Didelis dėmesys taip pat buvo skiriamas maisto gamybai ir jo pateikimui. Šiais laikais Kūčių vakarienės papročiams įtaką padarė pasikeitęs gyvenimo būdas, Vakarų kultūra ir platus prekybos centrų asortimentas. Kaip atrodė Kūčių stalas prieš dvidešimt metų ir dabar?

Mūsų seneliai ir proseneliai Kūčių valgius ruošė ne tik sau, bet ir dvasioms, kurios, kaip buvo tikima, tą vakarą grįždavo į namus pasivaišinti. Dėl šios priežasties kiekvienas patiekalas buvo labai reikšmingas.

Nuo seno simboliškas ir net pageidautinas Kūčių patiekalų skaičius – dvylika, atspindi visus metų mėnesius. Buvo manoma, kad būtent šis skaičius simbolizuos sočius ir sėkmingus ateinančius metus.

Ant šventinio stalo – jūros gėrybės ir vaisiai

Vida Olechnovičienė, Lietuvos liaudies buities muziejaus edukacijų ir renginių skyriaus vyresnioji muziejininkė teigia, kad anksčiau ne kiekvienam pavykdavo laikytis dvylikos patiekalų taisyklės – kartais ant stalo būdavo patiekiami ir septyni ar devyni valgiai.

„Dvylikos patiekalų Kūčių stalas seniau buvo siejamas su pasiturinčiais žmonėmis, kurie galėdavo sau leisti tokį gausų maisto racioną“, – sako muziejininkė. Taip pat buvo tikima, kad tai atspindės ateinančių metų gerovės gausą.

Kūčios ir Kalėdos nuo seno yra vienos didžiausių metų švenčių, tačiau bėgant laikui atsiranda ne tik naujų papročių, tačiau ir šventinių patiekalų. Muziejininkės teigimu, tai yra natūralus procesas. „Įdomu prisiminti ir pačios Kūčių vakarienės kilmę, kuri siejasi su senovės patiekalu Kūčia. Jis buvo gaminamas iš įvairių virtų grūdų mišinio ir tik vėliau jį pakeitė dabar jau mums įprasti kūčiukai“, – prisimena ji.

Šiuolaikinis lietuvis turi galimybę nueiti į parduotuvę ir nusipirkti tokių produktų, apie kuriuos jo protėviai net nesvajojo. Šiandien ant lietuviško Kūčių stalo galime rasti įvairių daržovių, egzotiškų vaisių ar net jūros gėrybių – austrių, krevečių, midijų, krabų. Tuo tarpu mūsų seneliai ir proseneliai šventinį stalą ruošdavo iš to, ką užsiaugindavo patys arba galėdavo rasti gamtoje.

Lietuviai patys gamina rečiau

„Dauguma žmonių gyvena mieste, todėl nebeliko tradicijos gaminti autentišką kaimo gyvenviečių maistą, tokį kaip, avižinis kisielius ar kanapių pienas, kuris dar vadinamas – ožio pienu. Didelis maisto prekių pasirinkimas apsunkina senųjų tradicijų išsaugojimą. Manau, kad kai kurie patiekalai dar sugrįš ant Kūčių stalo, nes dabar yra madingas sveikas gyvenimo būdas“, – sako V. Olechnovičienė.

Muziejininkės teigimu, lietuviai užuot gaminę patys, daug ką nusiperka iš parduotuvės. „Ant Kūčių vakarienės stalo beveik visada pateikiama silkė ir žuvis, kurios dažnai perkamos jau paruoštos. Tuo tarpu prieš kelis dešimtmečius buvo stengiamasi viską, kas geriausia, sukaupti per visus metus. Žmogus pats augindavo tiek grūdus, tiek daržoves. Pastarųjų ant Kūčių stalo anksčiau tikrai netrūko“, – sako V. Olechnovičienė.

Auga daržovių vartojimas

Mitybos ekspertų teigimu, iki Lietuvos krikšto per Kūčias nebūdavo valgomi jokie kepti, virti ar kitaip ugnimi apdoroti patiekalai. Tai buvo šventė, skirta stiprinti šeimai ir jos santykiams.

V. Olechnovičienė sako, kad anksčiau daržovės ant Kūčių stalo dažniausiai būdavo ankštinės – pupelės, žirniai ar lęšiai.

„Rauginti burokėliai, kopūstai, agurkai, morkos buvo mėgstamos lietuvių daržovės ant Kūčių stalo. Pomidorai Lietuvoje pradėti auginti XIX amžiuje, bet tik kaip dekoratyvinis augalas dvarininkų sodybose bei botanikos soduose. Po pirmojo pasaulinio karo pomidoras paplito ir tarp valstiečių bei buvo pradėtas vartoti maistui. Šiais laikais tradicijos kinta ir jos atspindi ne tik ūkininkavimo, bet ir ekonominę istoriją“, – pasakoja muziejininkė.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kasdien suvalgyti bent 400 – 500 gramų vaisių ir daržovių. Tyrimų duomenimis, per metus vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai suvartoja 100 kilogramų šviežių daržovių, tačiau šis skaičius nuolat auga.

