„Dalijimosi gerumu laikotarpis tęsiasi. Atsidėkojant klaipėdiečiams Lolitai ir Albinui už jų dovaną miestui, dovanojame jiems tokią pačią sidabrinę eglutę, kuri, manau, tikrai pateko į geras, dvasingas ir atsakingas rankas. Tikiu, kad augdama ji simbolizuos nesibaigiančio dalijimosi gerumu dvasią. Galbūt po 30 metų ši eglutė vėl taps dovana miestui Kalėdų proga“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. 

Lolitos ir Albino Gedminų dovanota 12 metrų aukščio eglutė į Teatro aikštę atkeliavo lapkričio pabaigoje. Papuošta šviečiančiomis smulkiomis lemputėmis ji klaipėdiečius džiugina visą šventinį laikotarpį. Miestiečių dovanota eglutė Teatro aikštėje puošiama antrus metus iš eilės.

Portalo delfi.lt rinkimuose už sostinės eglę balsavo 37 proc. apklausoje dalyvavusių skaitytojų.

Antroje vietoje liko Šiaulių eglė, surinkusi 16 proc. balsų. Vos vienu procentu nuo jos atsiliko Panevėžio žaliaskarė. Kauno eglutė užėmė ketvirtą vietą, gavusi 11 proc. balsų. 

Gražiausių eglių penketuką užbaigė Klaipėdos eglė – ji sulaukė 7 proc. skaitytojų simpatijų.

Iš viso balsuota beveik 70 tūkst. kartų. 

Gausiai susirinkusiems telšiškiams surengta iškilminga kalėdinių stebuklų alėjos puošimo ceremonija renginyje „Šv. Kalėdos kartu“. Pasigirdus varpo dūžiams, renginio vedėja Žiema (Buožėnų kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė Agnė Jakavičiūtė) pakvietė visus puošti savo egles. Vieni jas dabino nuostabiais kalėdiniais seneliukais, kiti – meškučiais, treti – simbolinėmis dovanėlėmis ir įstabiausiais rankų darbo žaislais.

Renginyje pasirodė Telšių kultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Čiučiuruks“, Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios choras, Telšių muzikos mokyklos mokiniai, atlikėja Silvija Steckytė.

Oras nuotaikos negadino

Tradicinė šventė subūrė visus kraštiečius ir, nepaisant darganoto oro, puiki šventinė nuotaika nepradingo. Bendros kalėdinės giesmės pabudintas didžiulis paukštis iš dangaus aukštybių į Katedros aikštę parnešė šviesą, simboliškai lazda į žemę trinktelėjo miesto seniūnas Kazys Lečkauskas ir aikštėje stovinti didžiulė eglė, prakartėlė bei visa eglaičių alėja nušvito.

K. Lečkauskas už nupintą Advento vainiką ir papuoštą pagrindinę miesto eglę dėkojo Telšių „Naujamiesčio“ mokyklai, joje dirbančioms auksarankėms mokytojos padėjėjai Birutei Gedgaudienei ir neformaliojo švietimo mokytojai Rūtai Jonušienei. Už padovanotą didingą eglę miestui seniūnas dėkojo Degaičių gyventojams Marytei ir Leonui Špakauskams, kurie savo kieme per 30 metų užaugino gražuolę sidabrinę eglę. Žemaitijos sostinės Turgaus aikštę puošia arti 11 m aukščio spygliuotis.

Svajones leido į dangų

Nušvitus visai eglučių alėjai, Žiema (A. Jakavičiūtė) pakvietė sugalvoti po vieną didžiausią norą. Kartu su visais telšiškiais norą galvojo ir Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas. Pasigirdus varpo dūžiams visi savo svajones rankos mostu išmetė į dangų ir lygiai vienai minutei sustingo judesyje. Būtent taip buvo sustabdytas laikas Telšiuose. Iki pat švenčių kiekvienas norintis gali atvykti į Katedros aikštę, paskambinti varpu, garsiai ištarti svajonių žodžius ir visi norai išsipildys!

Po šventinio renginio aikštėje visi pakviesti į Telšių Šv. Antano Paduviečio katedrą, kur susirinkusius pasveikino Katedros klebonas Darius Trijonis, Telšių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Danutė Mažeikienė, perduotos dovanėlės visiems dalyviams. D. Trijonis pristatė moksleivių inicijuotą atjautos akciją ir paprašė atnešti mokinių rašytus laiškus vienišiems žmonėms, kurie prieš šventes bus perduoti.

