Nidoje penktadienį šia proga vyks fuzilierių būrio įkurtuvių ir atnaujintų Nidos jūros stebėjimo posto kareivinių atidarymo renginiai – parodos atidarymas Neringos gimnazijoje, Karinių jūrų pajėgų orkestro, fuzilierių būrio ir moksleivių eisena nuo gimnazijos iki Nidos prieplaukos, šventinis renginys prieplaukoje.

Jo metu bus galima išbandyti interaktyvų laivo valdymo navigacinį treniruoklį, kurį demonstruos Karinių jūrų pajėgų Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų dalyviai, koncertuos Karinių jūrų pajėgų orkestras, rengiamos kareiviškos vaišės, pranešė kariuomenė.

Karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba buvo įkurta pernai rugpjūčio 1 dieną, į vieną dalinį sujungus Povandeninių veiksmų komandą ir Apsaugos kuopą. Šis dalinys vykdo uosto ir priekrantės apsaugos bei gynybos užduotis Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, Kuršių mariose ir Lietuvos teritorinės jūros priekrantės zonoje.

Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūros stebėjimo postas Nidoje dislokuotas nuo 1993 metų, kuomet jis buvo perimtas iš Rusijos karinio laivyno. Daugiau kaip 30 metų KJP kariai iš Nidos posto radiolokacinėmis priemonėmis stebi Lietuvos teritorinę jūrą, išskirtinę ekonominę zoną, Kuršių mariose demarkuotą valstybinę sieną su Rusija.

Žodis „fuzilierius“ (pranc. fusilier) reiškia karį pėstininką, ginkluotą fuzėja, t. y. už muškietą lengvesniu ginklu su titnagine spyna, bei bajonetu – į ginklo vamzdį įstatomu durtuvu. Pirmiausiai fuzilierių daliniai apie 1670 metais pradėti formuoti Prancūzijoje.

LDK kariuomenėje 7-asis fuzilierių pulkas iš Gardino karališkųjų rūmų apsaugos bataliono buvo suformuotas 1790 metų kovo 2 dieną. Pirmasis pulko vadas, suformavęs dalinį, didele dalimi jį finansavęs asmeninėmis lėšomis, periodiškai jam vadovavęs, buvo LDK kariuomenės artilerijos generolas Kazimieras Nestoras Sapiega.

Šiandien kai kuriose užsienio šalyse fuzilierių daliniai yra sausumos (Didžiojoje Britanijoje, Nyderlandų Karalystėje, Kanadoje) arba karinių jūrų pajėgų (Prancūzijoje) sudėtyje, o Portugalijoje fuzilieriais yra vadinami jūrų pėstininkai.

Pasak jos, nuo penktadienio pradės veikti Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos Apsaugos kuopos 3-asis pėstininkų (fuzilierių) būrys.

Karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba buvo įkurta pernai rugpjūčio mėnesį, į vieną dalinį sujungus Povandeninių veiksmų komandą ir Apsaugos kuopą.

Šio dalinio uždaviniai – taikos, krizės ir ginkluoto konflikto metu vykdyti uosto ir priekrantės apsaugos bei gynybos užduotis Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, Kuršių mariose ir Lietuvos teritorinės jūros priekrantės zonoje, siekiant užtikrinti tinkamą uosto funkcionalumą, nacionalinėms reikmėms ir sąjungininkų atvykimui bei bendrų operacijų su NATO vykdymui.

Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūros stebėjimo postas Nidoje dislokuotas nuo 1993-ųjų, kai postas buvo perimtas iš Rusijos karinio laivyno.

Daugiau kaip 30 metų Karinių jūrų pajėgų kariai iš Nidos posto radiolokacinėmis priemonėmis vykdo Lietuvos teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos bei Kuršių mariose demarkuotos valstybinės sienos su Rusija stebėjimą.

Žodis fuzilierius reiškia karį pėstininką, ginkluotą fuzėja (už muškietą lengvesniu ginklu su titnagine spyna) bei bajonetu – į ginklo vamzdį įstatomu durtuvu.

Šiuo metu kai kuriose užsienio šalyse fuzilierių daliniai yra sausumos (Didžiojoje Britanijoje, Nyderlandų Karalystėje, Kanadoje) arba karinių jūrų pajėgų (Prancūzijoje) sudėtyje, o Portugalijoje fuzilieriais yra vadinami jūrų pėstininkai.