„Nors dabartiniai skaičiai išties džiugina, tačiau kol kas lietuviai vis tiek valgo per mažai šviežių daržovių. Žiemą tapo įprasta agurkus, salotas ar pomidorus pirkti prekybos centruose, o atėjus pavasariui pasilepinti šviežiomis žalialapėmis daržovėmis iš savo daržo“, – sako „Kietaviškių gausos“ verslo plėtros vadovas Karolis Montvila.

Žalesnis Kūčių stalas

Kūčiukus ar ruošinius aguonų pienui prieš didžiąsias šventes galima rasti kiekviename prekybos centre, tačiau šviežių daržovių trūkumas žiemą jaučiamas kaip niekad. Dėl ilgai trunkančio šaltojo sezono Lietuvoje žmonėms tenka rinktis atvežtinės daržovės. Nuo Naujų metų nebereikės dairytis į užsienio produkciją – lietuviškos daržovės Kietaviškių šiltnamiuose bus auginamos visus metus.

„Tradicijos kinta, o naujovės yra neišvengiamos. Daržovių derlius žiemą yra reikšmingas žingsnis į priekį. Nuo kitų metų gyventojams galėsime pasiūlyti šviežius agurkus ir salotas bet kuriuo metų laiku. Šie pokyčiai jausis ir šventiniu laikotarpiu – žmonės galės gaminti patiekalus, kuriems bus reikalingos šios daržovės ir rinktis kokybišką bei šviežią lietuvišką produkciją“, – sako K. Montvila.

Vienoms šeimininkėms – tai galimybė savo kulinariniu talentu nustebinti namiškius ir svečius. Kitoms – dar vienas virtuvės iššūkis, kurio rezultatas ne visada džiugina taip, kaip norėtųsi. Vis dėlto vadovaujantis pora patarimų, be didelių pastangų iškepsite komplimentų vertą gardėsį, o pats kepimas taps įspūdžių ir atradimų kupina veikla.

Produktų parinkimas – pusė darbo

Kruopščiai atrinkti ingredientai – nemaža dalis sėkmės. Tačiau yra ir mažyčių gudrybių, padėsiančių iškepti ne tik skanesnį, bet ir sveikesnį pyragą.

Prieš kepimą įsitikinkite, kad turite visus reikiamus ingredientus bei pasirūpinkite, kad produktai nebūtų per daug skirtingų temperatūrų. Kepimui reikalingus produktus iš šaldytuvo išimkite pusvalandžiu anksčiau, taip išvengsite nemalonių emocijų, kai pritrūksta vieno ar kito ingrediento, ar kai juos išmaišyti yra labai sudėtinga.

Pasak virtuvės šefo Gian Luca Demarco, kepant pyragus vertėtų rinktis kaimiškus kiaušinius, kurie kepiniams suteikia natūralaus, labai skaniai atrodančio geltonumo. Vietoj įprasto cukraus išmėginkite beržų cukrų, steviją, agavės sirupą ar kitus sveikus saldžiuosius pakaitalus – nustebsite, kokių skanių gamų atrasite.

Slaptas ingredientas – drėgmė ir garai

Sėkmingai iškeptas pyragas paprastai yra ypač traškus išorėje bei drėgnas ir minkštas viduje. Tačiau tokiam rezultatui reikalingas preciziškas garų kiekis.

Karštis ir garai kepimo metu daro stebuklus. „Naujausios daugiafunkcinės orkaitės turi atskiras garų programas. Belieka tik į orkaitėje esantį vandens stalčiuką įpilti vandens, o toliau orkaitė pagal pasirinktą programą tam tikru metu įpurškia reikiamą garų kiekį.

Taip kepinys iškyla tolygiau, tampa puresnis, minkštas ir neperdžiūvęs viduje. Be to, garai praverčia kepant mėsos, žuvies patiekalus ar net pašildant maistą“, – apie kepimo garuose privalumus pasakoja „Electrolux“ buitinės technikos ekspertas Petras Gendvilis.

Pasak P. Gendvilio, dar vienas garų išskirtinumas – tolygus karščio paskirstymas orkaitėje: „Garai kepimo metu ne tik padeda išlaikyti vienodą temperatūrą, bet ir drėkina patiekalą, suteikia sultingumo ir suformuoja traškią plutelę. Kepant pasirinkus 100 proc. garų programą išsaugomos produktų maistinės medžiagos ir vitaminai.“

Kepimas garuose ypač mėgstamas ir vertinamas profesionalų. „Papildoma garų drėgmė užtikrina tolygesnį kepimą, geresnę tekstūrą ir skonį – atskleidžiama skonių gama ir aromatas. Nustebinsite net išrankiausius!“, – konditerijos paslaptimis dalijasi šefas Gian Luca Demarco.

