Karlas Lauterbachas transliuotojui RND sakė, kad oficialios gairės bus pritaikytos taip, kad potencialūs donorai nebebūtų vertinami skirtingai dėl jų seksualinės orientacijos.

„Ar kas nors gali tapti kraujo donoru, priklauso nuo elgesio rizikos, o ne nuo seksualinės orientacijos“, – sakė K. Lauterbachas.

„Šiuo klausimu taip pat neturi būti paslėptos diskriminacijos“, – pridūrė jis.

Pagal šiuo metu galiojančias Vokietijos gydytojų asociacijos (BAK) rekomendacijas vyrams, turintiems lytinių santykių su tos pačios lyties atstovais, leidžiama duoti kraujo tik tuo atveju, jei per pastaruosius keturis mėnesius jie neturėjo „naujo ar daugiau nei vieno lytinio partnerio“.

Kiti asmenys vertinami pagal tai, ar jie „dažnai keičia partnerius“.

Taisyklės pradėtos taikyti XX amžiaus 9-e dešimtmetyje, kilus ŽIV/AIDS epidemijai, kai buvo manoma, kad homoseksualūs vyrai labiau rizikuoja užsikrėsti virusu.

Pagal naująsias taisykles potencialūs donorai bus vertinami tik pagal „individualų norinčio tapti donoru asmens elgesį“, teigia RND.

Įstatymo pakeitimas įsigalios nuo balandžio 1 dienos, o po to BAK turės per keturis mėnesius parengti naujas gaires, sakoma pranešime.

Vokietijos gėjų ir lesbiečių asociacija (LSVD) pasveikino šiuos planus ir pavadino juos „seniai pribrendusiais“.

Liberalios FDP partijos sveikatos ekspertė Christine Aschenberg-Dugnus (Kristinė Ašenberg-Dugnus) teigė, kad ankstesnės taisyklės buvo „ne tik pasenusios, bet ir tiesiog diskriminuojančios“.

„Kiekvienas, norintis duoti kraujo, turėtų turėti galimybę tai padaryti. Nes kraujo donorystė gelbsti gyvybes“, – sakė ji.

Vokietija panaikino didžiąją dalį pandemijos įkarštyje įvestų apribojimų, tačiau, kitaip nei kitos Europos šalys, vis dar reikalauja dėvėti kaukes tolimojo susisiekimo traukiniuose ir autobusuose.

Kaukės taip pat privalomos gydytojų kabinetuose, o norint patekti į ligonines ir slaugos namus vis dar reikalaujama turėti kaukes ir neigiamą COVID-19 testo rezultatą.

Vietinio transporto taisyklės yra 16 Vokietijos žemių vyriausybių atsakomybių sąraše, o kai kurios iš jų atsisakė kaukių naudojimo. Dalis jų taip pat atsisakė taisyklių, pagal kurias užsikrėtę žmonės turi izoliuotis namuose.

Berlyno ligoninės „Charite“ virusologijos profesoriaus Christiano Drosteno (Kristiano Drosteno) komentarai dienraščio „Tagesspiegel“ antradienio numeryje sukėlė naują ginčą, ar likusios taisyklės yra pagrįstos.

„Šią žiemą patiriame pirmąją endeminę SARS-CoV-2 bangą; mano vertinimu, pandemija baigėsi“, – cituojamas jis. Specialistas pridūrė, kad vienintelė abejonė dėl to būtų nauja didelė mutacija, „bet šiuo metu ir to nebesitikiu“.

Teisingumo ministras Marco Buschmannas (Markas Bušmanas) sakė, kad Ch. Drostenas buvo vienas iš atsargiausių mokslininkų pandemijos metu ir kad „kaip politinę pasekmę turėtume nutraukti paskutines koronos apsaugos priemones“.

Socialiniame tinkle „Twitter“ jis teigė, kad pagal įstatymą federaliniai apribojimai gali būti panaikinti prieš jų numatytą pabaigą balandžio 7-ąją, jei situacija yra geresnė, nei buvo tikėtasi rudenį – „o dabar taip ir yra“.

M. Buschmanno Laisvoji demokratų partija – mažiausia iš trijų kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) koalicijoje – jau seniai reikalauja kuo mažesnių apribojimų.

Kitos dvi centro kairiosios valdančiosios partijos tam priešinasi. Sveikatos apsaugos ministras Karlas Lauterbachas Vokietijos naujienų agentūrai „dpa“ sakė, kad „nedelsiant nutraukti visas priemones būtų neapgalvota“, o pats Ch. Drostenas to daryti neragino.

K. Lauterbacho teigimu, pažeidžiamiausiems asmenims, pavyzdžiui, slaugos namuose, vis dar reikia apsaugos, ir atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu sveikatos sistema patiria įtampą dėl įvairių infekcijų.

