-
Klaipėdoje jau prasideda pasimatymai su Jūros šventės vėjais 19
Nors oficiali Jūros šventės vėliavos pakėlimo ceremonija numatyta tik penktadienio pavakarę, miestas jau pilnas šurmulio – kuriasi ir nuo vidurdienio veiklą pradeda laikinosios kavinės, savo prekystalius ruošia iš Klaipėdos, aplinkinių rajonų ir visos Lietuvos suvažiavę amatininkai, tautinio paveldo puoselėtojai ir auksarankiai meistrai. Jų šiemet bus beveik perpus mažiau nei ankstesniais metais – bemaž 400. Laikinosios prekybos vietos išretintos taip, kad nesudarytų žmonių spūsčių bei išbarstytos didesnėje teritorijoje.
Tikslas – saugi Jūros šventė
Šiemetė, jau 61-oji Jūros šventė šiemet bus kitokia. Šventės mastelį, renginių įvairovę ir gausą pakeitė pasaulinės pandemijos kontekstas. Ir nors klaipėdiečiai ir visi Jūros šventės svečiai galės šypsotis atviromis šypsenomis – jų nedengia kaukės, organizatoriai ir visuomenės sveikatos specialistai žmones, atėjusius į šventę, ragina būti atidžiais ir atsakingais, laikytis infektologų rekomendacijų, saugoti savo ir kitų sveikatą. Visa šventės kultūrinė programa sudaryta taip, kad pasirodymai neužtruktų ilgiau nei 15 min., po jų bus daromos pertraukos, o veiksmas atgis arba persikels į kitas vietas jau išsiskirsčius žmonių srautams. Tam, kad nesusidarytų publikos spūstys, organizatoriai neskelbia tikslių renginių laikų, ragindami žmones laiką leisti saugiai vaikštinėjant, bendraujant kavinėse, o kultūrinės programos dalyviai patys atkeliaus pas žiūrovus.
Didžiausi ir daugiausiai publikos dėmesio sulaukdavę akcentai – Jūros šventės eisena, fejerverkai, šokančių ir dainuojančių fontanų programa bei didieji koncertai apskritai neįvyks – šios tradicijos lauks saugesnių laikų.
Naujos aplinkybės padiktavo naujas idėjas
„Naujos aplinkybės privertė ieškoti naujų raiškos formų. Renginius, kurių negalėjome įgyvendinti dėl galimo koronaviruso plitimo rizikų keičia naujos idėjos. Pavyzdžiui, koncertinės scenos persikėlė į vilkikus ir drauge su atlikėjais migruos iš vienos miesto erdvės į kitą, taip neleisdamos susitelkti didesnėms publikos sankaupoms. Mūsų pasiūlytai partizaninei taktikai neprieštaravo ir atlikėjai, kuriems turbūt nebus paprasta skaldyti programą į dalis, bet visa tai dėl jų ir auditorijos saugumo“, – sako Jūros šventės 2020 projekto vadovė Rūta Steponavičienė. Ant mobiliųjų scenų per du šventės vakarus pasirodys populiariausi Lietuvos atlikėjai ir grupės – V. Bareikis, S. Prūsaitis, „The Roop“, DJ „Radistai“, „The Ditties“, „Voicelles“. Dar viena muzikine erdve savaitgalį taps Dangės upė, kurioje vakarais kursuos laivelis su muzikine scena ant denio. Čia ir daugelyje kitų senamiesčio erdvių savo talentu ir kūrybiniais projektais dalinsis uostamiesčio kūrėjai – muzikos, teatro bei šokio profesionalai ir tiesiog entuziastai, po karantino tylos grįžtantys pas publiką, turintys galimybę dirbti ir užsidirbti.