Kepimo laikas ir temperatūra

Virtuvės meistras Gian Luca Demarco atkreipia dėmesį, kad pyragų kepimui ypač reikšminga tinkamai parinkta temperatūra. Reikalingas karštis priklauso nuo to, kokius ingredientus naudojate bei kokio aukščio kepinys. Aukštus arba mielinius pyragus ar tortus vertėtų kepti žemesnėje temperatūroje. Trapios tešlos, ar tokiems, kurių mielinės tešla jau nebetelpa inde, reikalinga aukštesnė temperatūra.

Pasak eksperto P. Gendvilio, šiandieną buitinės technikos tiekėjai siūlo ne tik orkaites su precizišku temperatūros reguliavimu net 1°C tikslumu, bet ir tokias programas kaip konvekcinis kepimas – karštame oro sraute. Programos kaip ši praverčia, kai reikia kepti kelias kepimo skardas iš karto ir norima tai padaryti greičiau.

Be to, dažna šeimininkė įpratusi kepimo metu ne kartą atverti orkaitės dureles ir patikrinti, ar kepinys kepa sėkmingai. To daryti šefas Gian Luca Demarco nepataria, bent jau likus ne mažiau nei 10 minučių iki nurodyto kepimo laiko pabaigos. Pasak virtuvės meistro, truputis kantrybės ir netgi švelnus orkaitės durelių uždarymas pyragui dar nebaigus kepti gali išgelbėti kepinį nuo subliuškimo ar deformavimosi.

Kvapnaus šokoladinio pyrago receptas

Virtuvės meistras Gian Luca Demarco dalijasi įkvepiančiu šokoladiniu receptu. Nepamirškite trupučio garų, kad šis kepinys taptų jūsų saldžiojo stalo žvaigžde.

Pyragas

• 200 g tamsaus šokolado

• 100 g sviesto

• 4 kiaušiniai

• 100 g granuliuoto cukraus

• 60 g atsijotų miltų

• Pusė apelsino žievelės

„Sabayon“ padažas

• 4 kiaušiniai

• 70 g cukraus

• Baziliko likeris (nebūtinas)

• 2 baziliko lapai

• 150 ml grietinėlės

1. Naudodami indukcinę kaitlentę ištirpinkite šokoladą ir sviestą keptuvėje.

2. Atskirkite trynius nuo baltymų. Kiaušinio trynius įmaišykite į šiltą šokoladą, sudėkite miltus ir maišykite tol, kol masė taps vientisa. Sudėkite apelsino žievelę.

3. Kiaušinių baltymus sumaišykite su granuliuotu cukrumi. Gautą mišinį įmaišykite į šokoladinę masę.

4. Masę perkelkite į sviestu išteptą kepimo skardą ir kepkite 170 °C apie 15 min.

5. Ruošdami „Sabayon“ padažą mažoje keptuvėje ant indukcinės kaitlentės ir ant žemos ugnies maišykite kiaušinių trynius su cukrumi (ir likeriu) tol, kol masė taps lengva ir tiršta. Smulkiai supjaustykite baziliko lapus ir įdėkite juos į padažą. Patiekite su pyragu.

Tinklaraščio Maistoklubas.lt autorė Ilona Juciūtė siūlo pasigaminti spalvotų ir mėlynėmis praturtintų kūčiukų.

Spalvoti kūčiukai išties papuoštų bet kurį Kūčių stalą, tačiau ar tai nereiškia, kad reikės naudoti nenatūralias dažančias medžiagas? Dėl to galite būti ramūs – rausva spalva išgaunama naudojant visiškai natūralią priemonę – liofilizuotus burokėlių miltelius.

Liofilizuoti vaisiai ir daržovės išsaugo visas naudingas medžiagas, skonį ir formą, nes staigaus šaldymo itin aukštoje temperatūroje būdu iš jų yra ištraukiamas visas vanduo.

„Visas gamybos būdas, neskaitant, jau minėtų priedų, praktiškai niekuo nesiskiria nuo tradicinių kūčiukų. Dar daugiau – jis visiškai atitinka pasninko tradiciją, nes gaminant naudojami tik augalinės kilmės produktai“, – pasakojo tinklaraštininkė.

Gaminimas:

Norėdami pasigaminti spavlotų ir su mėlynėmis kūčiukų, 10 g sausų mielių išmaišykite su 200 ml šilto vandens. Tada į jį suberkite apie 2 šaukštus cukraus. Į pusę kilogramo miltų dubenyje supilkite 50 g aguonų ir vandenyje ištirpdytas mieles su cukrumi. Tada įpilkite du šaukštus aliejaus.

