„Ne paslaptis, kad piršdavausi Jurgai kiekvienais metais. Ir tai tapo labai brangia tradicija. Piršlyboms reikia žiedo, o su kiekvienais metais reikėjo geresnio, tačiau vėliau Jurga manęs prašė, kad tų žiedų jau nebedovanočiau, nepaisant to, prieš keletą metų juos visus pavogė – atėjo vagys į namus ir visus juos pavogė. Buvo labai didelė trauma. Tuomet nusprendėme, kad dovanosiu jai apyrankes, o po 15 metų pagaliau išaušo ta diena, šis kartas nemelavo“, –  šį trečiadienio vakarą, 20 val., LNK laidoje „Šeškinės 20“ atskleidė A. Kriščiūnas.

Savo veiklose paskendęs dailininkas teigia, kad niekada nereiktų užsisėdėti vienoje vietoje, ir jeigu kažkas žmogaus netenkina, keisti. „Mano pagrindinė veikla – aš bandau gyventi. Negaliu savęs įvardinti kaip kažkokios profesijos atstovo. Iš tikrųjų, mano oficiali profesija yra robotų konstruktorius, baigiau šitą specialybę KTU, bet juo nedirbau niekada, tačiau robotą esu sukonstravęs iš lego. Aš, pavyzdžiui, piešiu ir jaučiu, kad jau pavargau ir noriu veikti kažką kito. Tuomet einu nuotraukas tvarkyti, nes esu ir fotografas. Tada, kai tai nusibosta, einu parašau dainos tekstą, tada einu pagroju būgnais. Rotuoju savo veiklas. O šiaip manau, kad svarbiausia žmogaus gyvenimo profesija ir turėtų būti gyvenimas“ , –  kalbėjo A. Kriščiūnas.

Jis prieš kelias savaites vedė ilgametę mylimąją, žurnalistę, rašytoją ir žurnalo „Happy 365“ redaktorę Jurgą Baltrukonytę.

Pasakodami apie jųdviejų pažintį, 15 metų trunkančius santykius bei įveiktus išbandymus pora negailės gražių ir jautrių žodžių vienas kitam. „Jis sugeba sukurti stebuklą – kai žiūriu į jo paveikslus, mane labai, labai žavi tai, kad kiekvienas jo paveikslas turi savo mintį, idėją, kad aš pati galiu sugalvoti savo istoriją apie tą paveikslą. Dar labai žavi tai, kad jis gali padaryti stalą per valandą, gali vestuves dekoruoti per pusvalandį...“, – šį pirmadienio vakarą, 20 val.,  gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“ pasakos J. Baltrukonytė.

Pasak žurnalistės, jai kur kas sunkiau išspręsti daug mažų problemų, nei vieną didelę, o Algis tas žmogus, kuris tas smulkias problemas kaskart pašalina. „Ir tada galvoju: tas mano vyras – Dievas...“ – šypsodamasi pasakos Jurga. Pasak moters, ji dėkinga, kad kažkokios didelės jėgos jų porai davė 15 metų pažinti vienas kitą, sužinoti visas stiprybes, silpnybes ir pagaliau susituokti.

Vestuves žinoma pora iškėlė Bernardinų sode. Tarp susirinkusiųjų buvo nemažai žinomų veidų – Orijus Gasanovas, Audrė Kudabienė, Rimvydas Širvinskas, Arnoldas Lukošius ir kiti.

Apie itin greitai suorganizuotas vestuves J. Baltrukonytė pranešė savo „Facebook“ paskyroje.

„Vyrai, moterys, vestuvės ir klaidos. Na va. Aš pasidaviau. Pagaliau bus mūsų vestuvės!!!!! Šį penktadienį! (šiandien) Galvojimui apie vestuves skyriau dvi savaites. Jei atvirai – vieną. Gal kažkas nepavyks, bet o kas? Kils žemės drebėjimas, uraganas, kas gali nutikti baisaus? Nieko. Nepatiks suknelė (jos dar nėra) ar vynas? Tingiu apie tai net galvoti (šį postą rašau, kai jaunavedys ramiai miega, seniai nusipirkęs kelnes, marškinius ir myžalo spalvos sportbačius). O aš? Man neramu širdyje, šiaip man neramu visada, net jei ryt nebūtų vestuvių“, – sekėjams rašė žurnalistė.

