2015 metais J. Moore už vaidmenį filme „Vis dar Elis“ (Still ALice) buvo apdovanota geriausios aktorės „Oskaru. Aktorė taip pat žinoma dėl vaidmenų filmuose „Didysis Lebovskis“ (The Big Lebowski), „Hanibalas“ (Hannibal), „Valandos“ (The Hours) ir „Vaikams viskas gerai“ ( The Kids Are All Right).

„Krištolinio gaublio“ apdovanojimas J. Moore bus įteiktas festivalio atidarymo ceremonijos metu. Festivalyje aktorė kartu su savo vyru režisieriumi Bartu Freundlichu pristatys naują filmą „After the Wedding“.

Karlovi Varų kino festivalis vyks nuo birželio 28 iki liepos 6 dienos. Tai didžiausias kino festivalis Čekijoje ir vienas reikšmingiausių Europos kino festivalių.

Kasmet į Karlovi Varų festivalio programą atrenkama 200 stipriausių režisierių darbų iš viso pasaulio. Tarpukario Lietuvos geografijos profesoriaus pastangas sukurti atsarginę valstybę narpliojantis „Nova Lituania“ atrinktas į „East of the West programą”.

„Atspirties tašku filmui buvo Kazio Pakšto ir Juozo Tūbelio susitikimas 1938 m. J. Tūbelis tuomet buvo vienintelis Vyriausybės žmogus, rimtai susidomėjęs K. Pakšto „Atsarginės Lietuvos“ idėja. Abu žmones vienijo artėjančios tragedijos nuojauta. Kad artėja pabaiga, jautė daugelis, bet absoliuti dauguma tai neigė. Ši tema bei desperatiškas išeities ieškojimas man pasirodė aktualus ir šiandien”, – teigia K. Kaupinis.

Ketverius metus kurtas filmas dalyvavo tarptautinėse scenarijaus vystymo dirbtuvėse „Less is More”, kur siekiama biudžeto ribotumą paversti kūrybiniu privalumu. Be to, filmo projektas jau buvo įvertintas tarptautinio industrijos renginio „Meeting Point – Vilnius“ metu, kuomet jam buvo įteiktas geriausio lietuviško projekto apdovanojimas. Pasaulinė premjera Karlovi Varų festivalyje filmui ne tik didžiulis įvertinimas režisieriui, bet ir galimybė jaunąją šalies kino kūrėjų kartą pristatyti pasauliui.

„Kurdami šį filmą labai norėjome sveiko kritinio požiūrio į mūsų istoriją, taip pat ir galimybės sukurti „kitokį” filmą apie tai, kas vyko šalies praeityje, ne tik atsisakydami jos dirbtinio romantizavimo, bet ir leisdamiesi į laisvas interpretacijas. Be to, kėlėme sau užduotį sukurti filmą istorine tematika, kuris būtų aktualus plačiai auditorijai, kertančiai skirtingų šalių sienas. Esame vieni pirmųjų, kuriems tai pavyko – „Nova Lituania” pateko į Karlovi Varų kino festivalio konkursinę debiutinių filmų programą“, – sakė filmo prodiuserė Marija Razgutė.

Išskirtines arba kartais kine netikėtas temas mėgstantis nagrinėti režisierius pirmajam savo debiutiniam ilgametražiam filmui pasirinko istoriniame laike vykstantį filmą. „Nova Lituania“ centre – tarpukaris, paskutinieji jo metai. Lietuvos geografijos profesorius stengiasi įtikinti šalies vyriausybę kuo greičiau sukurti atsarginę valstybę užjūryje ir taip gelbėti šalį nuo pražūties. Tuo pat metu byra jo šeima bei šalies premjero sveikata. Pagrindinio herojaus prototipas – žymusis Lietuvos geografas, keliautojas ir visuomenės veikėjas Kazys Pakštas. Juozo Tūbelio prototipą iš įvairių išlikusių istorinių detalių apie vieną svarbiausių tarpukario Lietuvos valstybės veikėjų sudėliojo pats režisierius. Visgi tai nėra mums įprastas istorinis, biografinis filmas. K. Kaupinis nagrinėja ore tvyrančią katastrofos nuojautą ir pagrindinio herojaus siekį su ja kovoti neriant į svajones apie rojų žemėje. Dauguma filmo scenų, ieškant tarpukario interjerų bei architektūros, nufilmuotos "Europos kultūros sostine" 2022 m. tapsiančiame Kaune.

Pagrindinius vaidmenis šiame filme sukūrė teatro ir kino aktoriai Aleksandras Kazanavičius, Vaidotas Martinaitis, Valentinas Masalskis, Rasa Samuolytė, Eglė Gabrėnaitė, Paulius Pinigis ir kiti.

Karjerą kine K. Kaupinis pradėjo 2014 m. Jo pirmasis trumpametražis filmas „Triukšmadarys“ (2014) pateko į Lokarno kino festivalio „Rytojaus leopardų“ konkursinę programą bei laimėjo dvi „Sidabrinės gervės“ statulėles. Antrasis K. Kaupinio trumpametražis filmas „Budėjimas“ (2017) Lietuvos kino bendruomenei tapo įsimintinu ne tik pasakojimo turiniu, bet ir pasirinkta forma. Lietuvos kino operatorių apdovanojimuose „Ąžuolas“ specialaus paminėjimo tuomet susilaukė ir „Novą Lituania“ nufilmavęs Simonas Glinskis.

„Nova Lituania“, kaip ir visi kiti K. Kaupinio filmai, kurti kartu su prodiusere Marija Razgute („M-films“). Filmo gamybą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras.