„Nėra jokio antro punkto, dėl kurio Vyriausybė būtų apsisprendusi ar kažką paskelbusi. Teko man girdėti įvairių interpretacijų, galbūt užuominų“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prieš savaitę yra užsiminęs, kad pandemijos valdymo sprendimai galėtų priklausyti ne tik nuo užimtų reanimacijos lovų bet ir nuo kritinių sričių darbuotojų sergamumo.

„Reikia labai praktiškai žiūrėti į tą situaciją, nes būtų labai blogai, jeigu staiga vienu metu turėtų karantinuotis medicinos darbuotojų“, – kalbėjo premjerė.

Anksčiau Ministrų kabineto nariai yra nusprendę, kad griežtos pandemijos valdymo priemonės būtų pradedamos taikyti tuo atveju, jeigu šalies gydymo įstaigose būtų užimta 240 reanimacijos lovų. Šiuo metu jų užimta 100.

I. Šimonytė ketvirtadienį pabrėžė, kad medikų „resursas nėra begalinis“, o plintant omikron atmainai dar niekas nepaneigė, kad skiepas geriausiai apsaugos nuo „sunkios ligos formos ir fatališkos baigties“.

Parlamentas ketvirtadienį neįteisino privalomo medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimo, kaip siūlė Vyriausybė.

„Man atrodo, kad tą žodį karantinas visi yra per daug sureikšminę. (...) Aš tai matau labai didžiulį skirtumą tarp praėjusio rudens, žiemos ir šio rudens. Noriu atkreipti dėmesį, kad veikia visi verslai, teikiamos visos paslaugos, veikia švietimo sistema“, – Seime žurnalistams teigė A. Dulkys.

„Matyt, visi užmiršome, kai praėjusių metų vėlyvą rudenį, žiemą buvo praktiškai sustojusi visa skubioji pagalba, sirgo didžioji dalis sveikatos sistemos žmonių“, – pridūrė jis.

Ministras akcentuoja turįs faktų, kad regionuose jau yra stabdomos kai kurios planinės gydymo paslaugos.

„Mes turime faktų, kad regionuose jau yra stabdomos kai kurios paslaugos, tačiau skubioji pagalba taip, kaip buvo sustojusi vėlyvą rudenį, žiemą, ji yra tebeteikiama. Ir ji yra tebeteikiama todėl, kad medikų bendruomenė pasiskiepijo“, – sakė A. Dulkys.

ELTA primena, kad svarstymus įvesti karantiną sukritikavo Seimo narys Saulius Skvernelis. Politikas teigė, kad svarstymai dėl karantino įvedimo parodo, jog Vyriausybė ir valdančioji dauguma su pandemija nesusitvarko.

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį teigė, kad Vyriausybė, vėl svarstanti griežtesnes pandemijos valdymo priemones, neturėtų gąsdinti visuomenės.

Vyriausybės vadovė antradienį žurnalistams komentuodama prastėjančią epidemiologinę situaciją patvirtino, kad Ministrų kabinetas svarstys griežtinti taisykles dėl privalomo kaukių dėvėjimo vidaus patalpose, o tam reikėtų grąžinti karantino režimą.

„Turbūt, kad reikėtų (grąžinti privalomas kaukes), apie tai kalbėsime rytoj, gali būt, kad tai bus vienas iš didesnių pokyčių, kuriuos Vyriausybė siūlys nustatyti“, – sakė ministrė pirmininkė.

„Turbūt tuo tikslu vėl reikės įvesti karantiną, kadangi pagal ekstremalią situaciją tokio reikalavimo nustatyti negalime, o rekomendacijos Lietuvoje, skirtingai nuo Skandinavijos šalių, suprantamos kaip tai, ko visiškai nereikia laikytis“, – pažymėjo Vyriausybės vadovė.

Anot jos, trečiadienį numatoma neformali ministrų diskusija, ką daryti, kad daugiau žmonių skiepytųsi nuo COVID-19, kažkiek būtų suvaldyta naujų užsikrėtimo atvejų plėtra, o „sveikatos sistema atlaikytų šitą neskiepytųjų pandemiją“.

