Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 7 622 tankų (+11), 14 748 šarvuotųjų kovos mašinų (+27), 12 860 artilerijos sistemų (+40), 1 077 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 813 oro gynybos priemonių (+1), 355 lėktuvų (+1), 326 sraigtasparnių (+0), 10 391 drono (+45), 2 209 sparnuotųjų raketų (+1), 27 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 17 513 automobilių (+71), 2 094 specialiosios technikos vienetų (+4).

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 7 255 tankų (+13), 13 942 šarvuotųjų kovos mašinų (+14), 11 836 artilerijos sistemų (+28), 1 049 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 772 oro gynybos priemonių (+1), 348 lėktuvų (+0), 325 sraigtasparnių (+0), 9 449 dronų (+10), 2 118 sparnuotųjų raketų (+1), 26 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 15 949 automobilių (+57), 1 946 specialiosios technikos vienetų (+2).

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Jungtinių Tautų vadovas teigė, kad bet koks tolesnis konflikto tarp kariuomenės ir sukarintų pajėgų, kurioms vadovauja konkuruojantys generolai, eskalavimas gali būti pražūtingas šaliai ir regionui.

Sudane jau trečią dieną vyksta mūšiai tarp priešiškų generolų, kurie per 2021 metų perversmą užgrobė valdžią.

Ukrainos gynyba vis dar laiko vakarinius miesto rajonus, tačiau per pastarąsias 48 valandas buvo itin intensyviai apšaudoma Rusijos artilerijos ugnimi, sakoma socialiniame tinkle „Twitter“ penktadienį paskelbtame britų žvalgybos vertinime.

Jame teigiama, kad „Wagner“ šturmo grupės tęsia pagrindinį judėjimą per miesto centrą, o Rusijos oro desanto pajėgos (VDV) pakeitė kai kuriuos „Wagner“ dalinius, saugančius šiaurinį ir pietinį operacijos flangus.

Tuo tarpu Ukrainos pajėgos susiduria su didelėmis aprūpinimo problemomis, tačiau tvarkingai pasitraukė iš pozicijų, kurias buvo priverstos užleisti.

Išvakarėse Rusijos kariuomenė pareiškė, kad „blokuoja“ Ukrainos karius, kad jie negalėtų patekti į Bachmutą arba iš jo išvykti.

„Oro desantininkų pajėgos teikia paramą besiveržiančioms puolamosioms pajėgoms, blokuoja Ukrainos kariuomenės rezervų perkėlimą į miestą ir priešo dalinių atsitraukimo galimybę“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pareiškime.

Tačiau Rusijos samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas netrukus pareiškė, kad teigti, jog Rusija apsupo Bachmutą, yra per anksti.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau dislokuoja rezervus ir juos perkelia, – socialiniuose tinkluose pareiškė J. Prigožino spaudos tarnyba. – Vyksta sunkiausi kruvini mūšiai, todėl kalbėti apie visišką Bachmuto apsupimą dar anksti.“

Ukrainos kariuomenės atstovas savo ruožtu atmetė Maskvos teiginius, kad rusų kariai blokuoja ukrainiečių pajėgų patekimą ar išvažiavimą iš Bachmuto.

„Tai neatitinka tikrovės“, – naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos rytinių pajėgų atstovas spaudai Serhijus Čerevatas, turėdamas omenyje Rusijos teiginius.

Jis tvirtino, kad Ukrainos pajėgos gali „pristatyti atsargas, amuniciją ir vaistus“ ir išvesti sužeistus karius.

Pastarosiomis savaitėmis tarp „Wagner“ ir Rusijos kariuomenės buvo atsiradę aštrių nesutarimų: J. Prigožinas kaltino kariuomenę, kad ši neaprūpina jo kovotojų reikiama amunicija.

Daug mėnesių trunkanti kova už Bachmutą yra ilgiausias Rusijos invazijos Ukrainoje mūšis.

Rusijos ir Ukrainos pajėgos labai daug investuoja į kovą už Bachmutą, nors analitikai sako, kad šis miestas neturi didelės strateginės vertės.

Ukraina tvirtina, kad mūšis už šį pramoninį miestą yra labai svarbus siekiant sulaikyti Rusijos pajėgas palei visą rytinį frontą.

Prieš Maskvai pradedant puolimą Bachmute gyveno 70 tūkst. žmonių.

G. Gudkovas pakomentavo ir informaciją, kad Rusijos Federacija nori pradėti masinę bepiločių orlaivių, padėsiančių išsklaidyti protestus, gamybą.

Tokie dronai „Hornet“ neva galės gąsdinti protestuotojus ultragarsu. Anot G. Gudkovo, Rusijos kariuomenė, kurdama tokius dronus, tiesiog bando imituoti savo veikimą.

„Jo sukurta armija – daugiau nei milijonas žmonių, turi kažką daryti. Jie inicijuoja bylas, ieško priešų“, – akcentavo opozicionierius.

