Centro partijos lyderio kandidatūrą palaikė 63 parlamentarai, o už jo varžovą Henną Polluaasą (Heną Peluasą) iš kraštutinių dešiniųjų Estijos konservatorių liaudies partijos (EKRE) balsavo 20 deputatų.

Balsavime iš viso dalyvavo 98 parlamentarai, 15 balsalapių buvo pripažinti negaliojančiais.

J. Ratas padėkojo įstatymų leidėjams už palaikymą. Toliau renkami parlamento vicepirmininkai.

Balsavimas įvyko premjerui Juri Ratas (Jūriui Ratui) anksčiau trečiadienį paskelbus apie savo atsistatydinimą, kilus korupcijos skandalui, susijusiam su vadovaujama Centro partija, valdančiosios koalicijos nare. Premjerui pasitraukus iš pareigų turėjo atsistatydinti ir jo vyriausybė.

Siūlymas surengti referendumą buvo atmestas 49 deputatų balsais prieš 26, dar 25 įstatymų leidėjams susilaikius. Vienas parlamentaras balsuojant nedalyvavo.

Estijos parlamentas praeitą mėnesį preliminariai pritarė valdančiosios koalicijos narių – Centro partijos, Estijos konservatorių liaudies partijos (EKRE) ir „Isamaa“ – pateiktam siūlymui, kad 2021-ųjų balandžio 18-ąją būtų surengtas referendumas, per kurį Estijos piliečiai turėtų atsakyti į klausimą: „Ar Estijoje santuoka turi likti vyro ir moters sąjunga?“

Valdančioji Konservatorių liaudies partija anksčiau pareiškė, kad referendumas yra koalicijos susitarimo dalis – taigi, nubalsavus prieš iniciatyvą konservatoriai galėjo pasitraukti iš vyriausybės ir ją sužlugdyti.

Prezidentė Kersti Kaljulaid ansčiau trečiadienį išreiškė viltį, kad vyriausybės krizės sąlygomis visuomenėje prieštaringai vertinamas referendumas santuokos klausimu nebebus organizuojamas.

Valstybės vadovė išreiškė viltį, kad dabartinės vyriausybės krizės sąlygomis gali būti galutinai atmestas visuomenę suskaldęs planas surengti „visiškai nereikalingą referendumą santuokos klausimais“.

„Kalbant apie atsistatydinusią vyriausybę, manau, kad pakankamai aišku, jog dabartinė koalicija, sudaryta iš EKRE (dešiniosios Estijos konservatorių liaudies partijos), „Isamaa“ ir Centro partijos, dabartiniame politiniame peizaže nebepasirodys“, – interviu visuomeniniam transliuotojui ERR sakė J. Ratas.

„Esant šiai politinei padėčiai Centro partija turi atsižvelgti, kad galime būti ir opozicijoje, ir koalicijoje. Savaime suprantama, neatmetame galimybės pradėti derybas dėl koalicijos su bet kuriomis partijomis. Taip pat manau, kad mums svarbu, kad šios koalicijos pagrindas būtų kuo platesnis“, – pridūrė jis.

J. Ratas išreiškė viltį, kad nauja koalicija bus suformuota kuo greičiau, šaliai kovojant su koronaviruso krize.

Anksčiau trečiadienį J. Ratas paskelbė atsistatydinantis dėl jo Centro partijai pareikštų įtarimų, atliekant vieną antikorupcinį tyrimą.

Atsistatydinus vyriausybei prezidentė Kersti Kaljulaid nutarė pasiūlyti formuoti naują vyriausybę didžiausios opozicinės Reformų partijos lyderei Kajai Kallas (Kajai Kalas).

„Pavesiu Kajai Kallas suformuoti naują vyriausybę ir rytoj ji to imsis. Dėl koronaviruso ir esamos politinės padėties neturime laiko gaišti“, – trečiadienį žurnalistams sakė valstybės vadovė.

Atsistatydinusi vyriausybė toliau eis savo pareigas iki bus paskirtas naujas ministrų kabinetas.