Nuotaka prisipažino, kad vestuvių išvakarėse vis dar neturėjo suknelės.

„Tai va, primenu – ryt Vilniuje, anksti ryte įvyks beprotiškiausios pasaulyje Jurgos ir Algio vestuvės, siekiančios Gineso rekordo kaip greičiausiai suorganizuota šventė pasaulyje. Ir likus 10 valandų iki ceremonijos nuotakos suknelė vis dar siuvama… „MK drama queen“ kuo greičiau vežkite suknią!!!! Bet nuotakai dzin. Ji turi švarius baltus šortus (dėl visa ko) ir visai nepanikuoja“, – priešvestuvinėmis nuotaikomis dalinosi žinoma moteris.

Moteris pabrėžė draugų svarbą jos gyvenime.

„Dėkoju likimui, kad mano draugai visada ateina pas mane – kai juodos, baltos ar rožinės dienos. Ir kad jiems bus dzin, kad mane prieš vestuves kirpo Algis, nes nespėjau į kirpyklą“, – šmaikštavo ji.

Veikli pora kartu jau penkiolika metų, o suvedė juos darbas, mat abu dirbo prie žurnalo „Panelė“.

Pasakojimas apie nepaprastus dvynukus Paulą ir Nojų, kurie ieško slapto fabriko ir ten auginamų mirtinų bakterijų, skiriamas 7-12 metų vaikams. Kartu su Paula ir Nojumi tirdami nusikaltimą, vaikai ne tik susipažins su keisčiausia mokytoja Leoparde, blogiausia pasaulyje virėja Grendalinda ir siaubą varančiu sargu Lopeta bei kate Kruopa, bet ir įsigilins į tokio amžiaus vaikams itin svarbią patyčių temą.

„Mes tai patyrėme asmeniškai, – pasakoja Ispanijoje, Fuerteventuros saloje jau keletą metų gyvenanti Jurga. – Mano dukra Paula trejus metus kentėjo patyčias ir bandė pritapti klasėje. Vis laukiau, kol vaikai išaugs, stengiausi susidraugauti su nedraugiškomis mergaitėmis, jų mamomis. Man atrodė, kad sekasi... Mergaitės mielai su mumis važiavo į linksmybes vandens parkuose, bet mokykloje, vos manęs nelikdavo, elgdavosi priešingai. Juokdavosi iš Paulos gebėjimų piešti, iš geltonų plaukų, elgdavosi labai negražiai, apie tai net nenoriu kalbėti, kaip skaudu... Tai rodo, kad vaikai darosi dviveidžiais – jie moka manipuliuoti, elgtis kaip angelai ir velniai, yra pamiršę apie dalykus, kurie turėtų plakti kiekvienoje mažoje širdelėje: neįskaudink draugo, nes jam skauda taip, tarsi į ugnį pirštą įkištum.“ 

Mano dukra Paula trejus metus kentėjo patyčias ir bandė pritapti klasėje. Vis laukiau, kol vaikai išaugs, stengiausi susidraugauti su nedraugiškomis mergaitėmis, jų mamomis. Man atrodė, kad sekasi...

Jurgos dukrai Paulai – dešimt. Augdama, sako Jurga, dukra ją pačią moko naujų dalykų. Tai iš Paulos prieš keletą metų sužinojo apie „Tik Tok“ platformą, dukra atidžiai stebi, kad tėvai naudotų kuo mažiau plastiko ir mielai padeda visiems, kuriems nesiseka ar reikia pagalbos.

„Augdama dukra tarsi išplėtė namų erdvę, ten dabar telpa dar daugiau emocijų, susijusių su jos draugais, santykiais mokykloje, atsakomybe už pasaulį – jaunoji karta tą jau gerai suvokia.  Ir tai labai džiugina. Naujoje savo knygoje įžengiu į dar įdomesnį, sudėtingesnį pasaulį, kuriame sukasi dukros bendraamžiai. Jis bus groteskiškas, spalvos sutirštintos, veiksmas dažnai komiškas, personažai ryškūs. Daugybė detalių bus iš tikro gyvenimo – tai ir naujokų atėjimas į mokyklą, – panašiai jautėsi Paula, pirmą kartą nuėjusi į mokyklą ispaniškoje saloje, ir pasirodymas ant scenos, kai gražus šokis baigiasi tragikomiškai, – pati esu kritusi scenoje tiesiog apgailėtinomis aplinkybėmis“, – prisipažįsta knygų vaikams autorė.