Viską išmaišykite, išminkykite tešlą ir perskirkite ją į dvi dalis. Į vieną dalį berkite burokėlių miltelių, į kitą – įmaišykite liofizuotas mėlynes. Palaikykite tešlą šiltai apie pusvalndį, kad ji iškiltų, tada perminkykite ją ir formuokite kūčiukus. Mažesni tešlos gabalėliai reikš, kad kūčiukai bus traškesni, didesni leis jiems būti šiek tiek minkštesniais.

Suformuotus kūčiukus dėkite į skardą ant kepimo popieriaus, šaukite į orkaitę įkaitintą iki 190 laipsnių ir kepkite 20–30 minučių.

Štai keli receptai.

Advento pusryčių salotos

Produktai:

1 saldaus svogūno ropelė (vidutinio dydžio),

1 brokolis,

1 avokadas,

1 maža cukinija,

1 raugintas burokėlis,

daigintų spindulinių pupuolių, maltų džiovintų raudonėlių.

Svogūną susmulkinti, brokolį nuplikyti verdančiu vandeniu, susmulkinti ir troškinti svieste drauge su susmulkintu svogūnu. Cukiniją supjaustyti griežinėliais, apkepti svieste ir sudėti į troškintus svogūną su brokoliu. Sutarkuoti raugintą buroką ir viską drauge truputi patroškinti. Skaninti druska ir raudonėliu. Valgyti su daigintomis pupuolėmis ir juoda duona. Ir sveika, ir gardu.

Balandėliai iš pajūrio

Produktai:

1 nedidelis kopūstas,

6 bulvės,

2 morkos,

4 šaukštai aguonų,

3 šaukštai grikių miltų.

skanskonių (pavyzdžiui, kavamale susmulkintų maltų pakepintų saulėgrąžų, moliūgų sėklų, juodgrūdžių, džiovintų ir sumaltų prieskoninių žolelių, smulkiai tarkuotų ir padžiovintų morkų mišinio. Tiks ir smulkintų kanapių, moliūgų, linų ir kmynų sėklų mišinys bei kiti pagal savo skonį pagaminti sėklų bei džiovintų žolelių mišiniai).

Kopūsto gūžę truppai apvirti kaip balandėliams. Bulves sutarkuoti, tarkius nusunkti kaip cepelinams. Tuomet į tarkius suberti grikių miltus, paskaninti druska, įdėti šaukštą krakmolo (iš tarkių vandens). Viską suminkyti.

Įdaras: smulkiai sutarkuotas morkas patroškinti su aguonomis nedideliame aliejaus kiekyje. Tuomet iš paruoštų tarkių formuoti cepeliną su morkų įdaru ir įvynioti jį į kopūsto lapą (kaip balandėlį), suspausti (suploti) ir dėti į kepimo skardelę, pateptą aliejumi. Gausiai pabarstyti skanskoniais, į skardelę įpilti truputį vandens. Kepti 40 min. 180–200 laipsnių temperatūroje.

Senoji žvejų straganinė

Iš atšilusios šaldytos skumbrės išimti kaulą. Į skumbrės vidų sudėti smulkintą česnaką, juoduosius pipirus, pabarstyti druska, suspausti, įvynioti į maistinę plėvelę ir padėti į šaldiklį. Po paros tokiu būdu paruošta skumbrė tinka prie įvairių salotų. Ir net su raugintais obuoliais.

Tai mums patvirtina ir „Paralelė 39“ restorano – braserijos virtuvės šefas Martynas Žymantas, kuris sako, kad lietuviai turi nepakeičiamų įpročių prie kurių yra pripratę.

Tradiciniai patiekalasi keičiasi

Prisiminus prieš dešimt – dvidešimt metų buvusias Kalėdas, ant stalo garuodavo ne tik antis ar višta, bet ir keptos, virtos daržovės. Šaltųjų patiekalų neįsivaizdavome be „naminių“ salotų pagardintu ne vienu šaukštu majonezo. Tačiau pastaruoju metu jaučiamas sveikesnių, lengvesnių kalėdinių patiekalų poreikis.

Kalėdiniam garnyrui rekomenduojama naudoti daugiau šakninių daržovių, ropių ar burokėlių. Prie kalėdinės anties rinktis ne bulves ar bulvių piurė, o lęšius, ropes, porus ar grūdinės kilmės produktus. Tai ne tik skanu ir sveika, bet ir puikiai dera šalia pagrindinio Kalėdų patiekalo. Prie šio patiekalo siūloma rinktis obuolius, kurių Lietuvoje galima ištisus metus.