„Ligoninės pilnos, personalas perkrautas, mirčių perviršis didelis, o žiema dar nesibaigė“, – sakė jis.

Planas buvo atskleistas anksčiau šiais metais, kai policija sulaikė keturis vyrus, kaltinamus „sprogdinimų ir kitų smurtinių veiksmų rengimu“ bei sąmokslu pagrobti sveikatos ministrą Karlą Lauterbachą.

Dabar tyrėjai suėmė penktą įtariamąją, vardu Elisabeth R. (Elizabet R.), kuri, kaip manoma, buvo atsakinga už operacijos planavimą, sakė prokurorai.

Ji kaltinama vėliausiai 2022 metų sausio mėnesį prisijungusi prie ekstremistų grupės, kuri nepripažino Vokietijos demokratinių institucijų ir griežtai pasisakė prieš vyriausybės kovos su koronavirusu priemones.

Ketvirtadienį prokurorai pareiškė, kad pagrindinis grupuotės tikslas buvo „sukelti Vokietijoje pilietinio karo sąlygas ir taip galiausiai nuversti federalinę vyriausybę ir parlamentinę demokratiją“.

Teigiama, kad grupuotė ketino tai pasiekti, sunaikindama elektros energijos įrenginius, kad visoje šalyje būtų nutrauktas elektros energijos tiekimas.

Be to, K. Lauterbachas „turėjo būti prievarta pagrobtas, prireikus nužudant jo asmens sargybinius“, teigė prokurorai.

Teigiama, kad grupė turėjo administracinį padalinį, kuriam vadovavo Elisabeth R., „užėmusi aukštesnę poziciją ir rengusi planų įgyvendinimo ir koordinavimo tikslinimus“.

Įtariama, kad ji taip pat dalyvavo verbuojant naujus narius ir įsigyjant ginklų bei sprogmenų.

„Ji nuolat reikalaudavo greito planų įgyvendinimo ir nurodė konkrečius terminus“, – teigė prokurorai.

Balandį, kai sąmokslas buvo atskleistas, K. Lauterbachas teigė, kad jį buvo ėmusi saugoti policija, nes jis buvo tapęs taikiniu.

Sveikatos ministras teigė, kad kai kurie protestuotojai prieš COVID-19 ribojimus tapo „labai pavojingi“ ir „siekė destabilizuoti valstybę ir demokratiją“.

Vokietijoje vykusiuose protestuose prieš kovos su koronaviruso priemones kartais dalyvaudavo dešimtys tūkstančių demonstrantų, tarp kurių buvo įvairių žmonių, įskaitant skiepų skeptikus, neonacius ir kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) narius.

Tačiau, sušvelninus viruso apribojimus, šiais metais protestai nurimo.

Nuo spalio iki balandžio pradžios visoje Vokietijoje bus privaloma dėvėti kaukes lėktuvuose ir keliaujant ilgesnius atstumtus traukiniais bei autobusais.

Ligoninėse, slaugos namuose ir panašiose įstaigose, kuriose rūpinamasi pažeidžiamais žmonėmis, bus privaloma dėvėti kaukes ir pateikti neigiamą COVID-19 testo atsakymą.

Dėl daugelio kitų taisyklių 16-a šalies žemių spręs individualiai, atsižvelgdamos į koronaviruso plitimo tempą. Jos, be kitų priemonių, galės įvesti reikalavimą dėvėti kaukes vietiniame viešajame transporte, vyresniųjų klasių moksleiviams, taip pat per viešus renginius uždarose patalpose.

Jei susirgimų sparčiai daugės, kai kuriose įstaigose, pavyzdžiui, mokyklose, kalėjimuose ar prieglobsčio prašytojų centruose, galės būti vykdomas reguliarus testavimas, bendrame pareiškime nurodė sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai.

„Vokietija turėtų būti geriau pasirengusi kitai žiemai su koronavirusu nei ankstesniais metais“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Karlas Lauterbachas, pridurdamas, kad rudenį prasidės ir skiepijimo kampanija naujomis vakcinomis.

Teisingumo ministras Marco Buschmannas (Markas Bušmanas) pridūrė, jog bus dedamos ypatingos pastangos, kad mokyklos liktų atviros.

„Vaikai turi teisę į mokyklinį ugdymą ir kuo nerūpestingesnę dieną mokykloje. Dėl to negalima leisti užsidaryti mokykloms“, – sakė M. Buschmannas ir pridūrė, kad žemės „galės įvesti reikalavimą mokyklose dėvėti kaukes tik tuo atveju, jei tai bus būtina siekiant tęsti kontaktinį ugdymą“.

Naujosios taisyklės dar turi būti pateiktos ministrų kabinetui ir parlamentui, tačiau tikimasi, kad jos bus priimtos.