Šventės vėliavnešys – burlaivis „Brabander“
Naujas sumanymas keičia ir tradicinį Jūros šventės atidarymą. Vėliavos pakėlimas įprastai tapdavo daugiatūkstantinės Jūros šventės eisenos kulminaciniu momentu. Tradiciją, į gatves išvesdavusią tūkstančius jūrinės bendruomenės atstovų, keis atraktyvus veiksmas ant vandens. Penktadienio pavakarę nuo Kruizinių laivų terminalo krantinių bus galima stebėti į Klaipėdą suplaukusių „Baltic Sail“ burlaivių burių paradą ir istorinės tradicijos, vadinamojo Nacijų saliuto, inscenizaciją, kurią įgyvendins Klaipėdon iš visos Lietuvos suvažiavę istorinių karybos klubų artileristai. Pro Kruizinių laivų terminalą plaukiantys laivai senovinių patrankų šūviais sveikins krantą, kranto artileristai atsakys tuo pačiu. Jeigu oro sąlygos bus palankios, pakrantėje turėtų nugriaudėti virš dviejų dešimčių šūvių. Flotilei jau prisišvartavus ant klaipėdietiškojo burlaivio „Brabander“ stiebo bus iškelta Jūros šventės vėliava, kuri čia plevėsuos iki sekmadienio vakaro.
Visą savaitgalį Kruizinių laivų terminalo krantines puošiantys „Baltic Sail“ burlaiviai nebus vieniši, Dangės krantines per šventę puoš mažesnių gabaritų laivai – Istorinių laivų parado „Dangės flotilė“ laivynas. Ši Lietuvos jūrų muziejaus iniciatyva, kasmet suburianti Lietuvos tradicinės laivybos puoselėtojus bei senųjų laivų meistrus, šiemet turės svečių iš Estijos ir Lenkijos.
Televizija perkels šventę į namus
Jūros šventės atidarymo veiksmas uosto akvatorijoje ir vėliavos pakėlimo ceremonija bus transliuojami per Jūros šventės televiziją. Tai dar viena šių metų naujovė žmonėms, besibaiminantiems dėl savo sveikatos, leisianti švęsti saugiai – stebint Jūros šventę su vaizdo kamerų ir Jūros šventės TV komandos pagalba. Jūros šventės televizija, kuri bus matoma tinklapiuose www.jurossvente.lt, www.kulturosuostas.lt, „Facebook“ paskyrose @klaipedossventes, @kulturosuostas, „We love Lithuania“, „YouTube“ kanale „Klaipėdos šventės“ bei specialiai sukurtame Balticum TV kanale „Jūros šventė 2020“, nepertraukiamai transliuos svarbiausius šventės momentus: penktadienį – „Baltic Sail“ burių paradą ir Jūros šventės vėliavos pakėlimo ceremoniją, Lietuvos jūrų muziejaus rengiamo Istorinių laivų parado „Dangės flotilė“ įplaukimą į miestą, šeštadienį – Žuvusiųjų pagerbimo ceremoniją, vyksiančią Baltijos jūroje. Likusį transliacijos laiką užpildys pokalbiai studijoje su miesto ir jūrinės bendruomenės autoritetais, gyvi reportažai iš pačių įvairiausių šventės vietų, tiesioginės pasirodymų bei koncertų transliacijos. Visą Jūros šventės vyksmą žiūrovams perteiks energingas žurnalistų Jūratės ir Vytauto duetas, studijoje dirbs buvusi televizijos žurnalistė Dalia.
Jūros šventės televizijos interneto platybėse, panašu, jog nebus įmanoma nepastebėti – atskiras jos transliacijas pareiškė norą retransliuoti didžiuma populiarių šalies informacinių portalų.
Naujas akcentas Žuvusiųjų jūroje pagerbimo ceremonijoje
Vienas gražiausių ir didingiausių Jūros šventės renginių – Žuvusiųjų jūroje pagerbimo ceremonija, kuri tradiciškai vyksta šeštadienio vidurdienį Baltijos jūroje, šiemet turės naują ir stiprų akcentą. Į ceremoniją jungiasi ne tik Karinės jūrų pajėgos, „Baltic Sail“ burlaivių flotilė, tarnybinis uosto įmonių laivynas ir pramoginiai laivai, bet ir NATO orlaiviai, Lietuvoje atliekantys ES oro erdvės apsaugos misiją. Praėjus kelioms minutėms po vidurdienio NATO naikintuvai praskris virš ceremonijos vietos, taip pagerbdami iš jūrų negrįžusius žmones. Į pagerbimo vietą kariniu laivu „Kuršis“ plauks ir LR prezidentas G. Nausėda su palyda. Ceremonijos tiesioginė transliacija per Jūros šventės televiziją prasidės šeštadienį, liepos 25-ąją, 12 val.