Šiandien lietuviai pato išradingi ir tradicinėmis tapusias „namines“ salotas su majonezu keičia lengvesnėmis salotomis, plėšytų lapų salotomis su aliejaus padažu ar žolelių užpilu.

Sveiko garnyro įdejos

Šie garnyrai ne tik greitai paruošiami, bet ir daug naudingesni mūsų organizmui, nei įprastinės mišrainės. 

Romaninių salotų-mandarinų salotos

Ingridientai:

¼ puodelio raudono vyno acto;

¾ puodelio augalinės kilmės aliejaus;

1 šaukštas medaus;

½ šaukšto druskos;

¼ šaukšto pipirų;

¼ svogūno;

1 didelė romaninių salotų galva, suplėšita stambiai;

8 mandarinai, nulupti ir atskirti.

Eiga:

Mažame inde sumaišykite raudono vyno actą, aliejų, medų, druską, pipirus ir svogūną.

Suplėšikite salotas į didelį indą ir apšlakstykite jau paruoštu padažu, tada ant salotų sudėkite mandarinų skilteles ir neškite ant stalo.

Obuolių salotos

Ingridientai:

2 šaukštai alyvuogių aliejaus;

2 šaukštai balto balzamiko acto;

1 šaukštas garstyčių;

1 šaukštas medaus;

2 nelupti žalieji obuoliai;

1 neluptas raudonasis obuolys;

½ šaukšto druskos;

½ šaukšto pipirų.

Eiga:

Į didelį dubenį plonais griežynėliais supjaustykite obuolius.

Mažame dubenėlyje sumaišykite balzamiko actą, alyvuogių aliejų, garstyčias, medų bei druską su pipirais. Paruoštą padažą užpilkite ant salotų.

„Penki per dieną“

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kiekvienam žmogui per dieną suvalgyti 400 g vaisių ir daržovių – maždaug penkias saujas. Tai daryti skatina ir pasaulyje ne vieną dešimtmetį vykstanti kampanija „Penki per dieną“, prieš kelis metus atsiradusi ir Lietuvoje. Kampanija „Penki per dieną“ yra pagrindinė programos „Europos Sąjungos kilmės vaisių ir daržovių žinomumo didinimas Lietuvoje“ priemonė. Kampanijos tikslas – paskatinti Lietuvos gyventojus gyventi sveikai ir suvalgyti per dieną bent penkis Europos Sąjungoje užaugintus šviežius vaisius ar daržoves.

Silkė ir žuvis

Mažiausiai dvylika patiekalų per vieną vakarienę: argi tai gali būti sveika? Būtent tiek valgių turi būti ant Kūčių stalo pagal mūsų tradicijas, nes, teigiama, tiek apaštalų valgė paskutinę vakarienę. Kitų šaltinių teigimu, šis skaičius pasirinktas pagal dvylika metų mėnesių.

Kad ir kaip būtų, tiek patiekalų yra labai daug, todėl gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė perspėja: kiekvieno patiekalo reikia valgyti ne po lėkštę, o po šaukštą, kad iš viso susidarytų viena lėkštė.

Vieni pagrindinių Kūčių valgių – silkė ir žuvis. Jie, anot K.Jasmontienės, yra labai geri.

"Žuvį patartina valgyti bent du tris kartus per savaitę, todėl adventas ir Kūčios yra labai puikus laikas tiems, kurie ją pamiršta", – pastebi gydytoja dietologė.

Kūčių vakarienė paprastai pradedama nuo silkės ir žuvies. Mitybos specialistė K.Jasmontienė sako, kad sveika ne tik liesa, bet ir riebi žuvis. Jos skiriasi maistine verte, bet visos turi  labai reikalingų maistinių medžiagų.

"Vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems itin aktuali širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika, verta valgyti riebią žuvį, nes joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių – naudingų riebalų. Balta žuvis – puikus baltymų šaltinis, turi daug mineralinių medžiagų, fosforo", – pataria gydytoja ir priduria, kad žuvį valgyti sveika visiems.

Į klausimą, ar riebi žuvis nepadidins daugeliui ir taip per didelio blogojo cholesterolio kiekio kraujyje, gydytoja atsako, kad šiems žmonėms verta vengti riebaus karpio. Natūralioje lašišoje, silkėje, skumbrėje yra gausu gerųjų riebalų, o jie mums labai svarbūs ir reikalingi, ypač kai blogojo cholesterolio kiekis yra padidėjęs ar yra rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Svarbu paruošimo būdas

Sveikatai labai svarbu ne tik produktų maistinės medžiagos, bet ir jų gamybos būdas.

"Kepimo metu, naudojant net ir pačius geriausius šalto spaudimo aliejus, vyksta cheminis procesas, kurio metu susidaro transriebalai. Būtent jie kaltinami dėl didėjančio blogojo cholesterolio kiekio kraujyje ir progresuojančios aterosklerozės", – atskleidžia gydytoja K.Jasmontienė.