Jurga prisimena, kad jos vaikystė buvo pilna knygų, ypač detektyvų. „Pamenu, suguldavo šeima, o tėtis imdavo garsiai skaityti apie Baskervilių šunį. Ramiu, paslaptingu balsu. Po to net bijodavau į tualetą viena eiti! Prisimenu tai tarsi būtų nutikę vakar. Emocija tokia artima, kaip kavos puodelis, kurį dabar laikau rankoje“, – pasakoja ir patikina, kad detektyvas jai visada yra mįslė.

Įdomiausia, kad šis, naujasis, jos pasakojimas, nors ir pradėtas prieš trejus metus, šiandien yra itin aktualus. „Jaučiuosi kaip burtininkė, kuri numatė ateitį – miesteliui gresia katastrofa, nes blogietis Tikas pastatė slaptą bakterijų fabriką ir ketina paleisti pikčiausias bakterijas į laisvę. Tada net nenumaniau, kad pasauliui iškils COVID-19 viruso grėsmė, o viena iš sąmokslo teorijų apie jo pradžią prasidės virusologinėje laboratorijoje Kinijoje“, – šypsosi.

Pramoginėje, linksmoje Jurgos knygoje minčių sau ras ir vaikai, ir tėvai. Vaikai sužinos, kad ir kokia didelė būtų problema, ją galima išspręsti. Ar tai būtų pirmoji diena mokykloje, ar bausmė šlykščiausioje pasaulio valgykloje, ar patyčios, ar iš proto išėjusi mokytoja, pasiutusi katė ar pasauliui gresianti katastrofa. Svarbu nenuleisti rankų ir laiku paprašyti pagalbos. 

Tėvai save atpažinti turėtų knygos šeimose – Blumberguose arba Tikuose: „Blumbergas svajoja tik apie ramybę ir saugų pasaulį, ne veltui jo sukurtą saugią sodybą pavadinau Burbulyne, tai aliuzija į socialinius burbulus, kuriuose kartais ramiai gyvename, nematydami, kas vyksta aplinkui. Tikas mąsto tik apie verslą ir pinigus. Noriu priminti tėvams, kad kraštutinumai nėra gerai, o gyvenimas, vadovaujantis vien proto balsu, sunkus“.

Jurgos knygas iliustruoja jos gyvenimo vyras, menininkas ir muzikantas Algis Kriščiūnas. Knygų vaikams autorė neslepia, kad personažų piešimas namuose kartais tampa tikru karo lauku. „Pamenu, būdama penkerių, Paula barė tėtį, kad knygos viršelyje mergaitės per didelė nosis ir negraži suknelė. Naujai knygai ji turėjo daug pastabų dvynukų aprangai, Algiui teko tobulinti. O kai dar aš pasakau savo pageidavimus, tai vargšas dailininkas tik susiima už galvos ir bėga laukais. Bet paskui grįžta, nusiraminęs ir piešia iš naujo.“

Fuerteventuros saloje šviečianti saulė, išduoda Jurga, rašymui trukdo. Štai kodėl ji keliasi anksti, apie ketvirtą, kol dar neprašvitę, užsipliko puodelį kavos ir pagalvoja – ką tądien norėtų rašyti: turi pradėjusi net kelias knygas, visada laukia tekstai žurnalui „Happy 365“, žinutės socialiniams tinklams. „Labiausiai nervina, kai paskaičiusi suprantu, kad nebepatinka. Tas momentas, kai ištrinu dienos ar net kelių dienų darbą, yra skausmingas. Bet turbūt man pasisekė, kad esu ne tik rašytoja, bet ir redaktorė, daug metų redaguoju autorių straipsnius. Į savo tekstą žiūriu kaip į svetimą – juos karpau ir taisau, taip pat elgiuosi ir su savuoju“, – pasakoja naują knygą vaikams parašiusi J. Baltrukonytė.