VšĮ „Klaipėdos šventės“ komanda
Nuotraukose: Pirmasis „Jūros šventės“ pasimatymas su vėju – „Optimist“ klasės jachtų varžybos. Mažuosius laivelius suvaldyti ir susitarti su vėju bandė ne vaikai, o suaugusieji
-
Jūros šventės tradiciją puoselėjanti Klaipėda švęs saugiai 10
Jūros šventės tradiciją Klaipėda puoselėja jau 86-us metus. Uostamiesčio vadovai ir Jūros šventės organizatoriai – viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ komanda – neslepia, jog šiemet laukia didelis iššūkis – liepos 24-26 dienomis suburti bendruomenę į tradicijos vertybėmis grįstą, bet saugų renginį.
Šiemet švęsime atsargiau, ramiau, bet saugiau.
„Šių metų Jūros šventės koncepcija gimė po ilgų svarstymų, diskusijų bei konsultacijų su atsakingų institucijų specialistais, atsakingai įvertinus galimas grėsmes žmonių sveikatai, griežtai paisant saugumo rekomendacijų. Tam, kad išsaugotume Klaipėdai brangią tradiciją, aukojame didžiuosius, mases sutraukiančius renginius – daugiatūkstantinę eiseną, koncertinę programą Kruizinių laivų terminalo ir Teatro aikštės scenose, dainuojančių ir šokančių fontanų programą bei fejerverką. Visa tai, neabejotinai sugrįš į ateities Jūros šventes, o šiemet švęsime atsargiau, ramiau, bet saugiau“, – sako Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Meras neslepia, jog jam kaip miesto vadovui tenka spręsti rimtą dilemą – turint tokią progą lyg ir derėtų aktyviai kviesti žmones keliauti į uostamiestį, bet pasaulinės pandemijos kontekstas įpareigoja akcentuoti saugumo ir atsakingo elgesio dalykus: „Ir kviečiam, ir laukiam, bet drauge tikimės, jog noras pabūti, pamatyti, pažinti ir atšvęsti derės su kiekvieno asmenine atsakomybe už save ir greta esančiuosius“.
Šventės kodas – „Pasimatymai su vėju“
„Jūrašventinis“ savaitgalis į Klaipėdą turėtų atpūsti gaivius, gerą ūpą keliančius pajūrio vėjus. Šiemetinės Jūros šventės moto vasariškai romantiškas – „Pasimatymai su vėju“. Kultūrinė programa, anot organizatorių, taip pat atitiks judrią ir nenustygstančią pajūrio vėjų dvasią. Beje, vėjams teks užtikrinti ir pavyzdingą uostamiesčio erdvių vėdinimą.
Muzikinis, teatrinis bei šokio vyksmas liepos 24-26-ąją pasklis po visą senamiestį, numatyti pasirodymai neturės aiškiai fiksuotų ir programoje nurodytų vietų bei laiko žymų. Muzikantai, aktoriai, šokėjai (didžioji kultūrinės programos dalis remsis būtent Klaipėdoje dirbančių ir kuriančių menininkų potencialu) auditoriją „gaudys“ pačiose netikėčiausiose vietose: sudomins, privers stabtelėti, pasidžiaugti ir paleis ieškoti naujų staigmenų. „Šiemetinės Jūros šventės programą juokais pakrikštijome kultūrine – partizanine. Renginių iš anksto nereklamuosime, neskelbsime tikslių jų vietų. Jie patys susiras publiką ir truks tik tiek, kiek rekomenduoja specialistai – po 15 minučių. Joms ištiksėjus, programos dalyviai stabdys veiksmą, o po kiek laiko jau atsiras kitoje erdvėje“, – sako VšĮ „Klaipėdos šventės“ projektų vadovė Rūta Steponavičienė. Tokia pat taktika bus pritaikyta ir šventės programos žvaigždėms, kurie įprastinėmis sąlygomis būtų karaliavę didžiosiose scenose – visi vakariniai koncertai migruos iš vietos į vietą ir neviršys rekomenduojamų saugių laiko limitų.