Pasitraukus premjerui atsistatydinti turės ir jo vyriausybė.

Valdančiajai koalicijai priklausančios Centro partijos valdyba antradienį vakare susirinko aptarti padėties, kai Centro partija ir penki asmenys, įskaitant šios partijos narius, buvo paskelbti įtariamaisiais baudžiamajame tyrime, susijusiame su projekto „Porto Franco“ finansavimu.

Tarp šių asmenų yra Centro partijos generalinis sekretorius Mihhailas Korbas, taip pat nusprendęs pasitraukti iš posto, finansų ministro patarėja Kersti Kracht ir verslininkas Hillaris Tederis. Šie asmenys įtariami kyšininkavimu ir prekyba poveikiu.

Kreipdamasis į žurnalistus J. Ratas padėkojo už galimybę ketverius metus dirbti Estijos labui premjero poste, padėti pagerinti žmonių gyvenimo standartus ir sustiprinti šalies padėtį tarptautinėje arenoje.

„Politikoje taip pat tenka priimti labai sunkių sprendimų, sprendžiant sudėtingas situacijas. Politikas turi būti tam pasiruošęs“, – kalbėjo premjeras.

Jis nurodė, kad sprendimą trauktis iš pareigų priėmė po keliolika valandų trukusio pasitarimo su partijos nariais.

„Šis sprendimas, kaip jau sakiau, buvo priimtas po konsultacijų su Estijos centro partijos valdyba, partijos frakcijos nariais, mano postui artimiausiais žmonėmis. Neabejotina, kad galėtų būti kitokių sprendinių, bet tik šis vienintelis atrodo esąs teisingas“, – pridūrė J. Ratas.

„Generalinės prokuratūros šiandien pareikšti įtarimai dar nereiškia, kad kažkas iš tikrųjų yra kaltas, bet jie neišvengiamai meta rimtą šešėlį visoms susijusioms šalims. Tokioje situacijoje [sprendimas] savo atsistatydinimu suteikti galimybę nušviesti visas aplinkybes ir viską išaiškinti atrodo kaip vienintelis teisingas dalykas. Politinės ir socialinės ramybės sąlygomis. Esu įsitikinęs, kad tyrimo pareigūnai profesionaliai ir nešališkai atliks savo darbą ir nustatys galutinę tiesą“, – sakė J. Ratas.

Neigia žinojęs apie korupcinę schemą

J. Ratas teigė nieko nežinojęs apie įtartinas „Porto Franco“ finansavimo schemas.

„Nors prisiimu politinę atsakomybę, galiu visiškai ramiai pasakyti, kad kaip premjeras nepriėmiau nė vieno piktavališko ar sąmoningai blogo sprendimo. Šiandien bendravau su generaliniu prokuroru ir Vidaus saugumo tarnyba, kurie abu patvirtino neturintys įtarimų dėl manęs. Kaip vyriausybės vadovas dėl „Porto Franco“ atvejo nejaučiau, kad kokie nors ministrai ar politinės partijos būtų bandę neteisėta kryptimi pakreipti vyriausybės sprendimus“, – sakė J. Ratas.

Jis nurodė, kad sprendimas skolinti buvo priimtas remiantis valstybinio fondo „KredEx“ pasiūlymu, o paskolos sąlygos buvo panašios į, pavyzdžiui, sprendimo dėl keltų operatorės „Tallink“ sąlygas.

„Kaip Centro partijos pirmininkas taip pat galiu visiškai nuoširdžiai patvirtinti, kad vadovaudamas partijai niekada nepadariau jokių veiksmų, kenkiančių teisingumui ar teisingumo jausmui ir jiems nepritariau. Žinoma, kaip partijos pirmininkas taip pat privalau prisiimti atsakomybę, kad šis klausimas būtų nedviprasmiškai, aiškiai ir teisingai išspręstas“, – pridūrė J. Ratas.