Taigi, kepant žuvis, kaip ir bet kuriuos kitus produktus, labai svarbu pasirinkti tinkamus riebalus. Tokie yra turintys sočiųjų riebalų – palmių ar kokosų aliejus, lydytas sviestas.

"Apskritai geriausia kepti be riebalų, ne keptuvėje, o orkaitėje ar grilyje, tik neskrudinti. Dar geriau – troškinti garuose, – pataria K.Jasmontienė, o argumentą, kad taip pagamintas maistas mažiau skanus, atremia savo argumentu. – Skonis ilgainiui keičiasi, kaip ir įpročiai, ypač jei to siekiame sąmoningai."

Silkė, anot gydytojos, yra geras produktas, nes taip pat turi daug omega-3 riebalų rūgščių. Bėda ta, kad dažniausiai ją valgome ne šviežią, o sūdytą. Tiems, kurių kraujospūdis padidėjęs, sūdytų, raugintų, marinuotų produktų vartojimą reikia riboti, o jei labai norisi silkės – labai gerai ją išmirkyti vandenyje.

Aliejus ir grybai

Ar nieko blogo, kad užpilame silkę aliejumi? Šiam deriniui K.Jasmontienė pritaria vartoti kuo įvairesnį aliejų kiekvieną dieną. Svarbu jį naudoti ne kepti, bet bent keletą šaukštų per dieną įpilti į jau paruoštus produktus – salotas, košę ir pan. Sako, kad labai sveikas lietuviškas linų sėmenų aliejus.

"Grybai – geras produktas, nes jie mažai kaloringi ir turi daug baltymų. Svarbu jų paruošimas. Ir švieži, ir džiovinti yra sveika, bet jie sunkiau virškinami, todėl derėtų atsargiau rinktis sergantiesiems skrandžio opalige, žarnyno ligomis", – perspėja gydytoja K.Jasmontienė.

Dažniausia nevirškinimo, pilvo pūtimo priežastis yra ne kokia nors netinkama maisto produktų dermė, o persivalgymas. Jei per tą pačią vakarienę valgysime silkės, žuvies, aguonų pieno ar patiekalų su džiovintais vaisiais, bet po šaukštą, blogai neturėtume pasijausti. Maisto derinimo būtinumas, kas kartais siūloma siekiantiesiems sulieknėti, anot gydytojos K.Jasmontienės, mokslo nėra įrodytas.

Tam, kad Kūčių vakarienės metu nepersivalgytume, nereikia badauti jos laukiant.

"Kai pagrindinis valgymas – vakare, o per dieną neturėjome nė kąsnio burnoje, prie Kūčių stalo pulsime su žvėrišku apetitu. Kad taip neatsitiktų, reikia pavalgyti pusryčius, per dieną gerti daugiau vandens, pavakariams sukrimsti obuolį", – pataria G.Jasmontienė.

Valgyti Kūčias kuo anksčiau, kad dar liktų laiko prieš miegą išeiti pasivaikščioti ir pasigrožėti žvaigždėtu dangumi – pats geriausias variantas.

Nenuvertinkime vištienos

O ką valgyti kitą dieną?

Gydytoja K.Jasmontienė sakė orkaitėje kepsianti vištą, nes jos mėsa yra vienas geriausių visaverčių baltymų šaltinių, o lyginant su populiariąja kiauliena, vištienoje yra net iki 40 proc. mažiau riebalų. Ši mėsa, pasirodo, turi ir geležies ir kitų organizmui reikalingų vitaminų bei mineralinių medžiagų. Išties, juk kažkada būtent vištiena, jos sultiniais buvo maitinami ligoniai, kad sustiprėtų po sunkios ligos ar operacijos. Tačiau šiandien šiai mėsai, juolab iš paukštynuose užaugintų vištų, turime ir priekaištų.

"Paukštienos kokybė pirmiausia priklauso nuo paukščių auginimo sąlygų. Mėsos pramonėje keliami itin aukšti standartai paukščių auginimui, antibiotikus draudžiama naudoti paukščių ligų profilaktikai", – gydytoja K.Jasmontienė žino, kodėl nepasitikime šia mėsa.

Specialistė pataria vištieną valgyti virtą, troškintą garuose ar keptą orkaitėje, nenaudojant riebalų jai ruošti.

"Vištieną valgykite be odelės – taip sumažinamas cholesterolio kiekis", – dar vieną patarimą pateikia gydytoja.

Ir tai dar ne viskas: prie paukštienos – jokių mišrainių su majonezais, riebaluose keptų bulvių!

Taigi, lieka palinkėti skanių, bet sveikų Kūčių ir Kalėdų valgių.

