„Jokio kreipimosi nesame sulaukę iš federacijos. Aš esu federacijas visas kartu ne vienu klausimu kvietęs, tačiau iš šios federacijos jokio skambučio, kvietimo ar prašymo dėl lėšų nesu sulaukęs“, – antradienį žurnalistams komentavo G. Jakštas.

„Mačiau kaltina, kad neįteikinėjau prizų, tai labai atrodytų įdomu, ateiti įteikinėti prizus, kai nesi kviestas. Tai iš jų pusės nebuvo nieko – jokių kvietimų, raginimų ar prašymų ar pageidavimų į mūsų pusę“, – teigė ministras komentuodamas Lietuvos čiuožimo federacijos prezidento Vytauto Jasučio išsakytus teiginius.

Anot jo, jei LČF nežinojo, kokia yra lėšų skyrimo tvarka, tai yra jų pačių aplaidžios vadybos pavyzdys.

„Sužinojome per spaudą, kad skundžiasi, kad negavo lėšų, tad priminėme, kokia yra tvarka. Ta tvarka yra galiojanti ne vienus metus, kitos federacijos žino, jei šita nežino, tai būtų labiau aplaidžios vadybos pavyzdys“, – sakė G. Jakštas, pridurdamas, kad tokiems renginiams finansavimas suteikiamas dalyvaujant konkursuose ir juose laimint.

Ministras tikina, kad iš federacijos sulaukta kritika atrodo komiškai.

„Man skaudu girdėti, kaip galima toliau kaltinti galimą auką. Mano pozicija nesikeičia, jeigu yra smurtas, ar kiti veiksmai. Kad kaltina mane turint tokią poziciją – atrodo komiška“, – teigė G. Jakštas.

Sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ didelio dėmesio sulaukė dailiojo čiuožimo čempionate dirbusios merginos įrašas, kuriame teigiama, jog renginio metu grubiu elgesiu pasižymėjo sporto žurnalistas Ervinas Kvitkauskas ir Lietuvos čiuožimo federacijos (LČF) prezidentas Vytautas Jasutis. Mergina nurodė, kad buvo nepagrįstai išmesta iš „Žalgirio“ arenos, kai susiginčijo su E. Kvitkausku, kuris esą trukdė darbui. Mergina taip pat skelbė, kad renginyje dirbo be sutarties, nes tokios nesulaukė.

Tyrimą dėl galimai nelegalaus darbo yra pradėjusi Valstybinė darbo inspekcija.

Pati federacija kaltinimus neigia, tikina, jog merginos elgesys renginio metu buvo problematiškas. V. Jasutis antradienį teigė, kad LČF dėl įžeisto orumo kreipsis į teismą.

Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas teigė, kad kol kas ministerija nežada imtis veiksmų dėl įvykusio incidento. Anot jo, šiuo metu laukiama kitų institucijų pradėtų tyrimų išvadų. Ministras taip pat sakė, jog nebuvo susisiekęs su LČF prezidentu V. Jasučiu. G. Jakštas nemano, kad toks susitikimas šiuo metu būtų tikslingas.

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, ekologiškai ūkininkaujančių veiklos vykdytojų bendras deklaruotas plotas š. m. birželio 29 d. siekė 237,6 tūkst. hektarų (ha), arba 14 proc. mažiau nei 2022-aisiais, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacija antradienį pristatė Žemės ūkio ministerijai skirtą rezoliuciją, kurioje teigiama, kad vos per vienerius metus Lietuva grįžo 6 metus atgal.

„Esame Lietuvos valdžios institucijų aplaidumo, neįsiklausymo ir nekompetencijos liudininkai. Lietuvoje ekologiniai ūkiai vietoje planuoto proveržio sparčiai traukiasi. Tokį rezultatą lėmė paramos priemonės ūkininkams, rengtos Žemės ūkio ministerijos, kuri nenorėjo girdėti socialinių partnerių, ypač Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos, faktais ir patirtimi grįstų pasiūlymų“, – teigė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Mindaugas Petkevičius.

