Pasaulinės kariliono federacijos prezidentas Koen Van Assche teigia, kad šį savaitgalį iš viso pasaulio kariliono bokštų skambės ukrainietiška muzika, reikšmingiausios Ukrainai melodijos. Palaikymo varpai iš viso pasaulio skambės Ukrainos tautai.

Laisvės varpo dūžiai Ukrainai:

“Ще не вмерла України…” („Ukrainos šlovė dar nemirė”) – Valstybinis Ukrainos himnas, aranžuotė karilionui – Iryna Riabchun (Kijevo karilionierė);

”Боже Великий Єдиний!” („Dievas, didysis, vienas!”) – Malda Ukrainai / dvasinis Ukrainos himnas;

”Маріґольдс” („Medetkos”) – V. Virmenych, aranžuotė karilionui – Iryna Riabchun (Kijevo karilionierė);

”Healing Bells” („Gydantys varpai”) – Pamela Ruiter-Feenstra ir Jet Schouten ( Pagal ukrainiečių liaudies dainą “Plyve Kacha”);

”Ніч яка місячна” („Kokia mėnulio šviesa”) – tradicinės ukrainiečių liaudies dainos aranžuotė Mykola Lysenko, aranžuotė karilionui – Simone Browne;

”Реве та стогне Дніпр широкий” („Platusis Dnepras riaumoja ir dejuoja”) – melodija D. Kryzhanivsky;

”Рідна мати моя” („Mano gimtoji mama”) – Ukrainiečių liaudies romansas;

„Lietuva Brangi” – J. Naujalis;

„Marija, Marija, skaisčiausia lelija” – Č. Sasnauskas.

Sekmadienį organizatoriai kviečia atvykti į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį ir kartu palaikyti Ukrainą.

„Dėl atlikėjos ligos atšaukiamas Naujametis kariliono muzikos koncertas, turėjęs įvykti gruodžio 31 d. 23 val. 30 min. Atsiprašome už nepatogumus“, – rašo Kauno menininkų namų atstovai.

Jų puslapyje nurodoma, kad šventiniu laikotarpiu vyko įvairūs kariliono muzikos koncertai. Gruodį galima buvo klausytis advento dainų melodijų, kalėdinių ir šventinių varpų garsų.

Naujųjų metų programoje turėjo taip pat skambėti kalėdinės giesmės, žinomos dainos bei iškilmingų klasikinių kūrinių aranžuotės. Deja, kaip minėta dėl atlikėjos ligos, šiemet senus metus palydėsime ir naujus pasitiksime be pagrindinių Kauno varpų kuriamų melodijų.

Skamba visiems

Karilionas dažnai vadinamas vienu demokratiškiausių instrumentų pasaulyje – koncertai vyksta atvirose erdvėse, o atliekama muzika gali mėgautis visi miesto gyventojai. Šis instrumentas – chromatiškai suderintų varpų komplektas, galintis stebinti netikėtomis variacijomis.

Kariliono klestėjimo ištakos – Vakarų Europoje: Olandijoje, Belgijoje ir Šiaurės Prancūzijoje, kur centrinėse aikštėse bokštuose įkurdintų varpų gausmas miestų gyventojus kviesdavo į Mišias bei įspėdavo apie artėjančius įvykius.

Kauno karilionas skamba nuo 1937 m. – Mechelene (Belgija) varpų liejykloje išlietas modernus karilionas buvo užsakytas gen. Vlado Nagevičiaus ir kompozitoriaus Juozo Tallat-Kelpšos iniciatyva. Šiandien Kauno karilionas turi 49 varpus bei atnaujintą klaviatūrą, o didžiausias kariliono varpas "Kaunas" – Valdo ir Almos Adamkų dovana.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje rugpjūčio 31-ąją prasidėsiantis festivalis sujungs vasarą ir rudenį, padangėse sklandančią muziką ir aukštyn širdis keliančią auditoriją.