Už nepaprastą reginį mieste organizatoriai dėkoja Telšių miškų urėdijai ir urėdui Bronislavui Baniui, seniūnui K. Lečkauskui, Katedros klebonui D. Trijoniui, Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios prelatui Juozui Šiuriui, Telšių kultūros centrui, savanoriams, 16 miesto ir rajono švietimo įstaigų ir kitiems.

Mobiliojo ryšio lyderės „Tele2“ statistika rodo, kad Kauno rotušės aikštę papuošus eglei, mobiliuoju internetu išsiųstų duomenų apimtys čia išaugo net 2,5 karto – daugiausiai visoje Lietuvoje.

„Daugiausiai duomenų iš telefonų žmonės išsiunčia skelbdami nuotraukas ir vaizdo įrašus, o asmenukės prie eglių dabar vienos populiariausių socialiniuose tinkluose. Gera matyti, kad žmonės aktyviai dalinasi geromis emocijomis ir savo miestų pasiruošimo Šv. Kalėdoms grožiu. Mobilusis internetas padeda tai daryti patogiau ir operatyviau“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.

„Tele2“ palygino, kaip išaugo artimiausių mobiliojo ryšio bazinių stočių apkrova miestų aikštes papuošus kalėdinėms eglėms. Visuose miestuose įvertintas duomenų srautas po konkrečios eglės įžiebimo dienos iki antradienio, gruodžio 19 dienos.

Didžiausias vienkartinis išsiunčiamų duomenų šuolis užfiksuotas Vilniuje. Sostinėje šis rodiklis ypač išaugo eglės įžiebimo šventės metu. Jis buvo 4,5 karto didesnis nei įprastą šeštadienį.

Tačiau kauniečiai išlaikė lyderystę ilgiau – panašu, kad jie prie savo eglės daugiau lankosi ir įspūdžiais dalinasi viso Kalėdų laukimo metu. Per visą laiką nuo eglės įžiebimo duomenų srautas Kaune išaugo 2,5 karto. Per tą patį laikotarpį Vilniaus Katedros aikštėje duomenų siuntimas, net įvertinus pradinį piką, ūgtelėjo 1,5 karto.

Tiek pat augo ir duomenų siuntimas iš kitų miestų: pusantro karto augo duomenų siuntimas iš Klaipėdos, Šiaulių, Jonavos ir Utenos centrinių aikščių. Duomenų išsiuntimas ženkliai kilo ir kituose kalėdinėmis eglėmis pagrindines aikštes papuošusiuose miestuose – Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Mažeikiuose.

Pasak P. Masiulio, apskritai naudojimasis mobiliuoju internetu dabar yra bent dvigubai aktyvesnis nei prieš metus, todėl ir asmenukių su eglėmis daugiau nei pernai. Tai lemia greito 4G mobiliojo interneto plėtra – jis dengia jau 97 proc. Lietuvos teritorijos ir leidžia nuotraukas ir vaizdo įrašus siųsti greičiau.

Anot jo, nereikia bijoti pirkti seniau nukirsto ir lauke palaikyto medžio – kelios savaitės jam nepakenks.

– Kokias egles rekomenduotumėte, kad tiktų ir Kalėdoms, ir sodyboms?

– Pagrindinės rūšys – dygiosios, baltosios, serbinės eglės. Jos atspariausios ligoms, kenkėjams, nereikalauja profesionalios priežiūros. Iš kėnių – balzaminiai, pilkieji, arizoniniai. Bet mano minimi sėklinės kilmės medeliai – gan aukšti. Miesto sklypuose, kur yra 6–8 arai, tokių didelių medžių nesinori.

Todėl reikėtų ieškoti skiepytų medelių prekybos aikštelėse ar medelynuose. Yra rūšių, kurios turi žemaūgę formą. Tokie medeliai skiepijami ir auga lėtai, po 10–15 cm per metus. Tokį medelį pasisodinus, galima ilgai džiaugtis.

– Kaip rinktis jau nukirstus medelius?

