu JAV ambasadorė JT Nikki Haley (Niki Heili) sakė, jog „Annanas be atokvėpio dirbo tam, kad mus suvienytų ir niekada nenustojo kovoti už kiekvieno asmens orumą“.

Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) anksčiau sakė, kad K. Annanas „Jungtinių Tautų misiją įkūnijo geriau nei beveik bet kas kitas“, K. Annaną gyrė ir kitas buvęs prezidentas Billas Clintonas (Bilas Klintonas) bei jo žmona, buvusi JAV valstybės sekretorė bei kandidatė į prezidentus Hillary Clinton (Hilari Klinton).