Kaip spaudos konferencijoje sakė vyriausiasis valstybės prokuroras Taavi Pernas, įtariama, kad verslininkas H. Tederis ir Centro partijos generalinis sekretorius M. Korbas pernai susitarė, kad H. Tederis prieš vietos valdžios rinkimus partijai paaukos iki milijono eurų, o mainais su juo susijusi kompanija „Porto Franco“ per Ekonomikos ir komunikacijų ministerijos įkurtą fondą „KredEx“ gaus 40 mln. eurų kreditą.

Trečiąjį praėjusių metų ketvirtį H. Tederis du kartus – liepos 1-ąją ir rugsėjo 9-ąją – Centro partijai paaukojo po 30 tūkst. eurų.

„KredEx“ taryba liepos pradžioje aptarė kredito suteikimą „Porto Franco“, o vyriausybė rugsėjo 3 dieną šiam kreditui pritarė.

Keturis įtariamuosius policija sulaikė.

Trečiadienį ryte J. Ratas nuvyko į prezidentūrą susitikti su valstybės vadove Kersti Kaljulaid. Atsistatydinus vyriausybei prezidentė privalo pasiūlyti kokios nors politinės jėgos lyderiui pradėti formuoti kitą šalies vyriausybę.

Atsistatydinusi vyriausybė toliau eis savo pareigas iki bus paskirtas naujas ministrų kabinetas.

Nebus referendumo dėl santuokos?

Vyriausybės atsistatydinimas galėtų sugriauti koalicijos planus šį pavasarį surengti prieštaringai vertinamą referendumą dėl tos pačios lyties asmenų santuokų.

Tačiau nauji rinkimai įvyktų tik tuo atveju, jei joks kandidatas į premjerus negalėtų užsitikrinti daugumos.

Praėjusį kartą rinkimai Estijoje vyko 2019 metais.

Pagrindinė opozicinė liberali Reformų partija, kuriai vadovauja buvusi europarlamentarė Kaja Kallas, per rinkimus gavo daugiausiai balsų, bet nesugebėjo pasiekti susitarimo dėl daugumos koalicijos.

Vietoje to Centro partija suformavo koaliciją su prieš Europos Sąjungą nusistačiusia kraštutine dešiniąja partija EKRE ir dešiniojo sparno konservatorių „Isamaa“.

Centro partija ir Reformų partija pasikeisdamos valdo beveik tris dešimtmečius nuo Estijos nepriklausomybės atkūrimo.

Abi jos tvirtai remia Estijos narystę Europos Sąjungoje ir NATO, kurią laiko tam tikra apsauga nuo sovietinių laikų šeimininkės Rusijos.

Šios partijos rėmė taupymo priemones išlaidoms suvaldyti. Estijos skolos ir BVP santykis yra vienas mažiausių euro zonoje.

„Penkios sunkios dienos: ši krizė šiandien įveikta, krizė baigėsi. Koalicija dirba, koalicija juda į priekį“, – Taline vykusioje spaudos konferencijoje sakė jis.

Pasak premjero, ministrų kabinetas ir toliau dirbs ta pačia sudėtimi.

Krizę buvo sukėlę homofobiški vidaus reikalų ministro Marto Helme (Marto Helmės) komentarai.

Praėjusią savaitę interviu „Deutsche Welle“ aiškindamas, kodėl Estijos vyriausybė ketina surengti referendumą dėl to, ar konstitucijoje įtvirtinti santuokos, kaip vyro ir moters sąjungos, apibrėžimą, M. Helme pareiškė, jog „valstybė negali išlikti be vaikų ir be moralės“.

Ministras sakė esąs „nedraugiškai“ nusiteikęs homoseksualų atžvilgiu ir patarė seksualinėms mažumoms „bėgti į Švediją“, „kur visi visi į jas žiūri mandagiau“.

Tokie jo komentarai išprovokavo daugelio politikų ir visuomenininkų nepasitenkinimą, taip pat sukėlė krizę pačioje valdančiojoje koalicijoje. J. Ratas sukritikavo M. Helme pareiškimus, o opozicijos lyderiai pareikalavo ministro atsistatydinimo.