– Perkant kirstą medelį parduotuvėje ar turgavietėje, tikrai nepavyks pamatyti, anksti ar vėlai jis nukirstas. Žinoma, geriausia rinktis ką tik nukirstą – jo reikia važiuoti pas patį augintoją. Išsirinkus medelį, augintojas pats jį jums nukirs. Bet nereikia bijoti medelių, palaikytų lauke. Jie kertami rudenį, kai oras atvėsta, būna nulinė ar minusinė temperatūra, daug drėgmės. Tos kelios savaitės  nukirstiems medeliams tikrai nepakenks.

Kalbant apie eglutes vazonuose, svarbu tai, kad vazonuose nepamatysi šaknų. Žmogus renkasi antžeminę dalį, kad ji būtų tanki, piramidės formos. Tai, kas yra vazone, priklauso nuo augintojo sąžinės.

Perkant medelius turguje ar gatvėje, galima apsigauti. Galiu tik patarti, kad jei medelis didelis ir platus, o vazonas mažas, šaknų ten nebus, tik kelmas. Todėl renkantis eglutę, reikia žiūrėti į vazono dydį.

– Kokios tos eglutės ir vazono proporcijos?

– Jei dviejų metrų medelis įsodintas į 5–7 l vazoną, šaknų ten tikrai nebus. Ten netilps nė dešimtadalis šaknų. Toks medelis turi būti sodinamas į 15–20 l vazoną. Norint tokį medelį pakelti, reikia vyriškos jėgos.

– Teko girdėti, kad kartais nusiperkama eglutė, visai neturinti šaknų, prie nukirsto medelio prikaltas trikojis ir pan., įstatyta į vazoną. Kaip tai atpažinti?

– Patarčiau kalėdinius medelius pirkti iš patikimų augintojų. Tie sukalti trikojai ir pan. yra sukčiavimas. Tai tokie vienkartiniai pardavėjai. Jie atvažiuoja ir pas mus, prašo išsikasti eglučių, neva jas sodins. Dažniausiai taip daro prieš pat Kalėdas, kai medelių trūksta.

– Kada geriausia pirkti eglutę – prieš pat šventes ar iš anksto?

– Pasakysiu kiek juokaudamas. Daugelyje šeimų eglutės pirkimas priklauso nuo vaikų. Jie nesirūpina, Kalėdos greit ar ne. Jei vaikas eglės užsigeidžia, tėvai jos atvažiuoja net mums ruošiantis miegoti. Tokių pirkėjų pasitaiko labai dažnai ir tai pataikavimas vaikams.

Geriausia eglutę išsirinkti ir nusipirkti iš anksto, tuomet didesnis pasirinkimas. Galima išsirinkti iš rūšį, ir pan. Vėliau tenka rinktis iš prastesnių. Nusipirkus eglutę anksčiau, jei tik yra galimybė, reikia ją laikyti šaltame balkone, sodyboje, lauke. Vėliau, per šventes, puošti. Per kelias savaites eglutėms nieko nenutiks. Kuo anksčiau nusiperki, tuo ramesnė galva.

– Vilniuje ir Kaune centrinės eglės jau papuoštos. Sostinėje ji sukonstruota iš šakų. Ar tampa nebemadinga puošti tikras, dideles egles? Ar naujas būdas nedaro žalos gamtai?

– Žala gamtai tikrai nepadaroma. Tokiam puošimui eglės imamos ne iš miško, o pamiškės. Jos turi gauti šviesos, kad būtų tokios šakos. Dabar vyrauja tendencija į puošybą įtraukti kuo daugiau dirbtinių medžiagų. Puošimo būdą diktuoja mados – žmonės mato, kaip eglės puošiamos užsienyje.

– Ką manote apie dirbtines eglutes namuose?

– Niekad tokios neturėjau, esu nusistatęs prieš plastiką. Mes ir taip turime tiek plastiko savo namuose, kad per didžiausią metų šventė nesugebėti pasistatyti gyvos eglės – vos ne nusikaltimas. Aš tik už gyvą eglutę. Dažnai klausiu pirkėjų, kodėl jie renkasi gyvą, o ne plastikinę eglutę. Dauguma jų būna išbandę plastikines ir jas išmetę, grįžta prie natūralių eglių. Kartai atvažiuoja įsigyti eglės šakų, kurias deda po dirbtinėmis eglėmis, kad būtų tas natūralus kvapas.

– Iš šakų taip pat galima pasidaryti kompoziciją?