Europos Sąjungos „Žaliajame kurse“ pažymėta, kad iki 2030 m. ES šalys narės bent 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės turėtų valdyti pagal ekologinio ūkininkavimo principus. Lietuva išsikėlė tikslą naudoti 13 proc. šalies žemės ūkio naudmenų ekologiniam ūkininkavimui iki 2027 m., o iki 2030 m. – 15 proc.

Tačiau vietoje planuoto augimo ekologinių ūkių plotas 2023 m., lyginant su 2022 m., susitraukė 38 tūkst. ha ir sudarė tik apie 8 proc. viso Lietuvoje dirbamo žemės ploto. 

Lietuvoje ekologiniai ūkiai vietoje planuoto proveržio sparčiai traukiasi. Pagrindinė priežastis yra ta, kad dabartinės paramos priemonės labiau skatina ne ekologinių, o chemizuotų ūkių plėtrą.  

 

„Dabartinė situacija neprimena proveržio. Pagrindinė priežastis yra ta, kad dabartinės paramos priemonės labiau skatina ne ekologinių, o chemizuotų ūkių plėtrą. Būtent todėl jau šiandien matome, kad reikšminga dalis Lietuvos ekologinio ūkio atstovų, vidutiniai ir didesnieji, gamybinę veiklą vykdantys ūkiai, kurie ne tik parduoda savo produkciją Lietuvoje, bet ir eksportuoja ją į užsienį ir kuria pridėtinę vertę Lietuvos valstybei, pasitraukė iš šios veiklos“, – sakė M. Petkevičius.

Rezoliucijoje ministerijai skelbiama, kad ekologiniams ūkiams, dirbantiems daugiau nei 200 ha, išmokos yra mažinamos 30 proc. Tuo metu ekoschemose dalyvaujantiems chemizuotiems ūkiams jokie ribojimai nėra taikomi.

Todėl, pasak M. Petkevičiaus, ūkininkams ekonomiškai labiau apsimoka rinktis ne tvariausią, ekologišką žemės dirbimo būdą, bet chemizuotą, kuriame išmokos nėra ribojamos, taip pat nėra griežtos kontrolės, ūkiai nepatiria sertifikavimo kaštų.

Jis taip pat pažymi, kad nuo 2014 m. iki 2023 m. chemizuotiems ūkiams buvo sukurta ne viena nauja paramos priemonių programa, o tai ūkiams leido kompensuoti augančius veiklos kaštus. Per tą patį laikotarpį ekologiniams ūkiams išmokų dydžiai padidėjo vos 20 eurų už ha, o tai niekaip nekompensuoja per šį laikotarpį išaugusių veiklos kaštų ir pajamų praradimo dėl mažesnio nei chemizuotų ūkių derliaus.

Ministerijai adresuotoje rezoliucijoje teigiama, kad ekologiniams ūkiams taikomi tarpusavyje prieštaraujantys teisės aktai ir tvarkos, pavyzdžiui, dėl daugiamečių pievų atkūrimo, atrankos kriterijų į paramos programas, gyvūnų laikymo ir pan.

Ekologiniai ūkiai diskriminuojami ir kitais būdais – jiems  dalyvaujant ekoschemų paramos programose yra numatytas didesnis gamybinių veiklų apribojimas nei chemizuotiems ūkiams. Šios ir kitos problemos išryškėjo jau per pirmuosius Strateginio plano įgyvendinimo metus, tačiau, anot M. Petkevičiaus, į asociacijos teiktas rekomendacijas atsižvelgta nebuvo.

Asociacijos rezoliucijoje Žemės ūkio ministerijai pabrėžiama, kad pokyčiai yra būtini, siekiant išvengti ekologinių ūkių išnykimo Lietuvoje. Ministerijos prašoma atsižvelgti į parengtus pasiūlymus ir koreguoti esamas paramos priemonių programas, kurios leistų įgyvendinti Lietuvos užsibrėžtus tikslus auginti ekologinių ūkių skaičių.