Tai penktadienį Berlyne pareiškė VFR sveikatos apsaugos ministras Karlas Lauterbachas.

„Iki vasario vidurio ar pabaigos mes pasieksime bangos piką“, - teigė jis. Pasak ministro, padėtis tebėra įtempta, tai reiškia, kad pagrindiniai ribojimai turi išlikti. „Mes galime pažadėti ribojimų švelninimą, bet ne plataus masto“, - pareiškė žinybos vadovas. Anot jo, priešingu atveju situacija gali susikomplikuoti.

Pastarąją parą Vokietijoje Covid-19 buvo diagnozuotas 240 tūkst. žmonių, mirė 226 infekuotieji.

Šiuo metu šalyje galiojantys ribojimai yra kur kas švelnesni negu pernai. Dirba beveik visos įstaigos, sporto objektai, muziejai, kavines ir restoranai. Bet į juos įleidžiami tik tie žmonės, kuriems jau suleista stiprinamoji vakcinos dozė. Tik dvi dozes gavę asmenys turi atlikti testus. Nepasiskiepijusiems žmonėms juose negalima lankytis. Taip pat ribojami socialiniai kontaktai. Tebegalioja kaukių režimas transporte ir viešose vietose.

Jo įspėjimas buvo paskelbtas po to, kai Vokietijoje buvo užfiksuota pirmoji mirtis nuo šios atmainos. Pasak šalies ligų kontrolės tarnybos, miręs asmuo buvo 60–79 metų amžiaus.

Roberto Kocho institutas (RKI) pranešė, kad omikron atvejų skaičius per dieną išaugo ketvirtadaliu, t. y. 810, iki 3 198.

Tačiau visoje šalyje septynių dienų sergamumo COVID-19 rodiklis apskritai mažėja. RKI duomenimis, 100 tūkst. gyventojų per savaitę ketvirtadienį teko 280,3 naujų susirgimų. Trečiadienį šis skaičius siekė 289,0, o prieš savaitę – 340,1.

„Didelės, greitos bangos dar neturime. Tai pasikeis metų sandūroje ir pirmąją sausio savaitę“, – sakė K. Lauterbachas transliuotojui WDR.

58 metų politikas, neseniai paskirtas ministru naujojoje Vokietijos koalicinėje vyriausybėje, taip pat sakė manantis, kad kitais metais, po revakcinacijos, t. y. trečiosios skiepo dozės, prireiks labiau specifinių vakcinų nuo omikron atmainos.

„Asmeniškai aš manau, kad reikės ketvirto skiepo“, – sakė jis, pridurdamas, kad tai dar nėra moksliškai įrodyta.

„Tačiau tikrai žinome, kad mums reikia revakcinacijos“, nes ji gali užkirsti kelią „70–80 proc. simptominių ligų atvejų“, – pabrėžė ministras ir pridūrė, kad kol kas neįmanoma pasakyti, ar reikės daugiau pakartotinių vakcinacijų.

„Tai priklausys nuo to, kiek laiko veiks revakcinacija. Apie pakartotines vakcinacijas kol kas nieko negalime pasakyti“, – sakė K. Lauterbachas.

RKI duomenys parodė, kad iš 3 198 naujų omikron atvejų 48 kartus prireikė hospitalizacijos, o 54 buvo vėl užsikrėtę asmenys, jau anksčiau sirgę COVID-19.

Ministras, turintis gydytojo epidemiologo kvalifikaciją, negalėjo pasakyti, kaip, jo manymu, pandemija atrodys po metų.

„Niekas nežino. Tai būtų žiūrėjimas į krištolinį rutulį. Bet manau, kad atsiras naujų atmainų. Niekas negali pasakyti, ar jos bus pavojingesnės“, – sakė jis.

„Privalomos vakcinacijos tikslas – prisibelsti iki tų žmonių, kurių neįtikino medicininiai argumentai“, – sakė jis. Anot ministro, omikron atmaina plis ir Vokietijoje, todėl revakcinacija įgauna dar svarbesnę reikšmę.

„Privaloma vakcinacija kartu su sėkminga skiepijimo stiprinamosiomis dozėmis kampanija yra tie du dalykai, kurie mums padės įveikti krizę“, – pabrėžė K. Lauterbachas. Anot žinybos vadovo, tiems asmenims, kurie mėgins išvengti privalomos vakcinacijos, grės baudos.

Ankstesnė Angelos Merkel vyriausybė teigė neketinanti įvesti privalomo skiepijimo. Bet artėjant į pabaigą jos įgaliojimų laikotarpiui valdžia vis dažniau ėmė kalbėti apie tai, kad šito nepavyks išvengti. Anot naujojo ministrų kabineto, atitinkamas įstatymas turėtų būti priimtas pavasariop. Šiuo metu Vokietijoje skiepai nuo koronaviruso yra privalomi tik medikams.