– Galima. Tas šakas miškininkai kartais dalina nemokamai, bet ribotą kiekį. Manau, kad niekas nenubaus, jei kažkur palaukėje eglės šaką imsite ir nusikirpsite. Galima pasidaryti tikrai gražių kompozicijų, žmonės linkę patys tai daryti.

Pavyzdžiui, advento vainikus atveža iš užsienio, bet kreipiasi daug moterų, jos perka šakas ir pina juos pačios. Dažnai tai jaunos moterys, auginančios mažus vaikus, joms tai toks užsiėmimas.

– Yra ne tik vainikų, bet ir eglučių iš užsienio, ar ne? Lietuviai ir patys eksportuoja nemažai eglučių į Skandinavijos šalis.

– Mūsų eksportas, palyginus su importu iš užsienio, yra nulinis. Štai daniškos eglutės yra kaukaziniai kėniai. Stambieji mūsų prekybos tinklai juos neteisingai vadina. Tie kėniai kirsti lapkričio pradžioje ar viduryje ir kol atkeliauja, smarkiai apsilamdo. Vėliau jie neturi tokios išvaizdos kaip tie, auginti pas mus.

Kenkti gali prisilietimas prie plastikinės eglutės

Anot KTU Aplinkos inžinerijos instituto tyrėjos Ingos Gurauskienės, plastikinės eglutės nėra draugiškos aplinkai dėl medžiagų, kurios naudojamos šias eglutes gaminant. „Dažniausiai eglutės gaminamos naudojant polivinilchloridą, kuris yra kancerogeniškas tiek gamybos, tiek naudojimo metu. Jas naudojant į aplinką išskiriamos pavojingos cheminės medžiagos, kurios, susijungusios su namų dulkėmis, patenka į kvėpavimo takus“, – akcentuoja specialistė.

Jos teigimu, reikėtų nepamiršti, kad dirbtinės eglutės dažniausiai gaminamos Kinijoje, todėl poveikį gamtai jos daro ir dėl ilgai trunkančio transportavimo – išskiriama daug anglies dvideginio. „Tai kelia šiltnamio efektą ir taip pat daro įtaką aplinkai. Galiausiai, šios eglutės nėra perdirbamos, todėl jos negali būti grąžinamos atgal į ekonomiką. Jos tiesiog palaidojamos sąvartyne“, – sako I. Gurauskienė.

Ji priduria – namuose stovinčios eglutės į aplinką skleidžia lakiuosius organinius junginius ir kitas pavojingas medžiagas, kurios patenka į kvėpavimo takus. Be to, poveikis sveikatai gali būti daromas ir per odą: „Todėl patartina, jeigu namuose stovi eglutė, vaikus mokyti, kad ją reikėtų liesti kuo mažiau, nes tai taip pat gali turėti neigiamų pasekmių.“

Sveikatai kenkia ir gyvos eglutės

Pasak I. Gurauskienės, dirbtinės eglutės turi du pranašumus – jas galima naudoti daugybę metų ir jos nemeta spyglių. „Dėl to žmonės dažniausiai renkasi dirbtines eglutes. Be to, ji idealiai graži, tokia, kokios noriu. [...] Tačiau, kaip minėjau, dirbtinės eglutės poveikis [gamtai] daug didesnis. Tai, kad jo poveikis aplinkai būtų sumažintas arba sulygintas su tuo, kai kiekvienais metais kertama natūrali eglutė, reikėtų dirbtinė eglutę naudoti 20 metų“, – teigia specialistė.

Jos tvirtinimu, vis dėlto praktika rodo, kad paprastai žmones dirbtines eglutes naudoja maždaug šešerius metus. Po to turima eglutė žmonėms nusibosta, todėl jie įsigyja naują.

Perkantieji tikras eglutes turėtų žinoti, kad jos taip pat gali daryti neigiamą poveikį sveikatai – spygliuočių derva ar ant eglučių natūraliai gyvenantys pelėsiai ir grybeliai gali kelti alergiją. Be to, pelėsis gali kauptis ir vandenyje, kuriame eglutė būna pamerkta. „Kartais eglutės, auginamos pramoniniu būdu, stengiantis išlaikyti kuo geresnį jų stovį, yra purškiamos cheminėmis medžiagomis, kurios taip pat gali turėti neigiamo poveikio“, – priduria pašnekovė.