G. Gudkovas prisiminė, kad anksčiau jau bandytas sukurti „Stenos“ kompleksas, kuris turėjo drausminti protestuotojus elektros smūgiais ir apipilti vandeniu. Tokie „kūriniai“ yra darbo rezultatas tų, kurie tiesiog nori parodyti savo paramą ir lojalumą V. Putinui.

„Tai nepadės, nes visa tai yra apsaugos iliuzijos viduje, jei kažkas ten tikrai prasidės. Jei taip bus, tai greičiausiai prasidės revoliucija arba kažkoks perversmas iš viršaus. Jie dabar nori ugdyti žurnalistus ir mokyti proputiniško patriotizmo darželiuose. Tačiau nesupranta, kad nebeturi laiko“, – kalbėjo G. Gudkovas.

Jis priminė ir neseniai paskelbtą propagandistės Margaritos Simonyan pareiškimą, kuriame ji pripažino, kad ji  pati ir visi, susiję su Kremliumi, Hagoje bus teisiami. M. Simonyan bijo, kad pralaimėjus, teks atsakyti už savo veiksmus.

„Tai pradeda suprasti ir daugelis kitų... Na, aš manau, kad karas, deja, truks dar mažiausiai šešis mėnesius. Tai yra minimalus laikas. Karas baigsis, V. Putino kariuomenės pralaimėjimas pakurstys stiprias emocijos tarp žmonių dėl sankcijų ir kito spaudimo“, – teigė pašnekovas.

Kaip  teigiama neseniai paskelbtoje Karo studijų instituto (ISW) analitikų ataskaitoje, tai, kad V. Putinas ir toliau ragina savo generolus pulti dabartinėmis aplinkybėmis, kariniu požiūriu yra rimta klaida.

„Tai tikriausiai lėmė ne tik psichologiniai veiksniai, paskatinę V. Putiną įsakyti invazijai, bet ir V. Putino poreikis pademonstruoti savo kietumą „Wagner“ vadovui Jevgenijui Prigožinui. Todėl, vargu, ar V. Putinas sieks paliaubų, jei jos nebus lydimos Ukrainos ar tarptautinių nuolaidų“, – teigė analitikai.

Jie pažymėjo, kad Ukraina ir jos sąjungininkai „turėtų pasinaudoti V. Putino klaida, tęsdami kontrpuolimą, Kyjivui daug palankesnėmis nei Maskvai sąlygomis“.

Analitikai savo ataskaitoje pažymėjo, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms Luhansko srityje sekasi. Tikėtina, kad sėkmė bus dar didesnė, jei siaubiamos šalies karines pajėgas, sustiprins kariai iš vakarinės Chersono dalies.

Rusų kariai taip pat stiprina savo gynybines pozicijas Luhansko srityje, tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos, vis dėlto, juda į priekį ir esą nėra pagrindo manyti, kad prastai parengti, prastai aprūpinti ir žemos moralės Rusijos rezervistai sugebės sustabdyti Ukrainos karius.

Todėl visiškas karinių veiksmų nutraukimas arba sulėtėjimas per ateinančius kelis mėnesius yra mažai tikėtinas. Akivaizdu, kad rusų kariai nebando kurti ir stiprinti gynybinių pozicijų visoje fronto linijoje. Jie tikisi atnaujinti puolimo operacijas Donecko srityje.

Analitikai prognozuoja, kad ukrainiečiai beveik neabejotinai tęs savo jau vykdomas kontrpuolimo operacijas. Vargu, ar abi pusės nustos kovoti žiemą. Tikėtina, kad atšalus orams, kovos sustiprės, o ne nurims.

ISW pabrėžė, kad bet koks bandymas šiuo metu sudaryti paliaubas ar nutraukti karo veiksmus, būtų labiausiai palankus Rusijos Federacijai.

Buvęs JAV karių Europoje vadas, į pensiją išėjęs generolas Benas Hodgesas prognozavo,  kad išvadavus Chersoną nuo įsibrovėlių, Ukrainos kariuomenė galės smogti Rusijos pozicijoms Krymo pakraščiuose su „HIMARS“.

Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro vadovo Serhijasus Kuzano nuomone, dėl įplaukimo į dešinįjį Dnipro krantą Chersono srityje Ukrainos gynybos pajėgos turi politinių, karinių ir moralinių pranašumų.

Vakarų analitikų teigimu, Rusijos kariuomenė yra prastai aprūpinta ir nepasirengusi karui žiemos sąlygomis, todėl prašys paliaubų. Didžiosios Britanijos Karališkojo jungtinių paslaugų instituto analitikai teigė, kad Kremliui būtų labai naudinga, jei Ukrainos puolimas sulėtėtų arba sustotų iki pavasario, nes reikia laiko apmokyti naujokus. Tuo pat metu analitikai mano, kad Kremlius neatsisakys planų sunaikinti Ukrainą. Todėl, pasak ekspertų, Ukrainai nėra naudinga šią žiemą atsisakyti puolimo.