„Pasiduodu. Viktoras Uspaskichas parduoda vandenį, gydantį nuo COVID-19. Geras. Na, tikrai, ne metai, o sapnas kažkoks. Perskaitai žinutę ir googlini. Nes esi tikras, kad tokią nesąmonę gali tik interneto troliai sumislyti. Deja. Po kurio laiko tampa aišku, kad europarlamentaras būtent apie tai kalba. Liūdniausia pasidaro pasiklausius, ką jis kalba. Viktoras tiki tuo, ką kalba. Jis nebando pasipelnyti, jis tiki, kad vanduo gali padėti susitvarkyti su COVID-19. Kiguoli, Zizai, Juraiti slinkitės. Jūsų laikas baigėsi, ateina Viktoras. O tempora, o mores“, – feisbuke rašė dainų kūrėjas ir atlikėjas Stanislavas Stavickis-Stano.

Komikas Paulius Ambrazevičius taip pat nevengė pašmaikštauti. „Jeigu nusipirksite iš Uspaskicho vandens gydytis nuo covido, tai reikš, kad esate visiškai verti nusipirkti vandens, gydančio nuo covido“, – socialiniame tinkle rašė vyras.

Čia tikrai legalu užsiimti šarlatanystės verslu, užimant tokias pareigas?

Rašytoja Jurga Baltrukonytė svarstė, ar tikrai legalu užsiimti tokiu verslu, užimant tokias pareigas? „Parduodu vandenį, įkrautą Kanarų saulės energija. Padeda nuo visko. Naktimis man kartais sapnuojasi košmarai. Bet kad toks košmaras nutiktų rytą, perskaičius mūsų Europos parlamento nario postą, negaliu patikėti. Tikiuosi, tai sapnas. Arba, kad po žodžiu „vanduo“ slepiasi kažkas daugiau (mes jaunystėje, slėpdamiesi nuo tėvų ir nuo dėstytojų, vandeniu vadinome vyną). Nuodėmė, žinau, bet o tai kas tada čia? Europos Parlamento nario Viktoro U. žinutė tautai: „Sąrašas miestų ir atstovų, per kuriuos galėsite užsakyti vandenį, kuris padės sukurti imunitetą nuo COVID-19. Taip pat šis vanduo padės sveikti tiems, kurie jau susirgo. Tai realizacijos skyriaus bendrieji kontaktai užsakymams: 86981XXX, uzsakymai@lamxxxx.lt“ (x sudėjau pati, kad netyčia neužlūžtų užsakymų sistema). Ir kiek daug tuo tikinčių žmonių. Jį pilsto ir reklamuoja net Seimo nariai! Už 35 eurus! Čia tikrai legalu užsiimti šarlatanystės verslu, užimant tokias pareigas? Ir spekuliuojant tokia jautria tema? Aš sapnuoju. Sapne pardavinėju Kanarų saulės energija įkrautą vandenį, pastovėjusį palmių šešėlyje. Brangesnis vanduo dar būna kelias paras pasikaitinęs pliaže, su stebuklingų magnetinių galių turinčiomis juodo smėlio dulkelėmis“, – feisbuke rašė J. Baltrukonytė.

Primename, kad V. Uspaskicho pasidalintoje informacijoje nurodoma, jog vandens Vilniuje galima įsigyti iš Seimo narės, „darbietės“ Ievos Kačinskaitės-Urbonienės. Taip pat nurodomi ir kituose miestuose neva gydomąjį vandenį turinčių platinti asmenų telefonai.

Feisbuko nuotr.

Į V. Uspaskicho gydymo misiją pardavinėti neva COVID-19 gydantį vandenį suskubo sureaguoti teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska. Ji įspėja dėl politiko skleidžiamos abejotinos informacijos, ypač tuomet, kai Lietuva yra viena labiausiai koronaviruso paveiktų šalių pasaulyje.

„Pandemija yra didelis iššūkis ne tik Lietuvai, tačiau ir visam pasauliui. Lietuva tebėra raudonojoje, labiausiai paveiktoje, zonoje. Europarlamentaro postas apie vandenį, kuris sukuria imunitetą ir gydo nuo COVID-19, o taip pat tai, kad kaip vandens platintoja nurodoma LR Seimo narė, labai neramina“, – ministrė įspėja netikėti garsaus politiko skleidžiama informacija.