Gydytojos dietologės K.Jasmontienės receptas

Tai tradicinis gydytojos patiekalas Kūčių vakarienei. Jis skanu ir karštas, ir šaltas.

Reikia:

200 g avinžirnių,

pusės raudonos ir žalios paprikos,

1 mėlyno svogūno,

2 skiltelės česnako,

pusės baklažano,

1 pomidoro,

pusės citrinos sulčių,

1 džiovintos aitriosios paprikos,

aliejaus (tinkamo kepti – skanu ir lydytas sviestas), druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų pagal skonį,

saujos šviežių petražolių, žiupsnelio raudonėlių.

Pirmiausia reikia išvirti avinžirnius. Juos geriausia užpilti vandeniu ir laikyti per naktį. Virti su žiupsneliu druskos ne mažiau kaip valandą.

Apkepinti smulkiai supjaustytą svogūną. Kai jis suminkštėja, sudėti smulkiais gabaliukais supjaustytą papriką, baklažaną, sutrupinti aitriąją papriką. Kepti visą laiką maišant.

Kai daržovės gražiai apkeps, sudėti nuluptą ir kubeliais supjaustytą pomidorą, sutraiškytą česnaką. Viską maišant kepti dar kelias minutes, tada suberti išvirtus avinžirnius, įdėti šviežiai maltų pipirų. Troškinti, kol avinžirniai sušils.

Keksiukų karaliene tituluojama renginių organizatorė Liucina Rimgailė papasakojo apie labai seniai interneto platybėse rastą nuostabaus morkų biskvito su riešutais ir kokosu receptą.

„Biskvitą naudoju kaip pagrindą tortui arba keksiukams, kurie savo ypatingą skonį atskleidžia su pritaikytu kremu. Man pačiai labiausiai patinka su šiuo biskvitu derinti kreminio sūrio ir grietinėlės arba varškės pagrindu pagamintą kremą“, – teigė L. Rimgailė.

Pagrindinė tradicija, kurios mergina laikosi kiekvienais metais, – per Kūčias ir Šv. Kalėdas būtinai susitinka su visa šeima.

„Sėdame prie stalo, po kurio staltiese yra padėta šiek tiek šieno, ir ragaujame dvylika arba daugiau patiekalų. Jų gamybą tarpusavyje pasidalina visos šeimos moterys, kad visko gaminti nereikėtų vienai. Kol kas šeimoje turime tik vieną vaiką – mano sūnėną: į jį dovanojant dovanas kreipiamas didžiausias dėmesys“, – pasakojo L. Rimgailė.

Tuo tarpu aktorė, renginių vedėja Kristina Savickytė-Damanskienė iš kalėdinių tradicijų išskirtų nebent vieną: visi Kūčių patiekalai, net ir kūčiukai, būna gaminami namuose.

„Kūčias visuomet sutinkame namie, su šeima, prie stalo su įprastu skaičiumi – dvylika – patiekalų. Receptas, kuriuo norėčiau pasidalinti, – tai Šv. Kalėdų dieną, tik išpakavus dovanas, valgomas keksas. Jo receptą išmokau iš virtualios draugės Inos“, – šypsodamasi sakė K. Savickytė-Damanskienė.

Liucinos Rimgailės keksiukai

Ingredientai:

2 puodeliai (280 g) miltų

2 šaukšteliai kepimo miltelių

2 šaukšteliai sodos

2 šaukšteliai cinamono

1/2 šaukštelio maltų muskato riešutų

3/4 šaukštelio druskos

3 puodeliai (600 g) tarkuotų morkų

150 g kapotų „Arimex“ lazdyno riešutų

100 g kokoso drožlių

1 puodelis (200 g) rudojo cukraus

1 puodelis (220 g) saulėgrąžų aliejaus

4 dideli kiaušiniai

Vieno apelsino žievelė

Gaminimo būdas:

Įkaitinkite orkaitę iki 160°C temperatūros, į keksiukų formeles sudėkite popierinius krepšelius.

Viename dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius, sodą, cinamoną, muskato riešutus, apelsino žievelę ir druską. Kitame dubenyje sumaišykite tarkuotas morkas, kapotus riešutus, kokoso drožles.

Trečiame dubenyje išplakite aliejų su cukrumi iki vientisos masės. Po vieną įmuškite kiaušinius, po kiekvieno gerai išplakant. Į aliejaus plakinį atsargiai įmaišykite miltų mišinį. Sausų miltų turi nelikti. Galiausiai į tešlą įmaišykite morkų, riešutų ir kokoso drožlių mišinį. Paruoštą tešlą supilstykite į krepšelius, šiek tiek pabarstykite kapotais riešutais ir kepkite apie 30min. Skanaus!