„Rusijos ir Baltarusijos karinės ir politinės vadovybės agresyvi retorika stiprėja... Auga grėsmė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos atnaujins puolimą šiauriniame fronte“, – per spaudos konferenciją sakė Ukrainos generalinio štabo viršininko pavaduotojas Oleksijus Hromovas.

Tai trečiadienį pranešė Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR).

Patvirtintais JT duomenimis, tarp žuvusiųjų – 1 162 vyrai, 738 moterys, 84 berniukai ir 71 mergaitė, dar 72 vaikų ir 1 111 suaugusiųjų lyties kol kas nepavyko nustatyti.

OHCHR pažymi, kad daugumos mirčių ir sužeidimų priežastis buvo didelio naikinamojo ploto šaudmenų ir sprogmenų naudojimas, įskaitant apšaudymą sunkiosios artilerijos pabūklais ir reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis, taip pat raketų ir aviacijos smūgius.

OHCHR nuomone, tikrieji skaičiai yra kur kas didesni, kadangi informacija iš vietų, kur tęsiasi intensyvūs karo veiksmai, vėluoja, o daugelį ataskaitų vis dar reikia patvirtinti.

„Įvykus kelioms deryboms tarp Kirgizijos Respublikos ir Tadžikistano Respublikos užsienio reikalų ministrų buvo pasiekti susitarimai dėl visiško ugnies nutraukimo nuo 20 val. (vietos, 17 val. Lietuvos) laiku) ir karinių pajėgų atitraukimo“, – sakoma Kirgizijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Abi kaimynės yra jau ne vieną dešimtmetį įsitraukusios į teritorinius ginčus, kurie neretai perauga į pavienius susirėmimus.

Tačiau ketvirtadienį prasiveržęs smurtas tarp abiejų kariuomenių buvo retas atvejis, sukėlęs nuogąstavimus, kad gali prasidėti platesnis konfliktas.

Prieš paskelbiant paliaubas, abi pusės patvirtino, kad jų pajėgos dalyvavo susirėmimuose, o Biškekas nurodė, kad jo kariai užėmė vieną pasienio postą.

Kirgizijos sveikatos apsaugos ministerija pranešė, jog 45 šalies piliečiai nukentėjo, o vienas žuvo. Vietos valdžia pranešė, kad iš kelių gyvenviečių pasienyje evakuota beveik 900 žmonių.

Tuo metu Tadžikistano saugumo komitetas pažymėjo, kad du žmonės buvo hospitalizuoti dėl šautinių žaizdų ir kad vienas iš jų yra sunkios būklės.

Kautynės įvyko pasirodžius pranešimams, kad įsiplieskė konfliktas dėl vienos vandens saugyklos abiejų valstybių, tapusių nepriklausomomis 1991 metais suirus Sovietų Sąjungai, pasienyje.

Daugiau nei trečdalis sienos yra ginčijama, o teritorija, supanti faktinį Tadžikistano Vorucho anklavą, kur ketvirtadienį kilo konfliktas, dažnai tampa įtampos židiniu dėl teritorinių pretenzijų ir vandens išteklių.

Kirgizijos nacionalinio saugumo komiteto pareiškime teigiama, kad šalies specialiosios pajėgos atkovojo pasienio postą iš Tadžikistano, tadžikų pajėgoms padegus vieną iš tokių kirgizų objektų.

Uzbekistanas – daugiausiai gyventojų regione turinti valstybė ir abiejų konfliktuojančių šalių kaimynas – anksčiau paragino „nedelsiant nutraukti karo veiksmus“ ir pasisiūlė padėti spręsti krizę.

Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova žurnalistams pareiškė, kad Maskva stebi konfliktą.

„Armėnija turi įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, priešingu atveju neatmetame galimybės, kad bus atnaujinti karo veiksmai. Beje, verta paminėti, kad Armėnija jau dabar pažeidinėja savo įsipareigojimus – karo veiksmai vykdomi nepaisant sudarytų paliaubų“, – per spaudos konferenciją pareiškė C. Bayramovas.

Vėlai penktadienį, po maždaug 11 valandų trukusio derybų maratono Maskvoje, Azerbaidžano ir Armėnijos užsienio reikalų ministrai susitarė dėl paliaubų ginčijamame regione. Ugnies nutraukimo režimas įsigaliojo šeštadienį paryčiais.

Rugsėjo 27 dieną atsinaujinusios kautynės dėl Kalnų Karabacho – etninių armėnų separatistų kontroliuojamo regiono, atsiskyrusio nuo Azerbaidžano per niokojamą karą 10-ojo dešimtmečio pradžioje – pareikalavo daugiau kaip 400 žmonių gyvybių ir privertė tūkstančius gyventojų palikti savo namus.