Prezidentė Kersti Kaljulaid sekmadienį pareiškė, kad „tokių pažiūrų ministras nėra tinkamas Estijos Respublikos vyriausybei“. Jos teigimu, „Estijos žmonės nusipelnė geresnio“.

Nuo pirmadienio koalicija, kuriai priklauso Centro partija, Konservatorių liaudies partija ir partija „Tėvynė“, derėjosi dėl situacijos ir svarstė galimą vyriausybės atsistatydinimą. Derybos vyko tvyrant tokiai įtemptai atmosferai, kad ketvirtadienį ministrų kabinetas net atsisakė surengti tradicinę spaudos konferenciją.

Pasak centro gydytojų, ministro pirmininko sveikatos būklė gerėja ir artimiausioje ateityje jis bus išleistas gydytis namo. Nurodoma, kad operacijos prireikė dėl  žarnyno uždegimo.

„Noriu labai padėkoti Šiaurės Estijos medicinos centro gydytojams už operatyvius veiksmus ir jų profesionalų darbą“, – padėkojo J. Ratas.

Pagal vyriausybės ministrų pavadavimo tvarką laikinai ministrą pirmininką pavaduos Estijos finansų ministras Martinas Helme (Martinas Helmė).

COVID-19 pacientai privalės būti namie iki visiško pasveikimo, jiems draudžiama išeiti iš namų ar nuolatinio buvimo vietos nuo pat diagnozės nustatymo momento. Tokie asmenys galės išeiti tik nurodžius medikams ar policijai, taip pat susidarius situacijai, kai kyla grėsmė gyvybei ir sveikatai.

Pacientų šeimų nariai ar su jais po vienu stogu gyvenantys asmenys, jei jiems nepasireiškia CVID-19 simptomai, iš namų ar nuolatinės gyvenamosios vietos galės išeiti tik su asmens dokumentu, žemiau aprašytais atvejais. Tokie asmenys turi atidžiai stebėti savo sveikatą ir laikytis draudimo viešose vietose burtis daugiau kaip dviem žmonėms, taip pat laikytis 2 m atstumo nuo kitų žmonių.

Išeiti leidžiama, jei būtina vykdyti darbines pareigas, jei reikia nusipirkti būtiniausių dalykų – tai leidžiama daryti parduotuvėje arti namų ir jei nėra galimybių pirkti kitaip. 

Žmonėms taip pat bus leidžiama išeiti pabūti kieme.

Kaip laikomasi taisyklių, tikrins policija, kuri keisis duomenimis su Sveikatos apsaugos departamentu.

Priemonių tikslingumas bus vertinamas kas dvi savaitės.

„Labai vertiname Jungtinės Karalystės indėlį į NATO saugumą Baltijos jūros regione. Britanijos karinė parama Estijai siekia Estijos nepriklausomybės karo laikus, o šią vasarą jų daliniams Estijoje buvo atstovaujama sausumoje, ore ir jūroje“, – sakė Estijos premjeras.

Jis taip pat priminė ir apie neseniai Londone vykusį NATO viršūnių susitikimą, kur sąjungininkai pademonstravo vienybę ir solidarumą.

„Po išstojimo [iš Europos Sąjungos] Jungtinė Karalystė privalo tapti labai ypatinga partnere ir artima ES nare, ir mes visi dedame pastangas, kad taip įvyktų. Norime kaip galima artimesnių santykių visose srityse, ypač užsienio, gynybos ir saugumo politikoje, taip pat ekonomikos ir švietimo“, – sakė J. Ratas.

Abu premjerai taip pat aptarė skaitmeninį ir kibernetinį bendradarbiavimą.

„Matome neišnaudotas galimybes šiose srityje ir norime toliau vystyti tą bendradarbiavimą. Pakviečiau premjerą Johnsoną ir į skaitmeninio bendradarbiavimo temai skirtą viršūnių susitikimą, kuris vyks ateinantį rudenį, bei į anksčiau vyksiantį Šiaurės ir Baltijos šalių bei Airijos premjerų susitikimą, kad kartu aptartume bendradarbiavimą ir rastume sprendimų elektroninės sveikatos ir Europos sveikatos duomenų valdymo srityje“, – sakė J. Ratas.