Senbuviai ir naujokai

Praėjusiais metais festivalis sukvietė gausų būrį atlikėjų iš JAV, Danijos, Lenkijos ir Lietuvos, klausytojus džiuginusių plačiu kūrinių spektru – nuo baroko iki elektronikos, "Amelijos iš Monmartro" ir Fryderyko Chopino kūrinių. Šiemet festivalio programa, kuruojama Kauno miesto karilionininkų Juliaus Vilnonio ir Austėjos Staniunaitytės-Proiettos, tęsia šią liniją ir pristato karilionininkes iš Lenkijos ir Ukrainos – Anną Kasprzycką bei Iryną Riabchun. Savaime suprantama, programoje – ir kauniečiams puikiai pažįstami J.Vilnonis bei Stanislovas Žilevičius.

"Miestiečiams jau pažįstamas tarptautinis Kauno kariliono muzikos festivalis tampa įpusėto kariliono muzikos koncertų ciklo kulminacija. Per metus organizuojame daugiau nei 30 koncertų sekmadieniais ir švenčių bei atmintinomis dienomis, programą atlieka ilgamečiai Kauno karilionininkai. Džiaugiamės tarptautinio kariliono muzikos festivalio metu sutraukdami ir profesionalus, ir šio instrumento entuziastus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio, galinčius pristatyti ir pažinti itin platų kariliono galimybių spektrą", – sako Kauno menininkų namų vadovė Rūta Stepanovaitė.

Publika turės galimybę pamatyti tai, kas paprastai lieka nematoma: aikštėje įrengtas ekranas tiesiogiai transliuos bokšto viršūnėje varpais skambinančius karilionininkus.

Netikėtu rakursu

Karilionininkų parengtose programose skambės legendinių kompozitorių Johanno Sebastiano Bacho, Ludwigo van Beethoveno, Georgo Friedricho Handelio, F.Chopino ir kitų kūrėjų muzikos interpretacijos varpams, taip pat – tango muzikos meistro Astoro Piazzolos ir amerikiečių grando Philippo Glasso kūriniai.

Kaip ir pastaraisiais metais, koncertų publika turės galimybę pamatyti tai, kas paprastai lieka nematoma: aikštėje įrengtas ekranas tiesiogiai transliuos bokšto viršūnėje varpais skambinančius karilionininkus.

Vienas pagrindinių festivalio akcentų – ypatingas vakarinis koncertas, vyksiantis rugpjūčio 31 d. 21 val. Jo metu karilionas atsiskleis dar vienu, netikėtu kampu: dialoge su mušamuoju instrumentu vibrafonu. Vibrafono garsai, skambinami Mariaus Šinkūno, susipins su varpų muzika, atliekama kitų festivalio dalyvių – A.Kasprzyckos, I.Riabchun, J.Vilnonio ir S.Žilevičiaus, o Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokštą nuspalvins šviesų programa. Vakaro programoje malonių atradimų sau atras kiekvienas – nuo "Disney" ir "Hario Poterio" filmų melodijų iki roko grandų "Led Zeppelin".

Festivalio partneriai Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus savaitgalį taip pat kvies į kūrybingas edukacines programas, džiuginsiančias tiek mažiausius, tiek vyresnius festivalio svečius. Taip pat veiks Kauno menininkų namų kultūros informacijos centras, miestiečius ir miesto svečius supažindinsiantis su plačiu Kauno (ir ne tik) kultūros lauku. Festivalio renginiai nemokami.

Programą "Daniškai lietuviškos variacijos" pristatęs danų muzikas, be Johanno Sebastiano Bacho, Antonio Vivaldi ir kitų klasikos grandų, skambino savo parengtas lietuvių kompozitorių muzikos kompozicijas.

Pokalbis su E.Kure – apie danų meilę karilionui, intriguojančią Hileriodo miesto instrumento istoriją ir unikalų karilionininkų ryšį su auditorija.

– Gimėte ir augote Hileriodo mieste, kuriame 1619-aisiais Karaliaus Kristijono IV Frederiksborgo pilyje įsikūrė pirmasis Danijos karilionas. Tikriausiai su šiuo instrumentu esate pažįstamas nuo vaikystės?