Galiu tik pacituoti prezidentą J. Bideną ir paklausti, kokių įrodymų dar kam reikia?

„Kiekvieną dieną vėl miršta po keliolika žmonių, iš tų žmonių absoliučiai didžioji dalis būna neskiepyti, tai yra vyresnio amžiaus žmonės, kuriems apsaugą vakcina garantuoja labai stiprią. Tą mūsų statistikai yra parodę pirštais, grafikais, skaičiais. Galiu tik pacituoti prezidentą J. Bideną ir paklausti, kokių įrodymų dar kam reikia?“ – antradienį Seime kalbėjo Vyriausybės vadovė.

„Ką aš galiu padaryti, jeigu paštininkas, atėjęs į namus su slaugytoju paskiepyti vyresnio žmogaus, susiduria su situacija, kai vyresnis žmogus skambina savo vaikams ir vaikai atkalbinėja tą žmogų nuo skiepo. Ką aš turiu padaryti tų senų žmonių vaikams, kad jie pradėtų saugoti savo tėvus?“ – sakė I. Šimonytė, paklausta, ar ją tenkina dabartiniai skiepijimosi tempai.

Ji atsisakė svarstyti, ar įvedus karantiną galėtų būti nustatyta daugiau kokių nors ribojimų ir draudimų be privalomo kaukių dėvėjome patalpose.

„Toks turbūt paprasčiausias ir aiškiausias reikalavimas būtų dėvėti kaukes uždarose patalpose, nes atvejų skaičius dabar tikrai yra gana didelis, ypač Vakarų Lietuvoje matome ir epidemiologinę, ir ligoninių situaciją, ten situacija yra prastesnė skirtingai nuo likusios Lietuvos negu buvo balandžio mėnesio. Jeigu negalime įtikinti, išprašyti, susitarti su žmonėmis, kad jie saugotųsi ir savo iniciatyva, belieka nustatyti tokį reikalavimą“, – teigė premjerė.

„Vienas dalykas, kuris aiškus – pareiga saugoti kitus žmones, o tam padeda rankų plovimas, dezinfekcija ir kaukių dėvėjimas. Rankų plauti turbūt nutarimu negalėsime įpareigoti, bet kaukes dėvėti – labai gali būti“, – sakė ji.

Lietuva antradienį įžengė į blogiausią, „juodąją“, pandemijos spalvinę zoną. Iki šiol šalis buvo priskiriama „raudonajai“ zonai.

Spalvinės epidemiologinės situacijos zonos apibrėžiamos pagal naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų rodiklį bei teigiamų diagnostinių testų dalį. Lietuvoje jie šiuo metu atitinkamai siekia 504,5 atvejo ir 6,1 proc., per parą pakilo abu šie rodikliai.

Anksčiau su spalvinėmis zonomis buvo siejami pandemijos valdymo sprendimai, tačiau šiuo metu Vyriausybė akcentuoja ligoninių užimtumo svarbą sprendžiant dėl pandeminių griežtinimų.

Dėl koronaviruso plitimo karantinas Lietuvoje skelbtas jau du kartus – nuo 2020 metų kovo iki tų metų birželio vidurio ir nuo 2020 metų lapkričio iki šių metų liepos.

Pasak politiko, jo vadovaujama Vyriausybė epidemiologinę situaciją sekė atsakingai ir taikė kitus COVID-19 plitimą apriboti turėjusius instrumentus. Galiausiai, pažymėjo S. Skvernelis, sprendimas grįžti prie karantino režimo lapkričio pradžioje, o ne spalio mėnesį buvo priimtas konsultuojantis su ekspertais.

„Buvo didelės ir ilgos diskusijos pačioje Vyriausybėje. Tačiau ministrai priėmė tokį sprendimą įsiklausę medikų, mokslininkų, ekspertų nuomonės“, – interviu Delfi TV sakė S. Skvernelis.

Tačiau kieno konkrečiai rekomendacijomis remdamasi Vyriausybė nusprendė karantiną įvesti lapkričio mėnesį, o ne anksčiau, buvęs premjeras neatskleidė.