Teisingumo ministrės minėtoji parlamentarė I. Kačinskaitė-Urbonienė viešai paneigė V. Uspaskicho informaciją, esą ji platina nuo koronaviruso gydantį vandenį. Savo paskyroje „Facebook“ ji parašė, neva nuo ankstaus ryto sulaukianti skambučių ir iš pradžių esą net nesupratusi, kodėl. „Skanų ir kokybišką mineralinį vandenį gėriau ir geriu, manau, kad vanduo tikrai dar niekam nepakenkė. Tačiau vandens neplatinu, kontaktai taip pat pakeisti. Kiekvienas privalo saugoti save ir kitus, laikytis visų karantino taisyklių, teisingai dėvėti kaukę, plautis rankas, vėdinti patalpas. Būkime sveiki!“ –  feisbuke rašė I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Pirmoji priežastis – iškeliaudami į salą jie bando visiškai pabėgti nuo šaltų orų. Antroji priežastis atsirado neseniai, kai aštuonmetė poros dukra Fuerteventūroje pradėjo lankyti mokyklą – šeima saloje išbūna visus mokslo metus, o tada grįžta atgal į tėvynę.

Antradienio vakaro laidoje „(Ne)emigrantai“ žinoma šeima pasakos, kad Fuerteventūra juos papirko ne tik orais, kurie primena amžiną pavasarį, bet ir todėl, kad iš visų Kanarų, šioje saloje kol kas mažiausiai išvystytas turizmas. Čia daug daugiau ramybės nei Tenerifėje ar Gran Kanarijoje, be to, kur kas mažesnės kainos. „Mes esame nuotykių ir pabėgimo nuo rutinos emigrantai. Ieškome ne tik geresnio oro, bet savęs kitokių“, – laidoje sakys J. Baltrukonytė.

Net šešias žiemas ši šeima nuomavosi laikiną būstą. O štai pernai nusprendė, kad Gran Tarachale pagaliau reikia įsigyti kažką savo. Nors buvo nelengva ir tinkamo buto teko palaukti daugiau nei pusmetį, Jurga ir Algis nepasidavė ir todėl šiandien džiaugiasi būstu su vaizdu į vandenyną. Tiesa, patį būstą teko remontuoti iš esmės. Tam garsi šeima net pasamdė meistrą iš Lietuvos, mat Ispanijos darbininkai pasižymi tingumu.

„Mes jau žinojom, kad bus greičiau, paprasčiau, ir geriau turėti patikimą žmogų iš Lietuvos, kuris gana greitai padarė visus tuos darbus“, – pasakos rašytoja J. Baltrukonytė. Žurnalistė ir fotografas sako, kad nors gyvena atostogų saloje – per daug poilsiauti sau neleidžia. Abu laikosi griežto režimo, kad tik per daug neatsipalaiduotų. Garsios šeimos istorija „(Ne)emigrantuose“ – jau šį antradienio vakarą, 19.30 val. per LRT TELEVIZIJĄ.

Tai kas gi trukdo, sakytų žurnalistė, žurnalo sumanytoja ir vaikiškų knygų autorė Jurga Baltrukonytė, susikūrusi tokį, tarsi iš atviruko, gyvenimą su vyru fotografu Algiu Kriščiūnu ir dukra Paula Fuerteventūros saloje.

Pasak žinomos žurnalistės, kiekvienas galėtų gyventi svajonių gyvenimą, tačiau – tik su viena sąlyga.

„Truputį nuliūdinsiu – dirbti reikės daug. Kas dirba sau,  žino, kad dirbti reikia daugiau, nei dirbtum būdamas samdomu darbuotoju. Bet tas darbas kitoks, gali jį organizuotis, pavyzdžiui, savaitę labai stipriai dirbti, savaitę – atostogauti. Bet, dirbdamas sau, gali gyventi savo svajonių gyvenimą“, – pasakoja Jurga laidoje „Beatos virtuvė“.

Jau daugelį metų socialiniuose tinkluose ir savo žurnale skleidžianti nerūpestingo ir laimingo gyvenimo idėjas Jurga visus drąsina svajoti ir siekti, bet kartu neslepia, kad svajonės turi savo kainą.

Iš tiesų galėčiau drąsiai pasakyti, kad galėčiau mažiau dirbti, to irgi mokausi, bet kol kas nesiseka.