I. Gurauskienė siūlo ieškoti alternatyvų. Rinkoje, specialistės teigimu, jau yra atsiradusių aplinkai mažiau kenksmingų plastikinių eglučių, kurios pagamintos iš polietileno. „Renkantis tradicinę plastikinę eglutę reikėtų atsižvelgti į jos sudedamąsias dalis, medžiagas. Eglutės, kurios pagamintos, naudojant polietilenus, yra perdirbamos ir mažiau pavojingos aplinkai“, – akcentuoja I. Gurauskienė.

Ji priduria – šiais laikais nevertėtų rinktis tik tarp tikrų ir dirbtinių eglučių, galima pasirinkti kūrybingesnį variantą: „Egzistuoja labai daug kitų, aplinkai palankesnių, alternatyvų. Tokių, kaip kūrybinės eglutės, kurios pagamintos iš daiktų, medžiagų, naudojamų namuose. Tai gali būti kad ir senos knygos, buteliai, ar kitokios priemonės.“

Nuomojama eglutė atliktų tą pačią funkciją

Anot I. Gurauskienės, eglučių kūrimas iš antrinių medžiagų taip pat galėtų būti puiki edukacinė priemonė, net jei tomis eglutėmis neketinama puošti namų. Jei norima padėti gamtai, siūlo I. Gurauskienė, galima puošti už lango augančią eglutę ar kitą medį.

Taip pat ji rekomenduoja pagalvoti apie tai, kad eglutė namuose galbūt nėra būtina: „Bene paprasčiausia alternatyva – tiesiog nepuošti eglutės. Šiais laikais žmonės naudoja gana daug alternatyvių dekoravimo priemonių. Tai – tie patys kalėdiniai vainikai. Galima namus pasipuošti lemputėmis ar kitokiomis priemonėmis.“

I. Gurauskienės teigimu, taip pat gera idėja eglutę tiesiog išsinuomoti. Ją galima užsisakyti tiesiai į namus kartu su papuošimais. „Pagal strateginį Europoje žiedinės ekonomikos principą, būtent skatinama dalinimosi ekonomika. Svarbu ne turėti daiktą, o turėti jo funkciją. Jei pasidžiaugsime kalėdine eglute, o paskui ji grįš atgal į tas pačia urėdijas ar medelynus ir toliau sėkmingai bus auginama vazone, tai tuo galima tik pasidžiaugti“, – įsitikinusi I. Gurauskienė.

Ji priduria – tikrų ir dirbtinių eglučių neigiamų savybių įvardijimas nėra gąsdinimas ir didelio neigiamo poveikio sveikatai jos negali padaryti, tačiau sveikatai jos vis dėlto gali kenkti: „Esame įpratę naudoti daug daiktų, kurių poveikio tiesiog neįvertiname. Ir taip turime daug visko [...], tad kodėl per šventes dar kažką naujo į savo tą aplinką patalpinti, kas galėtų turėti poveikio aplinkai ir jūsų sveikatai? Lašas po lašo viskas susideda ir prisideda prie mūsų gerovės.“

I. Gurauskienė atkreipia dėmesį – jei pasirinksite tikrą eglutę, norėdami apsaugoti gamtą, tačiau ją puošite aplinkai kenkiančiais žaisliukais ar negalvosite apie kitus savo veiksmus, kurie taip pat gali kenkti aplinkai, toks pasirinkimas didelės naudos neatneš.

Kasmet eglutės pardavinėjamos vis anksčiau

Pasak Generalinės miškų urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto D. Adžgausko, perkantiems lietuviškas eglutes nederėtų rūpintis, kad jos gali būti apipurkštos sveikatai kenksmingais chemikalais. „Galbūt iš užsienio importuojamos ir yra apipurškiamos cheminėmis medžiagomis. Mūsų miškų urėdijose užaugintos ir kertamos eglutės neapdorojamos jokiomis cheminėmis medžiagomis“, – sako D. Adžgauskas.

Jo pastebėjimu, kasmet eglučių pardavimas prasideda vis anksčiau. Jau pirmąją gruodžio savaitę eglutės buvo pardavinėjamos kai kuriose prekybos vietose. „Manau, kad už kokios savaitės pilnu tempu vyks prekyba“, – prognozuoja D. Adžgauskas.