„Jūs nesate tardytoja, aš nesu apklausiamasis asmuo. Tie ekspertai, kurie dirbo su mumis, aš jiems visiems esu dėkingas ir dabar minėti pavardes aš neturiu jokio tikslo ir nematau prasmės“, – klausimą uždavusiai žurnalistei atsakė politikas.

Visgi jis pažymėjo, kad visa atsakomybė už priimtus sprendimus tenka Ministrų Kabinetui, o ne ekspertams. Šie, teigė S. Skvernelis, tiesiog padėjo Vyriausybei susigaudyti esamoje epidemiologinėje situacijoje.

Mes kiekvieną dieną tiek COVID-19 komitete, tiek kitais formatais matėme, kokia yra apkrova mūsų sveikatos priežiūros įstaigų, kaip išnaudojamos lovos, reanimacinės palatos, kaip modeliuojamas skaičių kitimas.

„Mes vadovavomės jų nuomone, bet sprendimus priiminėjo Vyriausybė. Nė vieno žmogaus negalima kaltinti ir sakyti, kad jis pasiūlė nuo lapkričio 4 dienos... ne ekspertai pasiūlo. Jie mato situaciją tokią, kokia yra, kokios yra prognozės, kas yra galima padaryti, siūlomi variantai, o Vyriausybė pasirenka sprendimus, kokius reikia priimti“, – aiškio buvęs premjeras.

Jis tikino, kad spalio mėnesį, priešingai nei teigia dabartinė valdančioji dauguma, tikrai nebuvo pagrindo skelbti dar vieno karantino.

„Nebuvo jokių pagrindų tą padaryti“, – teigė jis.

„Mes kiekvieną dieną tiek COVID-19 komitete, tiek kitais formatais matėme, kokia yra apkrova mūsų sveikatos priežiūros įstaigų, kaip išnaudojamos lovos, reanimacinės palatos, kaip modeliuojamas skaičių kitimas“, – sakė S. Skvernelis.

Kartu jis pripažino, kad karantino instrumentas, kurio ėmėsi jo vedama Vyriausybė lapkritį, laukto rezultato nedavė.

„Įvedus karantiną buvo tikimasi, kad po 2–3 savaičių bus kitokie skaičiai, kad jie turėtų pradėti mažėti, kaip buvo kitose valstybėse. Pas mus tai nesuveikė arba suveikė ne taip, kaip mes tikėjome“, – sakė S. Skvernelis.

Tai, kad jo vadovautai Vyriausybei nepavyko sutramdyti antrosios COVID-19 bangos, samprotavo premjeras, lėmė įvairūs faktoriai.

„Tai yra, matyt, visų mūsų atsakomybė. Tiek visuomenės, tiek politikų. Aš neišskiriu nieko konkrečiai, bet rinkiminė kampanija, laisvės pojūtis ir visiškas neigimas Vyriausybės, kuri kažką riboja, davė neigiamą rezultatą“, – sakė buvęs premjeras.

„Mes padarėme viską – aš kalbu plačiąja prasme – kad politikai visuomenei įneštų rinkimų kampanijos metu abejones ir kritiką anksčiau buvusių priemonių“, – pažymėjo S. Skvernelis.

„Atsižvelgiant į nepalankią COVID-19 epidemiologinę situaciją siūlome skelbti visoje Lietuvos teritorijoje karantiną“, – nutarimą Vyriausybės pasitarime pristatė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Vyriausybės posėdyje vėliau priimtu nutarimu, karantinas įsigalioja lapkričio 7-osios vidurnaktį ir truks iki lapkričio 29 dienos 24 valandos.

Premjeras Saulius Skvernelis per spaudos konferenciją po Vyriausybės posėdžio sakė, kad karantino įvedimas buvo neišvengiamas sprendimas, o ankstesni sprendimai dėl lokalių karantinų savivaldybėse rodo, kad ši priemonė padeda suvaldyti viruso plitimą.