„Svajonių gyvenimas turi ir materialiąją pusę. Tai darbas, laikas ir įtampa, kurią visą laiką jauti: ar nepalikai klaidų, ar pirks žmonės tavo žurnalą, ar viršelis pakankamai geras? Tokia ta mano virtuvė. Iš tiesų galėčiau drąsiai pasakyti, kad galėčiau mažiau dirbti, to irgi mokausi, bet kol kas nesiseka. Tačiau bent jau teoriškai žinau, kaip, tarkim, saloje, kur gyvenam, veikia tas principas. Yra tokia kavinukė ant kranto. Kai ten nuvažiuojam, ji būna arba uždaryta ir netenka viso turistų srauto, arba sako: mes šiandien neturim maisto. Įsivaizduojat, kad restoranas turistinėje vietoje gali neturėti maisto, turi tik gėrimų. Arba sako, kad šiandien dirbs tik iki trijų. Aš klausiu – kodėl? Ar žmonių tokioj vietoj nėra, ar kas? Sako, mes pasiskaičiavom, kad šį mėnesį mums nereikia daugiau dirbt. Jiems užtenka tų uždirbtų pinigų, ir viskas, dirbti nebereikia“, – pasakoja Jurga.

Prašmatniais klajokliais savo šeimą juokais vadinanti Jurga pasakoja, kad saloje gyvena ne tik dėl visada gero oro ir šilumos. Čia šeima rado ypatingą mokyklą, kurioje dukra Paula mokosi ne tik matematikos ar kalbų, bet įgyja, pasak Jurgos, labai svarbių sėkmingai ateičiai žmogaus savybių.

Apie svajonių gyvenimą, Paulos lankomą mokyklą ir tikros laimės receptą – Jurgos ir Beatos pokalbis jau šįvakar, 19.30 val. LRT laidoje „Beatos virtuvė“. Be to, laidoje – tobulas baklažanų apkepas – parmidžana, senovinis medaus tortas ir „Šeimininkės užrašai“, kuriuose Beata patars, kaip teisingai virti avinžirnius, pupeles, žirnius ir lęšius.

Ne vieno Lietuvoje žinomo žmogaus išpažintis yra sugulusi į knygą. Daugiau nei prieš penkerius metus išleista knyga apie vieną garsiausių ir skandalingiausių Lietuvos dainininkių Džordaną Butkutę „Prarastas rojus“ daugeliui netgi sukėlė šoką, nes Džordana buvo itin atvira ir neslėpė savo gyvenimo klystkelių ir nuopolių.

„Ji buvo giliausioje duobėje, ne paslaptis, ji tada daug gėrė. Tada jai visiškai nesisekė karjera, Džordana pavedinėjo koncertų organizatorius, iš tiesų tada jos gyvenimas buvo tragiškas“, – LNK laidoje „Valanda su Rūta“ pasakos žurnalistė Jurga Baltrukonytė, kuri parašė knygą apie Dž. Butkutę.

Knygos autorė Dž. Butkutės Elegijų pavadino žmogumi iš pragaro, kurį dainininkei atsiuntė pats likimas. „Ne paslaptis, kad Elegijus yra sėdėjęs kalėjime, buvo narkomanas, bet įvyko stebuklas ir, galima sakyti, jis ją išgelbėjo“, – pasakojo Jurga.

Kita laidos „Valanda su Rūta“ pašnekovė aktorė Nijolė Narmontaitė atskleidė teatro ir kino užkulisius. Garsi moteris vieną iš kurioziškų situacijų, kurią aprašė savo neseniai išleistoje knygoje „Aktoriai, režisieriai ir kasininkės. Ko nematė žiūrovai“, pademonstravo ir LNK televizijos studijoje.

Ne tokias linksmas istorijas laidos filmavimo metu papasakojo žurnalistas Dailius Dargis, kuris yra parašęs ne vieną knygą apie Lietuvos kriminalinio pasaulio veikėjus.

„Pamenu, kai važiavau į Henriko Dakataro namus. Man buvo atsiųstas automobilis, kuriame kabėjo kryželis. Tada žiūrėjau į jį ir kažkaip buvau pagalvojęs, kad galiu ir negrįžti“, – atsiminimais apie susitikimą su žinomiausiu Lietuvos nusikaltėliu dalinosi žurnalistas.

Jau šį ketvirtadienio vakarą 19.30 val. laidoje „Valanda su Rūta“ garsių žmonių išpažintys, kurios sugulė į knygas.