Organizatoriai teigia programoje išsaugosiantys visas pagarbos jūrai ir jos žmonėms ceremonijas – tai šios šventės išskirtinumas ir vertybė. Svarbiu renginio akcentu turėtų tapti Dangės upė, kurioje planuojama tradicinė istorinių laivų ekspozicija „Dangės flotilė“, azartiškos vandens sporto varžybos bei muzikiniai pasirodymai laiveliuose. Kruizinių laivų terminalo krantines ir šiemet turėtų papuošti 6 istoriniai burlaiviai, Klaipėdą ir Jūros šventę atradę tarptautinio projekto „Baltic Sail“ dėka.
Šventės rengėjai taip pat planuoja naujovę tiems, kam priimtinas koronaviruso realijų atneštas nuotolinio bendravimo būdas – svarbiausius įvykius, renginius į virtualią erdvę perkels Jūros šventės televizija.
Bus ir medinių šaukštų...
Klaipėdos miesto savivaldybė tiesia geranorišką pagalbos ranką smulkiojo verslo atstovams – kultūrinio paveldo puoselėtojams, tautodailininkams, amatininkams ir visiems auksarankiams kūrėjams, kurie dėl šalyje galiojusio karantininio režimo prarado galimybę prekiauti renginiuose ir tuo pat metu neteko savo pajamų. Šiemetėje Jūros šventėje planuojama organizuoti prekybą iš laikinų įrenginių. Dėl padidintų reikalavimų žmonių saugai planuojamas perpus mažesnis laikinųjų prekybos vietų skaičius, prekiautojų palapinės pasklis didesnėje teritorijoje – tarp palapinių suplanuoti erdvūs tarpai, taip mažinant srautų susibūrimo riziką. Neabejojama, jog su prekybininkais pavyks susitarti ir dėl saugaus klientų aptarnavimo principų.
„Atsisakyti laikinosios prekybos negalime – tai pajamos, kurios leidžia miestui organizuoti šventę. Tuo pat metu tai didelė pagalba nuo karantininio režimo nukentėjusiems kūrėjams bei smulkiajam verslui. Geroji žinia, jog šiemet išparduodant prekybos vietas bus taikomi mažesni rinkliavos tarifai. Tai dar viena Klaipėdos miesto paskata sunkmetį išgyvenančiam smulkiajam verslui“, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
VšĮ „Klaipėdos šventės“ norinčiųjų prekiauti Jūros šventėje paraiškų registraciją planuoja pradėti jau birželio 16-ąją. Visa su šia veikla susijusi informacija bus skelbiama tinklapyje www.jurossvente.lt.
-
Klaipėdoje prasideda 59-oji Jūros šventė (programa) 1
Miesto vėliava
Pirmąją Jūros šventės dieną svarbus klaipėdietiškas akcentas – Turgaus ir Tiltų gatvių sankryžoje („Juodojo erelio“ vaistinė), kuri Jūros šventės metu įprastai tampa viena pagrindinių arterijų, suplevėsuos Klaipėdos miesto vėliava.
13 val. iškilmingoje vėliavos pakėlimo ceremonijoje dalyvaus Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, „Mano būstas“ regiono vadovė Vaida Žvikienė. Vėliavą ant istorinio Klaipėdos pastato iškels klaipėdietis Jefimas Vytovtov, jis neoficialiai eina Klaipėdos vėliavininko pareigas. Pakilią natą užduos Klaipėdos brass kvintetas.
Pastatas pastatytas XIX a. 6 dešimtmetyje, rekonstruotas XX a. 4-am deš. Nukentėjo 1945 m., remontuotas po karo ir sovietmečiu. Tai – 3-jų trijų aukštų kampinis pastatas iš dviejų statmenai susikertančių stačiakampių su nukirsta kampine kraštine, akcentuojančia gatvių sankryžą, su ryškiai pabrėžtu kampiniu įėjimu ir virš jo iškylančiu frontonu. Pirminė ir istoriškai susiklosčiusi paskirtis – pirmame aukšte – „Juodojo erelio“ vaistinė, viršutiniai aukštai – butai. Pastate veikusi „Juodojo erelio“ vaistinė - viena seniausių vaistinių ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje.