Jis primena – norint pardavinėti eglutes, būtina turėti savivaldybių išduodamus leidimus. Jei pardavėjas tokio leidimo neturi, tikėtina, kad eglučių pardavimu jis užsiima nelegaliai. „Atvejų, kai iš miškų eglutės kertamos ir vežamos nelegaliai, šiek tiek sumažėjo nei prieš kelerius metų. Gaila, bet jų vis dėlto dar pasitaiko. Jeigu pilietis savavališkai nukerta eglutę, jam gresia bauda nuo 14 iki 28 eurų. Taip pat reikia atlyginti tos eglutės ar šakos vertę“, – atkreipia dėmesį D. Adžgauskas.

Neigia medelių purškimą cheminėmis medžiagomis

Stungių kaime Joniškio rajone gyvenantis verslininkas Daivanas Pranciulis nesutinka su anksčiau paminėtu teiginiu, kad kai kurios eglutės, siekiant išlaikyti gerą jų būklę, yra purškiamos cheminėmis medžiagomis. „Tai netiesa. Visoje Europoje dirbame su eglutėmis, [...] esame tiesiogiai prisidėję prie tų eglučių atvežimo, todėl garantuoju, kad apie tai net nėra kalbos“, – tikina D. Pranciulis.

Jo teigimu, jei žmonės nusprendžia pirkti tikrą eglutę, jiems reikėtų atsiminti kelis dalykus. Jei perkama nukirsta eglutė, parsinešus namo, jos kotą reikėtų apipjaustyti, o tada medelį pamerkti į vandenį. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į vyraujančią temperatūrą. Jei medis nukirstas, kai oro temperatūra siekia 5–7 laipsnius šalčio, jo spygliai neturėtų pradėti byrėti vos parsinešus namo.

Jei pasirenkama eglutė vazone, reikia nepamiršti, kad kai kurie medeliai vazonuose jau užauginti, o kiti – įdėti į vazonus, kad žmogui nereikėtų sukti galvos, kaip tą eglutę namuose pasatyti ir kur po švenčių ją padėti. Jei eglutė vis dėlto užauginta vazone, ją po švenčių galima persodinti.

D. Adžgauskas primena, kad gyventojai galės pasinaudoti ir tradicine tapusia akcija – gruodžio 20 d. 13 val. pagrindinėse miestų aikštėse net 42 miškų urėdijos nemokamai dalins eglių šakas. Kiekvienais metais šių šakų išdalijama daugiau kaip 100 tūkst. „Tuo labai džiaugiamės, nes kiekviena šaka į namus atneša tą kalėdinę dvasią. Taip pat išsaugoma tikrai nemažai eglučių, augančių miškuose“, – sako D. Adžgauskas.

Niujorko meras Billas de Blasio (Bilas de Blasijas) kelios minutės prieš 21 val. spragtelėjo jungiklį ir įžiebė 28 m aukščio, 14 tonų svorio eglę su 50 tūkst. spalvotų LED lempučių ant 8 km ilgio laidų. Eglės viršūnę puošia „Swarovski“ žvaigždė.

84-ąją metinę ceremoniją rodė televizija NBC, jos metu dainavo Neilas Diamondas (Nilas Dajemondas), Sarah McLachlan (Sara Maklaklan), Tori Kelly (Tori Keli), šoko miuzikholo „Radio City“ grupė „The Rockettes“.

Saugumas renginio metu buvo sustiprintas. Žiūrovai buvo raginami naudotis viešuoju transportu, o skėčiai, kuprinės ir dideli krepšiai buvo draudžiami.

Ši šventinė tradicija prasidėjo 1931 metais. Šiemetinė eglė atkeliavo iš Angie ir Graigo Eichlerių (Endži ir Grego Eičlerių) sodybos Katskilio kalnuose Niujorko valstijoje.

Angie Eichler sakė, kad jų šeima beveik kiekvienais metais atvažiuodavo pasižiūrėti Rockefellerio centro eglės, bet ji nė nesvajojo, kad kada nors tai bus ir jų eglė.

Eglės lemputės kasdien iki sausio 7-osios degs nuo 5 val. 30 min. iki 23 val. 30 minučių.

Pirmąją Kalėdų dieną eglė tviskės šviesomis visą parą.

Po švenčių iš eglės bus paruošta mediena tarptautinei nevyriausybinei organizacijai „Habitat for Humanity“, kuri rūpinasi įperkamais būstais visame pasaulyje.