– Taip, tikrai. Susipažinau su kariliono skambesiu dar tada, kai nežinojau, koks tai instrumentas. Būdamas mažas berniukas savo namų sode dažnai girdėdavau kariliono muziką – tereikėdavo palankios vėjo krypties. Frederiksborgo pilis yra labai didelė ir įspūdinga – į akis iš karto krenta keturi ją juosiantys bokštai. Vaikystėje galvojau, kad būtent jie ir skleidžia girdimą muziką. Vėliau sužinojau, kad tai karilionas. Artimiau susipažinti su šiuo instrumentu ir juo pagroti man pasisekė gana anksti. Kai buvau aštuoniolikos, susidomėjau vargonų muzika ir pradėjau groti vietinėje bažnyčioje. Po kelerių metų netikėtai sulaukiau pasiūlymo asistuoti karilionininkui Frederiksborgo pilyje. Tad gavau galimybę pagroti ir senuoju karilionu. Vis dėlto tai  nebuvo geras instrumentas – skambesys buvo labai nešvarus ir menkai suderintas. Dėl to kalta buvo visa įvykių virtinė. 1859 m. pilis priklausė Danijos karaliui Frederikui VII, kuris ją naudojo kaip vieną savo rezidencijų. Vienos viešnagės metu jis paprašė užkurti židinį, kadangi buvo labai šalta naktis. Deja, židinys sukėlė didžiulį gaisrą, kuris pilį, kartu ir senąjį karilioną smarkiai apgadino. Rekonstruojant pilį buvo užsakytas naujintelis karilionas, pagamintas Belgijoje. Tačiau kažkaip buvo pamiršta, kad jį reikia suderinti, dėl to jis ilgus metus skambėjo ne taip, kaip turėtų. Laimei, šiuo metu jis rekonstruotas ir puikiai  skamba. Vis dėlto pradžioje teko groti nerenovuotu instrumentu. Tuomet jam trūko kelių varpų, buvo sunku sugroti kai kurias melodijas.

– Kauno publikai pristatėte programą "Daniškai Lietuviškos variacijos". Klausytojai turėjo progą pasiklausyti jūsų atliekamų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Viktoro Kuprevičiaus, Juozo Naujalio ir lietuvių liaudies melodijų. Kokia buvo jūsų pirmoji pažintis su lietuvių kompozitoriais?

– Su Lietuva ir lietuvių kompozitorių muzika susipažinau senokai. Pirmą kartą čia atvykau prieš 26 metus pagroti Klaipėdos kariliono festivalyje. Vėliau Lietuvoje lankiausi dar keturis kartus. Teko groti ir Kauno karilionu. Deja, tuo metu jis dar nebuvo atnaujintas, tad skambėjo prastai – panašiai kaip senasis Frederiksborgo pilies instrumentas. Tuo metu pamaniau – jeigu Kauno karilionas sulauktų renovacijos, labai norėčiau juo dar kartą pagroti. Panašu, kad mano noras išsipildė. Jaučiausi labai pagerbtas, kai mane pakvietė dalyvauti festivalyje. Kai lankiausi Lietuvoje pirmą kartą, dovanų gavau įvairių Lietuvos kompozitorių kūrinių natų. Grįžęs namo jas pasidėjau į savo kolekciją. Sulaukęs pasiūlymo atvykti į Kauną, prisiminiau, kad vis dar jas turiu ir nesunkiai suradau saugiai padėtas prie kitų natų. Nors su šiais kūriniais nesu pažįstamas nuo vaikystės ar mokyklos laikų, jie man artimi ir mieli. Pirmą kartą lankydamasis Lietuvoje susipažinau ir su nuostabiais karilionininkais Juliumi Vilnoniu ir Stasiu Žilevičiumi – jie taip pat atliko savo programas festivalyje. Tad galiu teigti, kad su lietuvių muzikais esu gana neblogai pažįstamas.

Prieš pat koncertą taip pat mėgstu pro langą pažvelgti į susirinkusią minią – tai padeda geriau suvokti, kokia yra tavo auditorija.