Didžioji eisena tiesiogiai internetu
Svarbiausias ir didžiausias pirmosios Jūros šventės dienos akcentas, sujungiantis miestą ir jo žmones – DIDŽIOJI JŪROS ŠVENTĖS EISENA. Globojama VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, eisena iš J. Janonio gatvės šiandien startuos 18 val.
Šį kartą eisenoje - net 75 kolektyvai. Vidutiniškai vieną kolektyvą sudaro apie 100 dalyvių. Tiesa, didžiosios kompanijos, tokios kaip „Lietuvos geležinkeliai“, „Vakarų laivų gamykla“, „Argus“, „Klasco“, eiseną papildys dvigubai ar trigubai gausesniais kolektyvais. Eisenai ritmą užduos 3 gyvai grojančios grupės ir daugybė muzikalių pasirodymų – būtent muzikalūs kolektyvų prisistatymai, išskirtinis šių metų eisenos akcentas.
Anot organizatorių, šį kartą retas kolektyvas neturi važiuojančios ratuotos priemonės, todėl eisenos rikiuotė sunkiai telpa į dvi gatves (J. Janonio ir I. Kanto). Preliminariais paskaičiavimais, kai eisenos galas bus praėjęs J. Janonio gatvę, eisenos vėliavos (priekis) žengs per Pilies tiltą. Eisenos žiūrovus stebins pirotechnika, vandens efektai, garsiniai šūviai.
Šiais metais eisenos dalyviai gavo uždavinį - savaip pabaigti šventės temą „Tas jausmas, kai...“ ir individualiai, pagal savo veiklą pristatyti kompaniją.
Maršrutas J. Janonio g., Herkaus Manto g., Naujojo Sodo g., Naujoji Uosto g., Pilies tiltas, Pilies g., Kruizinių laivų terminalas. Eisenos dalyvių pristatymas – už Pilies tilto. Eiseną globoja VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
19 val. Kruizinių laivų terminale, pakėlus Jūros šventės vėliavą, įvyks oficialus šventės atidarymas.
Didžiąją Jūros šventės eiseną nuo 18 val. tiesiogiai bus galima stebėti socialinio tinklo „Facebook“ dienraščio "Klaipėda" paskyroje.
Dėmesio centre – „Mobis Dikas“
Jūros šventės išvakarėse pirmą kartą parodytas unikalus spektaklis „Mobis Dikas“ buvo palydėtas nenutrūkstamų ovacijų ir susižavėjimo šūksnių. Į Klaipėdos piliavietę susirinkusius tūkstančius klaipėdiečių spektaklis užbūrė savo scenografija, muzika, emocija. Spektaklyje, kartu su profesionaliais aktoriais pasirodė ir Klaipėdos bendruomenė – vaikai, senjorai, sportininkai. Judanti 13 metrų ilgio ir 7 metrų pločio platforma spektaklio metu transformuojasi į laivą, paskui – žuvį, taip atverdama žmogaus fantaziją apie baltąjį banginį.
„Daugelis mano, kad tai spektaklis apie banginio ir žmogaus kovą tarsi tai būtų keršto istoriją. Bet taip nėra – siužeto linija daug sudėtingesnė. Tai pasakojimas apie žmonijos istoriją, šiuo pastatymu norime pasakoti apie mus – ieškančius bendrystės. Štai kodėl laivas atrodo lyg būtų Nojaus arka, štai kodėl reikia saugoti banginio – nes kalbame apie iliuziją ir apgaulę, tai pasakojimas apie dabartį, kurioje gyvename, apie žmonių judėjimą po pasaulį, apie nesaugumo jausmą“,- dramaturgas Giulo Sonno.
Išskirtinį Jūros šventės projektą šventės svečiai dar išvys šįvakar bei šeštadienį, 21.00 val. Projekto generalinis rėmėjas - kompanija „Seafish Trade“.
Penktadienį – šokančių fontanų premjera
Tūkstančius suburiantis ir užburiantis Jūros šventės šokančių fontanų šou, šį kartą istorinėje Klaipėdos piliavietės aikštėje. Šviesos, muzikos ir pirotechnikos šou skambės Lietuvos 100-čio spalvomis ir gražiausiomis melodijomis. Ritmingi ir spalvingi fontanai jau ketvirtus metus yra vienas laukiamiausių Jūros šventės akcentų. Du šventinius - liepos 27, 28 vakarus, po italų projekto „Mobis Dikas“, renginio organizatoriai kviečia pasinerti į muzikos ir vandens sintezę, kuri istorinės praeities apsuptyje skambės ypatingai. Pasirodymo trukmė – iki 20 min. Laikas: 23.00, 23.30, 00.00, 00.30, 01.00 val.