Premjerai taip pat aptarė ir bendradarbiavimą švietimo srityje po „Brexito“, nes nemažai studentų iš Estijos vyksta studijuoti į Jungtinę Karalystę.

B. Johnsonas atvyko vienos dienos vizito į Estiją asmeniškai padėkoti britų kariams už jų tarnybą ir aiškiai išreikšti Britanijos vyriausybės įsipareigojimą ginkluotosioms pajėgoms, pranešė britų premjero spaudos tarnyba.

B. Johnsonas padėjo patiekti kalėdinius pietus kariams Tapos karinėje bazėje ir vėliau kartu su jais valgė. Tapos bazėje yra dislokuota 850 britų karių, kurie tarnauja NATO kovinėje grupėje kartu su estų, prancūzų ir danų kariais.

Britų karių dislokavimas Estijoje yra didžiausias toks JK karių dislokavimas Europoje. Šie kariai sudaro dalį NATO priešakinės gynybos. Be to, nuo šių metų gegužės iki rugsėjo britų kariai dalyvavo ir NATO Baltijos oro policijos misijoje Emario bazėje.

J. Ratas rugpjūčio 6 dieną Londone susitiko su B. Johnsonu ir tapo pirmuoju ES ministru pirmininku, tiesiogiai susitikusiu su naujuoju Britanijos vyriausybės vadovu. 2017 metais B. Johnsonas lankėsi Estijoje eidamas Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriaus pareigas.

„Lietuvą ir Estiją sieja bendri interesai Europos Sąjungoje, saugumo ir strateginės infrastruktūros vystymo srityse. Pasiekėme nemažai, bet privalome tęsti pradėtus darbus, ypač plėtojant energetikos ir transporto jungtis, kurios tebėra gilesnės mūsų regiono integracijos Europoje prielaida“, – sakė S. Skvernelis.

Susitikime, kaip praneša Vyriausybės spaudos tarnyba, pabrėžta, kad Lietuva remia Estijos siekį tapti JTO Saugumo Tarybos nare ir linki sėkmės balsavime penktadienį.

Vyriausybės vadovas nurodė, kad regimos trečiųjų šalių pastangos paveikti sinchronizacijos ir desinchronizacijos procesų įgyvendinimą, siekiant juos politizuoti, įtraukti Baltijos šalis į vilkinamas diskusijas. Todėl Baltijos šalių atsparumas bandymams „skaldyti ir valdyti“ ypač svarbus. Pasak premjero, reikėtų suplanuoti izoliuoto veikimo bandymą ir visoms trims Baltijos valstybėms.

Ypač svarbu, pasak S. Skvernelio, užsitikrinti, kad ES elektros rinkoje nebūtų galima prekiauti elektra iš trečiųjų šalių, kuri pagaminta nesilaikant skaidrių konkurencijos sąlygų, tarptautinių aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartų. Lietuva tikisi Estijos palaikymo šiuo klausimu.

Susitikime pabrėžta, kad įgyvendintas projektas „Rail Baltica“ taps svarbia Baltijos šalių strateginės infrastruktūros dalimi, būtina ekonominiam ir nacionaliniam saugumui užtikrinti. Sklandus Estijos, Latvijos ir Lietuvos, taip pat ir Lenkijos bendradarbiavimas yra pagrindinė sėkmingo šio projekto įgyvendinimo sąlyga. Lietuva vykdo savo įsipareigojimus, „Rail Baltica“ labai vertinamas kaip sostines jungiantis projektas.

Lietuva palaiko idėją dėl tunelio tarp Talino ir Helsinkio įgyvendinimo. Tai gali suteikti naujų galimybių, padidinti projekto konkurencingumą ir suteikti didesnio efektyvumo Šiaurės jūros ir Baltijos jūros TEN-T koridoriui.