– Skandinavijos kariliono mokykloje dėstėte kampanologiją. Lietuvoje šis mokslas taip pat populiarėja – prieš metus netgi įsteigta kampanologų draugija. Galbūt pats priklausote panašiems sambūriams Danijoje?

– Ilgus metus Danijoje dirbau kariliono mokytoju ir konsultavau Danijos bažnytinių reikalų ministeriją varpų klausimais. Pastarąja veikla užsiėmiau net dešimt metų – nuo 1999 m. iki 2010 m. Tai reiškia, kad kiekvieną kartą, kai kuri nors bažnyčia Danijoje norėdavo atnaujinti ar pakeisti varpus, man būdavo atsiunčiamas laiškas ir tekdavo parašyti ilgą ataskaitą su pasiūlymais, kaip geriausiai išspręsti susiklosčiusią situaciją, ką verta įsigyti, o kokių veiksmų geriau vengti. Prieš imantis bet kokio sprendimo, turėdavau jį patvirtinti. Tai buvo be galo įdomus, bet varginantis darbas, todėl, praėjus dešimtmečiui, nusprendžiau jį nutraukti. Šiuo metu vedu įvairias paskaitas ir rengiu pranešimus apie varpus. Taip pat visoje Danijoje rengiu koncertus. Per ilgus karjeros metus esu priklausęs ir keletui kitų kampanologinių organizacijų.

– Grodami karilionininkai turi unikalų santykį su auditorija, kadangi, būdami bokšto viršuje, jie nemato, kas vyksta apačioje. Ar sudėtinga groti neturint tiesioginio kontakto su publika?

– Visiškai ne. Ilgus metus grojau vargonais, o atliekant muziką šiuo instrumentu, sėdima nugara į publiką. Man tai nekeldavo jokių problemų, kadangi nors nematydavau, kas vyksta, galėdavau girdėti aplodismentus. Grodamas karilionu nei matau, nei girdžiu, kas vyksta apačioje, tačiau žinau, kad ten sėdi klausytojai, kuriems įdomi mano muzika, ir man to užtenka. Prieš pat koncertą taip pat mėgstu pro langą pažvelgti į susirinkusią minią – tai padeda geriau suvokti, kokia tavo auditorija. Koncerto metu stengiuosi sugroti taip gerai, kaip tik galiu, o žinojimas, kad manęs susikaupę klausosi kariliono muzikos gerbėjai, išsklaido visas abejones.

– Lietuvoje karilionas nėra itin populiarus – laukia dar daug darbo garsinant šį instrumentą. Karilionininkų gausa taip pat negalime pasigirti – turime tik vieną karilionu grojančią moterį, festivalyje taip pat pasirodžiusią Austėją Staniunaitytę. O kokia situacija Danijoje? Ar jūsų šalyje vyksta daug kariliono muzikos festivalių?

Frederiksborgo pilis yra labai didelė ir įspūdinga – į akis iš karto krenta keturi ją juosiantys bokštai. Vaikystėje galvojau, kad būtent jie ir skleidžia girdimą muziką.

– Danijoje karilionas yra tikrai populiarus instrumentas. Šalyje yra apie 30 karilionų, įsikūrusių įvairiose bažnyčiose ir pilyse. Jais groja 50 profesionalių muzikantų – tiek vyrų, tiek moterų. Tai dar ne viskas – turime net 74 automatinius karilionus, tad viską sudėjus išeina 104 instrumentai, išsidėstę po visą šalį. Man yra tekę groti ir mobiliuoju karilionu – tai tokia mašina su varpais. Šią vasarą Danijoje turėjome begalę su karilionu susijusių renginių, tad veikti tikrai buvo ką. Pasitaikė sekmadienių, kai ryte vargonais grodavau rytinėse Mišiose, tada tris valandas grodamas važinėdavau su mobiliuoju karilionu, perpiet apsilankydavau kitoje bažnyčioje paskaityti pranešimo apie joje įkurdintus varpus, o tada važiuodavau groti trečios bažnyčios vakarinėse Mišiose. Mėnesio gale turėsiu garbės mobiliuoju karilionu pagroti Mišiose.