Kalėdinis Kristinos Savickytės-Damanskienės keksas

Ingredientai:

200 g margarino kepiniams

200 g cukraus

3 kiaušiniai

200 g grietinės

350 g miltų

1 a/š kepimo miltelių

Vanilinio cukraus

0,5 pakelio (150 g.) mėgstamo riešutų ir džiovintų vaisių mišinio („Studentų maistas“, „Karališkasis mišinys“)

Gaminimo eiga:

Ištirpinkite margariną, supilkite cukrų ir išsukite – maišykite tol, kol cukrus ištirps. Nepertraukiamai maišant, įmuškite kiaušinius, sudėkite grietinę kartu su kepimo milteliais, suberkite miltus ir vanilinį cukrų. Viską išmaišykite iki vientisos masės. Galiausiai suberkite nuplautas razinas ir riešutus (pastaruosius K. Savickytė-Damanskienė pasmulkina per pusę ar į keturias dalis, bet tai nėra nebūtina). Masę supilkite į kekso formą ir apie valandą kepkite 180°C temperatūroje.

Mėgstame pajuokauti, kad susėdę prie Kūčių stalo užstalę paliekame tik kitąmet. Teisybės šiame teiginyje esama. Vis dėlto ilgų švenčių kritikams labiausiai kliūva ne kiek švenčiama, bet kaip. Kaip švęsti, kad būtų ir įdomu, ir kultūringa?

"Kauno dienos" skaitytojams serviravimo taisyklių nešykštėjusi restorano "Valick Valley" savininkė Vida Valickienė ("Kauno diena", gruodžio 3 d.) pasidalijo patarimais, kurie pagelbės šventę namuose organizuojantiems šeimininkams.

– Vis populiariau šventę pradėti nuo karšto patiekalo. Ar taip darydami labai nusižengiame etiketui?

– Taip, dažnai pradedame vaišes nuo karštų patiekalų, ir nieko čia keisto. Jei visi sušalę ir nori būtent karšto patiekalo, pirmiausia nuo jo ir pradėkite valgyti. Nors vis dėlto šventes siūlytume pradėti nuo šaltųjų užkandžių – pavyzdžiui, silkutės, o sušalusiesiems galima pasiūlyti imbierinės arbatos su medumi.

– Kokia eilės tvarka turėtų būti patiekiami svaigieji gėrimai?

– Pradedame dažniausiai nuo taurės putojančio vyno, šampano ar aperityvo, po to jau ragaujami vynai, kurie derinami su maistu. Desertui tiks taurelė grapos. Jei gersite vyną, atminkite, kad vyną iš tos pačios taurės galite gerti visą vakarą, bet tik tuo atveju, jei nekeičiate vyno rūšies. Net vieną raudonojo vyno rūšį keisdami kita raudonojo vyno rūšimi, turėtumėte pakeisti taures naujomis. Šampanas geriamas tik vieną kartą iš tos taurės – ji nepildoma. Putojančio vyno pilama tik dar kartą, ir taurė keičiama.

– Vietoj didesnio vieno deserto kiekio (tarkime, torto) norima pasiūlyti pyragėlių asorti. Ar būtina pasirūpinti, kad kiekvienos rūšies skanėstų būtų ne mažiau, nei yra pakviesta svečių, ar galima rinktis įvairovę?

– Jei ruošite desertus, nedarykite jų daugiau nei trijų rūšių, nes jie gali likti neparagauti. Kiekvienam svečiui skaičiuojame pusantro deserto, jei tai ne vaikų gimtadienis, krikštynos ar desertų šventė.

– Kaip tinkamai patiekti populiarius vaisius? Ar galima apelsinus, bananus, obuolius perpjauti į dvi ar daugiau dalių?

– Taip, vaisiai pjaustomi, ypač furšetiniams stalams, daromos vaisių kompozicijos ir jomis dekoruojami stalai. Banketams vaisius stengiamasi kuo mažiau pjaustyti.

– Sutikę Naujuosius bičiuliai lieka nakvoti. Kokie turėtų būti pirmieji Naujųjų metų vėlyvi pusryčiai? Ar dera tiekti tuos pačius valgius, kurių atsargomis pasirūpinta iš anksto?

– Jei planuojate sulaukti daug svečių – iš anksto paruoškite užkandėlių: putėsių, sluoksniuotų sumuštinukų. Jei svečiai Naujametę naktį liko nakvoti – nerekomenduojame pusryčiams tiekti patiekalų, kurie jau buvo ant šventinio stalo. Svečiai jausis tikrai maloniau ne likviduodami šventės likučius, o pajutę jūsų rūpestį ir dėmesį, kai gaus kad ir paprastos kopūstų sriubytės, paruoštos iš vakaro, ar specialiai pusryčiams ruoštų sumuštinių.