Pabrėžtas energetinio dialogo su JAV vystymas. Lietuva suinteresuota glaudžiai bendradarbiauti su Estija ir Latvija įgyvendinant JAV energetikos sekretoriaus R. Perry’io Transatlantic Energy Cooperation (P-TEC) iniciatyvą.

S. Skvernelio manymu, nors Europos valdymo struktūrose ir nevyraus populistinės jėgos, tradicinių partijų silpnesni rezultatai Europos Parlamento rinkimuose parodė, kad piliečiai tikisi pokyčių ES. Lietuvos ir Estijos prioritetai dėl ES strateginės darbotvarkės sutampa.

Esminiai klausimai – būsimas Sanglaudos politikos ir Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas. Svarbu išlikti vieningiems ir toliau kovoti dėl šių sričių pakankamo finansavimo užsitikrinimo. Būtinos vienodos konkurencinės sąlygos žemės ūkyje, Lietuva pritars tik visiškam tiesioginių išmokų išorinės konvergencijos užbaigimui. Taip pat labai svarbu užsitikrinti pakankamą projekto „Rail Baltica“ ir elektros tinklų sinchronizacijos finansavimą; Lietuvai vis dar aktualus kibernetinis saugumas, išorės sienų apsauga ir karinis mobilumas, pabrėžta susitikime.

Vyriausybės vadovas paprašė aktyvios Estijos paramos derybose dėl ES mobilumo paketo. Aktualiausi klausimai Lietuvos ir Estijos vežėjams – perteklinis vilkikų grąžinimas ir galimybės vairuotojams nakvoti kabinoje išlaikymas.

Kalbant apie saugumo sritį pabrėžta, kad reikėtų siekti tolesnio NATO prisitaikymo prie besikeičiančios saugumo aplinkos. Svarbu, kad Baltijos šalys būtų įvardytos kaip vienas iš pažeidžiamiausių regionų ir NATO parengtų sprendimus, kaip pašalinti šį trūkumą. Siekiama, kad regione nuolat būtų JAV pajėgos – kaip reikšmingas atgrasymo elementas. Lietuva taip pat remia Lenkijos iniciatyvą jos teritorijoje įkurdinti JAV divizijos lygio bazę.

S. Skvernelis palinkėjo naujajai Estijos Vyriausybei sėkmingo darbo ir padėkojo už kvietimus atvykti į Dainų šventę ir skaitmeninėms technologijoms skirtą pasaulinį forumą.

Valstybės vadovė susitiko su visais parlamentinių frakcijų lyderiai ir po šių konsultacijų nutarė pasiūlyti formuoti vyriausybę Centro partijos pirmininkui J. Ratas.

„Dabar Juri Ratas uždavinys – suformuoti vyriausybę, kurios kiekvienas narys gerbtų mūsų konstitucijos dvasią ir puoselėtų į mūsų konstituciją įrašytas vertybes“, – prezidentūra citavo K. Kaljulaid.

Pirmadienį Estijos parlamentas atsisakė suteikti įgaliojimus suformuoti naują vyriausybę Kaiai Kallas (Kajai Kalas), kurios Reformų partija per praeitą mėnesį vykusius rinkimus gavo daugiausiai balsų.

K. Kaljulaid pasiūlė K. Kallas kandidatūrą balandžio 5-ąją, bet Reformų partija nebūtų galėjusi sukurti daugumą turinčios koalicijos, nes kartu su ją sutikusiais palaikyti socialdemokratais turėtų tik 44 mandatus 101 vietos parlamente.

J. Ratas turi per dvi savaites supažindinti parlamentą su būsimos vyriausybės formavimo principais ir užsitikrinti įstatymų leidėjų palaikymą.

Premjeras ketina tai padaryti trečiadienį, kadangi kitos trys į parlamentą patekusios partijos – Centro partija, Konservatyvioji liaudies partija (EKRE) ir „Isamaa“ („Tėvynė“) – jau yra sudariusios koalicijos sutartį. Šios trys partijos turi iš viso 56 mandatus, tad galėtų sudaryti daugumos vyriausybę.