Kariliono muzikos festivaliai Danijoje taip pat gana populiarūs. Turime 30 iniciatyviausių karilionininkų, kurie vis stengiasi suorganizuoti kokį festivalį ar renginį. Pats taip pat esu surengęs nemažai festivalių, vykstančių bažnyčioje, kurioje paprastai groju vargonais. Vasaromis pasitaiko netgi dešimt sekmadienių iš eilės, kai skamba kariliono muzika. Žmonės tuo labai domisi, kaskart pamatau naujų veidų. Pakviečiame ir užsienio profesionalų, atliekame įvairią muziką. Norime, kad žmonės jaustųsi jaukiai, tad patiekiame nemokamos arbatos ir kavos, vaišiname sausainiais. Šie vakarai man visada asocijuojasi su jaukumu ir geromis emocijomis. Manau, kad organizuoti kariliono muzikos festivalį Kaune buvo labai gera mintis – turite nuostabų instrumentą, tad kodėl gi nepasidalijus jo skambesiu su platesniu žmonių ratu?

– Minėjote, kad jau esate grojęs Lietuvoje. Kokie įspūdžiai po šio koncerto?

– Iš tikrųjų labai nekantravau išbandyti renovuotą Kauno karilioną, nes prisimenu jį nelabai kokios būklės. Jeigu instrumentas būtų vis dar toks pat kaip anuomet, niekaip nebūčiau galėjęs pagroti programos, kurią paruošiau festivaliui. Tai būtų buvę tiesiog neįmanoma. Senasis Kauno karilionas teturėjo 35 varpus, o koncerto metu aš naudojau visus 49. Tad labai džiaugiuosi atnaujintu instrumentu ir didžiuliu lietuvių susidomėjimu mano muzika.

Svaigins ne tik lėtos baladės

Liepos 20 d., penktadienį, 19 val. Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje salėje visus Pažaislio muzikos festivalio klausytojus svaigins kubietiški ritmai ir nostalgiškos melodijos.

Į programą „Svaiginanti Kuba“ publiką kviečia prestižinio apdovanojimo „Latin Grammy“ laureatai, grupė „Son Del Nene“ iš Kubos. Pirmą kartą su savo grupe Lietuvoje koncertuosiantis vokalistas El Nene (tikrasis vardas Pedro Lugo Martinezas) žada įsimintiną vakarą: „Šiai muzikai tiesiog neįmanoma atsispirti: vos jai suskambus, kūnas ima judėti, neklausydamas jokių pasiteisinimų. Jei sakote, kad nemokate šokti   meluojate. Taip tiesiog nebūna!“

Šiai muzikai tiesiog neįmanoma atsispirti: vos jai suskambus, kūnas ima judėti, neklausydamas jokių pasiteisinimų.

Grupė „Son Del Nene“, kurioje muzikuoja  kubietiška tres gitara grojantis Frank Pereira Gómez, gitaristas Eduardo Moreno Acosta, trimitininkas Felix Miguel Martinez Polo, bosistas Deivys Cardenas Berroa bei mušamųjų instrumentų virtuozai Yoendry Perera Ferrer ir Rigoberto Ramirez Gonzalez Balsinde, žavi autentišku „Son Cubano“ skambesiu, aprėpiančiu visas įmanomas Kubos spalvas bei skonius: nuo saldžiai svaiginančių lėtų baladžių iki pašėlusių, aistringų ritmų.