Sužaliuos Turgaus gatvės bulvaras
Jūros šventės svečiai per keletą pastarųjų metų atradę ir pamilę kitokią Teatro aikštę, bus maloniai nustebinti. Viena pagrindinių šventės arterijų – Turgaus gatvė atkartos Teatro aikštės jaukumą ir virs romantišku bulvaru.
Jūriškas istorijas gatvėje pasakos Lietuvos jūrų muziejaus paroda. Ištikimo Jūros šventės bendražygio – bendrovės „Megaplantas“ dėka čia susikurs net 6 augalų oazės, kviečiančios svajoti, klausytis muzikos. Modernumo ir šviesos naujam bulvarui suteiks bendrovės „ITCC“ kuriami bokštai bei nauji, tik Jūros šventės dienomis džiuginsiantys meno akcentai – milžiniškos kriauklės.
Kaip ir dera bulvarui čia skambės fortepijono garsai. Šiandien vakare erdvę užlies romantiko Debussy melodijos, šeštadienį Tarptautinės fortepijono akademijos „Klaipėda Piano Masters“ studentai dovanos auksinės klasikos kūrinius.
Penktadienio muzika įvairiems skoniams
Tarp daugybės Jūros šventės renginių ir išskirtiniai muzikiniai projektai. Didieji šventiniai koncertai kaip jau įprasta užpildys Kruizinių laivų terminalo didžiąją sceną. Penktadienio muzikinėje programoje – grupė „Colours of Bubbles“ ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, 21.45 val. „Naktinės personos“, „Golden Age“ ir Videoheads DJ‘s.
Teatro aikštės penktadieninę programą pradės klaipėdiečių projektas „Driezhas“, 21.30 val. scenoje pasirodys „Eurovizijos“ laimėtoja Lietuvoje – Ieva Zasimauskaitė, o po jos grupė „Parranda Polar“.
Kruizinių laivų terminalas
20.00 Grupė „Colours of Bubbles“ ir Šv. Kristoforo kamerinio orkestro projektas „Untold Story“
21.45 Grupė „Naktinės personos“
23.00 Grupė „Golden Age“ ir Videoheads DJ‘s
Teatro aikštė
20.00 Grupė „Driezhas“
21.30 „Eurovizijos“ laimėtojos Lietuvoje – Ievos Zasimauskaitės akustinis koncertas
23.00 Grupė „Parranda Polar“
Liepos 27 d., penktadienį, numatomos šios oficialios ceremonijos:
13.00 Klaipėdos vėliavos pakėlimo ceremonija (Turgaus ir Tiltų gatvių sankryža, „Juodojo erelio“ vaistinė). Dalyvauja: Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, „Mano būstas“ regiono vadovė Vaida Žvikienė, Klaipėdos vėliavininkas Jefimas Vytovtov
14.00 Turizmo skvero atidarymas (aikštė prie burlaivio „Meridianas“). Dalyvauja: Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Mantas Bartuška, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktorė Inga Trakimaitė-Šeškuvienė, choras „Cantare“
15.00 LR Žemės ūkio ministerijos pristatoma tautinio paveldo krantinė „Tai, kas tikra“. Atidarymo ceremonijoje dalyvauja: LR Žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė (Dangės krantinė prei skulptūros „Žvejys“)
18.00 DIDŽIOJI JŪROS ŠVENTĖS EISENA „TAS JAUSMAS, KAI...“. Maršrutas J. Janonio g., Herkaus Manto g., Naujojo Sodo g., Naujoji Uosto g., Pilies tiltas, Pilies g., Kruizinių laivų terminalas. Eisenos dalyvių pristatymas - už Pilies tilto (startas J. Janonio g.)
19.00 Jūros šventės 2018 atidarymo ceremonija (Kruizinių laivų terminalas). Sveikinimo žodį tars: Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generelinis direktorius Arvydas Vaitkus