„Esu įsitikinęs, kad tai tikrai duos rezultatus stabilizuojant situaciją ir stabdant pandemijos plitimą, mes turime visų Europos valstybių skaičius ir kreives, visur yra eksponentinis augimas, mūsų sėkmė priklausys nuo to, kaip laikysimės nurodymų, ir ne Vyriausybei, ne valdžiai, ne politikams to reikia, bet reikia mums visiems“, – sakė S. Skvernelis.

Sveikatos apsaugos ministras per spaudos konferenciją teigė, kad sprendimas šalyje skelbti karantiną priimtas atsižvelgus į medikų ekspertų rekomendacijas ir epidemiologinę situaciją.

„Tai buvo padaryta atsižvelgiant į medikų ekspertų rekomendacijas, į tendencijas, kurias turim šalyje, ir nereikėtų ieškoti kažkokių sąsajų ypatingų su laikmečiu ar su rinkimais ir jų pabaiga. Buvo stengiamasi taikyti lokalesnes priemones, bet matome, kad virusas, nepaisant lokalių priemonių, plinta šalyje“, – kalbėjo A. Veryga.

Maistas – tik išsinešimui

Karantino metu draudžiama viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų ir lažybų punktų veikla, išskyrus maisto tiekimą išsinešimui.

Parduotuvės, prekybos centrai, turgavietės ir kitos viešos prekybos vietos gali tęsti veiklą, užtikrinusios ne mažiau kaip 10 kvadratinių metrų plotą vienam pirkėjui.

Paslaugų teikimo vietose taip pat turės būti užtikrinamas 10 kvadratinių metrų plotas klientui arba aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo.

Draudžiama sveikatinimo paslaugų centrų, teikiančių poilsio paslaugas, veikla, taip pat kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas. Treniruotis galės aukšto meistriškumo sportininkai, taip pat leidžiamos individualios treniruotės.

Draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse viešose vietose organizuojami komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai bei žmonių susibūrimai viešojoje vietoje iš anksto nustatytu laiku, išskyrus aukšto meistriškumo sporto varžybas, kai jos vyksta be žiūrovų.

Reikalavimas taip pat netaikomas laidotuvėms, kai jose dalyvauja ne daugiau nei 10 asmenų, šeimos narių skaičius neribojamas.

Vyriausybė taip pat planuoja teikti paramą, jei dėl karantino ribojimų ūkio subjektų apyvarta sumažės ne mažiau nei 30 procentų ir ne mažiau nei 40 procentų ūkinės veiklos vykdytojų atitinkamame sektoriuje taip pat patirs apyvartos sumažėjimą.

Kaukės tampa privalomos

Vyriausybės nutarimu nustatyta, kad viešose vietose galima būti ne didesnėmis nei penkių asmenų grupėmis, išskyrus šeimos narius, reikalaujama laikytis ne mažesnio kaip dviejų metrų atstumo tarp asmenų ar asmenų grupių.

Vyresni nei šešerių metų asmenys viešose vietose privalės būti su kaukėmis, išskyrus asmenis, sportuojančius atviroje erdvėje, reikalavimas netaikomas sportininkams varžybose ir teisėjams, taip pat paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke.

Be kaukių gali būti neįgalieji, jei dėl savo sveikatos būklės negali dėvėti kaukės. Šiems asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį.

Kaukės nebus reikalaujama ir už gyvenamosios vietovės – miestų, miestelių, kaimų, viensėdžių, sodininkų bendrijų – ribų, kai šalia nėra kitų asmenų 20 metrų spinduliu, išskyrus šeimos narius.

Ribojamas keliavimas miesto, tarpmiestinio ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto maršrutais – leidžiama užimti tik sėdimas vietas ne mažesniu kaip vieno metro atstumu.

Taip pat rekomenduojama riboti judėjimą dėl nebūtinų priežasčių  ir palikti gyvenamąją vietą tik vykstant į darbą, prekybos vietą, dėl sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų, nerengti asmeninių švenčių privačiose erdvėse arba jas organizuoti dalyvaujant ne daugiau nei 10 asmenų dėvint kaukes.