Grupės vokalistas El Nene klausytojų mėgstamas dėl sodraus, plataus ir melancholiško balso, rašoma organizatorių pranešime. Scenoje jis tarsi persikūnija į naują visame pasaulyje žinomo atlikėjo Ibrahimo Ferrero versiją. Būtent iš senųjų šio žanro meistrų El Nene perėmė autentiško „Son Cubano“ stiliaus atlikimo subtilybes. Ko gero, tai ir lėmė jo sėkmę, su grupe „Los Jovenes del Son“ laimint „Latin Grammy“ apdovanojimą. Paskutiniame savo albume „Lagrimas de Amor“ atlikėjas atskleidžia visas savo talento platybes: nuo akademiško skambesio iki sentimentalaus ar ugningo kubietiško temperamento. Grupės „Son Del Nene“ muzikavimas žavi visą Europą, tad tie, kuriems patinka „Son Cubano“ stilius ir kurie nori pajusti bent dalelę autentiškosios Kubos, privalo išgristi šių atlikėjų muzikavimą.

Tradicinis „Son Cubano“ muzikos stilius išaugo iš afro-kubietiškų mušamųjų instrumentų ritmų ir ispanų kilmės žemdirbių gitarų muzikos samplaikos. Žanro ištakos siekia XIX a. vidurį. XX a. pradžioje jau susiformavusi žanro stilistika pasiekė Kubos sostinę Havaną, o iš ten prasidėjo jos žygis per visą pasaulį, kuriam pradžią davė autentiškos atlikėjo Wimo Wenderio interpretacijos, sužavėjusios minias visų žemynų klausytojų.

Skambiais balsais prabils Kauno karilionas

Liepos 21 d., šeštadienį, 16 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje skambiais balsais prabils Kauno karilionas, kviečiantis Pažaislio muzikos festivalio klausytojus į vieną iš koncertų ciklo „Skambančios istorijos“ vakarų. Šį kartą įspūdingąjį instrumentą prakalbins du lietuvių atlikėjai: vienintelė šios srities specialistė moteris Lietuvoje Austėja Staniunaitytė ir karilionininkas, kompozitorius bei originalių idėjų autorius Raimundas Eimontas. Atlikėjų parengtoje programoje skambės nemarūs Johanno Sebastiano Bacho, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Balio Dvariono kūriniai, vos trisdešimt trejus metus gyvenusio tarpukario vokiečių kūrėjo Wilhelmo Bendero, belgų varpų muzikos entuziasto bei propaguotojo Geerto D‘Hollandero bei paties R.Eimonto autorinės kompozicijos. Jaunieji festivalio klausytojai prieš nemokamą koncertą, pristatomą festivaliui bendradarbiaujant su Kazickų šeimos fondu, kviečiami išbandyti jėgas Vytauto Didžiojo Karo muziejaus rengiamuose istoriniuose žaidimuose.

R. Eimontas  vienas ankstyvosios eksperimentinės muzikos bei neinstitucinės avangardo bangos kūrėjų Lietuvoje, laisvos improvizacijos ir industrinės triukšmo muzikos grupės „N!N!N!“ iniciatorius. Daugialypė R. Eimonto kūryba laviruoja tarp eksperimento, psichodelikos, elektronikos, improvizacijos, džiazo, roko ar kitos alternatyvos ir visada tampa tam tikra garso ekspedicija. R. Eimontas grojimo karilionu žinias tobulino Nyderlandų kariliono institute Dordrechte, surengė daugybę kariliono ir šiuolaikinės muzikos koncertų, performansų ir pasirodymų Vokietijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Anglijoje, Latvijoje bei Suomijoje.

Kauno varpininkų tradicijas tęsianti A. Staniunaitytė prieš keletą metų baigė muzikos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Ji  pirmoji ir kol kas vienintelė dailiosios lyties karilionininkė Lietuvoje. Pirmą kartą karilioną ji išbandė besimokydama trečiame kurse. Tuomet ilgus metus Lietuvos karilionierių tradicijas puoselėję Giedrius Kuprevičius ir Julius Vilnonis ieškojo mokinio, kuris pratęstų jų veiklą. A.Staniunaitytė teigia: „Man tai labai patiko, mokiausi pamažu, per koncertus su J.Vilnoniu skambindavome keturiomis rankomis. Atestuota komisija patvirtino, kad man galima patikėti instrumentą. Dabar jau koncertuoju savarankiškai.“ Baigusi studijas atlikėja tapo vargonininke Kauno Jono Pauliaus II parapijoje, dirba muzikos mokytoja vaikų darželyje, o didžiąją laiko dalį skiria karilionui.

Konkurso laimėtojas atliks koncertines programas Vytauto Didžiojo karo muziejaus varpų bokšto karilionu 2018 m. sausio–gruodžio mėnesiais. Atrankoje kviečiami dalyvauti visų Lietuvos miestų karilionininkai.

Kauno karilionas – tai specifinis, iš 35 chromatiškai suderintų varpų susidedantis muzikos instrumentas, kurio pagrindinė paskirtis – varpų muzikos koncertai šiltuoju metu laiku ir specialioms progoms pažymėti.

Kauno karilionas – tai specifinis, iš 35 chromatiškai suderintų varpų susidedantis muzikos instrumentas, kurio pagrindinė paskirtis – varpų muzikos koncertai šiltuoju metu laiku ir specialioms progoms pažymėti. Tai antras pagal svorį muzikos instrumentas pasaulyje, rekordinis kariliono svoris gali siekti net iki 100 tonų. Karilionas dažniausiai talpinamas pagrindinėse miestų bažnyčiose ar rotušėse. Unikalaus instrumento istorija siekia 500 metų, praeityje karilionu buvo ne tik kviečiama į pamaldas, bet ir informuojama apie stichines nelaimes, karus. Šiandien tai vienas sudėtingiausių muzikos instrumentų pasaulyje, juo grojamų muzikinių kompozicijų įmantrumas tiesiogiai priklauso nuo karilionininkų patirties ir profesionalumo.

Kauno karilionas Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte buvo įkurtas 1937 m. gen. Vlado Nagevičiaus ir kompozitoriaus Juozo Tallat-Kelpšos iniciatyva. Kauno kariliono varpai buvo išlieti Belgijoje, o viso instrumento svoris net 12 tonų. Reguliarūs koncertai Kauno karilionu prasidėjo 1956 m., pirmieji karilionininkai – Viktoras ir Giedrius Kuprevičiai. 2006 m. Kauno karilionas buvo papildytas keturiolika varpų.

Kauno menininkų namų inicijuojamas konkursas vykdomas vadovaujantis 2016 m. koncertų Vytauto Didžiojo karo muziejaus varpų bokšto karilionu rengimo ir karilionininkų bei koncertinių programų parinkimo nuostatais.

Norintieji dalyvauti konkurse paraiškas ir reikalingus dokumentus turi pristatyti iki 2017 m. gruodžio 31 d. (imtinai) adresu: Kauno menininkų namai, V.Putvinskio g. 56, Kaunas arba e.paštu kmn@kmn.lt.

Jaunoji karilionininkė siekia puoselėti ir populiarinti Kauno kariliono muzikos kultūrą. Šią vasarą atlikėja dalyvaus pasauliniame karilionininkų kongrese Ispanijoje, Barselonoje. Atlikėja tikisi, kad dalyvavimas kongrese suteiks jai galimybių užmegzti ryšius su įvairių pasaulio šalių karilionininkais ir pakviesti atlikėjus dalyvauti planuojamame Tarptautiniame Kauno kariliono festivalyje.

"Kaunas – 2022-ųjų Europos kultūros sostinė. Tikiu, kad unikali, originali labai reto pasaulyje instrumento kariliono varpų muzika pristatys ir papildys Kauno muzikinę kultūrą", – sako A.Staniunaitytė.

Pasiilgusi klausytojų, ji laukia kauniečių ir miesto svečių savo sekmadienio koncertuose. Pirmasis A.Staniunaitytės šio sezono koncertas skirtas Motinos dienai.

Gegužės 7, 14 d. 16 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje skambės varpų muzikos koncertas "Skambančios mintys".

Gegužės 20 d. 21 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje skambės varpų muzikos koncertas, skirtas Muziejų nakties renginiui.

Gegužės 21, 28 d. 16 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje skambės varpų muzikos koncertas "Klasikos perlai".