Siūloma riboti artimą kontaktą su kitų šeimų ir nariais arba susitikti ne daugiau nei dviejų šeimų ar namų ūkių nariams dėvint kaukes.

Darželiai ir pradinės klasės lieka dirbti

Laikantis saugumo reikalavimų lieka dirbti vaikų darželiai bei pradinės klasės, o ugdymas mokyklose pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdomas nuotoliniu būdu arba derinant nuotolinį su kasdieniu būdu, išskyrus specialiosiose mokyklose.

Neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas, išskyrus programas, kurias vykdant užtikrinamos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitos sąlygos, organizuojamos lauke.

Patalpose neformaliojo ugdymo mokytojas galės dirbti su viena ne didesne kaip penkių mokinių grupe užtikrinant 10 kvadratinių metrų plotą vienam besimokančiam.

Neformalusis suaugusiųjų švietimas turės būti vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas, išskyrus ne didesnėmis kaip penkių žmonių grupėmis, užtikrinant 10 kvadratinių metrų plotą asmeniui ir laikantis kitų sąlygų.

Draudžiamas ligonių lankymas

Sveikatos priežiūros įstaigos turės veikti užtikrindamos pacientų bei lankytojų srautų valdymą, sprendimą dėl ambulatorinių paslaugų priims jas teikiantis specialistas, įvertinęs paciento sveikatos būklę.

Kontaktiniu būdu bus teikiamos odontologijos, nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros paslaugos, vaikų ir suaugusiųjų skiepijimo pagal imunoprofilaktikos programą paslaugos, taip pat paslaugos vykdant ligų prevencijos programas, išduodamos darbui reikalingos sveikatos pažymos.

Sveikatos priežiūros įstaigos vadovai turės užtikrinti, kad įstaigoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pagal patvirtiną planinių stacionarinių ir planinių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų planą, parengtą pagal ministro reikalavimus.

Sveikatos priežiūros įstaigose draudžiamas pacientų lankymas, išskyrus įstaigos vadovo ar kito jo įgalioto asmens leidimu itin sunkios būklės pacientų, pacientų iki 14 metų ir gimdyvių lankymą.

Šalyje taip pat lieka galioti valstybės lygio ekstremali situacija, trečias – visiškos parengties – civilinės saugos sistemos parengties lygis. Ekstremali situacija šalyje buvo paskelbta vasario 26 dieną.

Karantinas dėl pandemijos anksčiau šalyje buvo įvestas kovo 16 dieną ir galiojo iki birželio 16 dienos. 

Karantinas minėtose savivaldybėse prasidės trečiadienį ir tęsis iki lapkričio 11 d. 24 val.

Vyriausybė taip pat patikslino kaukių dėvėjimo tvarką šiose savivaldybėse. Jas dėvėti įpareigoti vyresni nei 6 metų asmenys visose viešosiose vietose.

Šis reikalavimas netaikomas asmenims, kai jie sportuoja, aukšto meistriškumo sporto pratybose ar varžybose dalyvaujantiems aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo specialistams, aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo instruktoriams ir teisėjams. Taip pat viešojo maitinimo įstaigose sėdint prie stalo ar baro, taip pat paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke.

Kaukės viešosiose vietose galės nedėvėti neįgalumą turintys asmenys, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Šiems asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį. Be kita ko, kaukės bus galima nedėvėti už gyvenamosios vietovės ribų ir kai šalia nėra kitų asmenų 20 metrų spinduliu, išskyrus šeimos narius.

Kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigose ribojamas paslaugų gavėjų ir kitų lankytojų srautas – užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m paslaugos teikimo vietos patalpų plotas, tenkantis vienam paslaugos gavėjui arba kitam lankytojui, ir tarp personalo, paslaugų gavėjų ar kitų lankytojų užtikrinamas ne mažesnis kaip 2 metrų atstumas. Šis reikalavimas netaikomas aukšto meistriškumo sporto pratyboms.

ELTA primena, kad pirmadienį įsigaliojo karantino režimas Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Švenčionių rajono savivaldybėse, taip pat pratęsiamas karantinas Raseinių rajono savivaldybėje.