Projekto tikslas – kovos menų sporto plėtra, skatinant fizinį aktyvumą Kauno mieste. Įgyvendintos šios projekto veiklos: kovos menų sporto treniruotės, varžybos ir stovyklos.

Projekto dėka, daugiau kaip 240 Kauno miesto vietovės bendruomenės narių aktyviai sportavo kovos menų sporto treniruotėse. KKMA jie buvo priimami sportuoti į įvairaus amžiaus grupes. Čia vyko dziudo, karatė, tekvondo treniruotės, taip pat – jogos, kinų gimnastikos, cigun kvėpavimo pratimų užsiėmimai. Suformuota dvylika grupių, kurioms treniruotės vykdytos tris kartus per savaitę. Kiekvienos treniruotės trukmė – pusantros valandos.

Taip pat buvo įgyvendintos devynios varžybos, kuriose varžėsi dalyviai dviejuose kovos menų sporto kryptyse. Varžybose varžėsi iš viso virš 700 kovos menų kovotojų. Į šias varžybas buvo kviečiami tik labiausiai patyrę kovos menų ekspertai – teisėjai, turintys ilgametę patirtį. Vienose varžybose dalyvavo aštuoni teisėjai. Vienų varžybų trukmė – 8 val. Savanoriai buvo įtraukti į varžybų organizacines ir kitas veiklas.

Kauno miesto moksleiviai turėjo galimybę vasaros laiku dalyvauti dienos stovyklų veiklose. Projekto dėka, buvo įgyvendintos penkios stovyklos, kuriose dalyvavo iš viso 138 dalyviai. Vienos stovyklos trukmė vienai grupei – dešimt dienų. Kiekvienai grupei kiekvieną dieną buvo skiriama po du trenerius, taip pat vaikų stovykloje dirbo vaikų prižiūrėtojai savanoriškais pagrindais. Vaikų stovyklų metu kiekvieną dieną buvo vykdomi teoriniai mokymai vaikams apie kovos menų sportą. Šiuos mokymus pravedė lektoriai-savanoriai. 3 val. per dieną buvo skiriamos aktyvių treniruočių veiklai (dvi treniruotės, kiekviena po 1,5 val.).

Projektas užtikrino Kauno miesto bendruomenės sveikos gyvensenos per fizinį aktyvumą ir kovos menų sportą skatinimą bei kovos menų sporto plėtrą, taip pat didino reguliariai sportuojančių asmenų Kaune skaičių, jų laisvalaikis tapo turiningesnis, padidėjo asmenų darbingumas, stiprėjo visuomenės sanglauda, gerėjo Kauno miesto gyventojų (nuo vaiko iki senjoro) fizinė ir psichikos sveikata ir gyvenimo kokybė.

„Pradedantys kovos menų sportą, šioje veikloje pasiliks ilgam, o KKMA suteiks sąlygas nuolatinio pobūdžio kovos menų sportui, kad tai taptų gyvenimo būdu“, – žadėjo projekto įgyvendintojai. Pasak jų, KKMA kovos menų fizinio aktyvumo veiklas planuoja tęsti ir po projekto įgyvendinimo pabaigos, nes kovos menai yra KKMA komandos gyvenimas. „Projektui pasibaigus KKMA ir toliau vykdys kovos menų treniruotes, didins Kauno miesto bendruomenės gyvybingumą per kovos menų sportą ir plėtros kovos menų sporto šakas“, – pridūrė organizatoriai.

Projektas pradėtas vykdyti 2020 metų rugsėjo 3 dieną, planuojama jo pabaiga – 2021-ųjų gruodžio 31-oji. Kaip teigiama, juo skatinamas reguliarus fizinis aktyvumas kovos menų sporto veiklose Kauno miesto ir rajono bendruomenėje įtraukiant skirtingo amžiaus asmenis, tarp jų – ir turinčius negalią.

Nuo projekto pradžios įsigytas kokybiškas trūkstamas kovos menų sporto inventorius. 259 Kauno miesto ir rajono vietovės bendruomenės nariai dalyvavo sporto projekto veiklose ir reguliariai sportavo kovos menų treniruotėse. „Kauno kovos menų akademijoje“ jie buvo priimami sportuoti į įvairaus amžiaus grupes. Čia vyko dziudo, karatė, tekvondo treniruotės, taip pat – jogos, kinų gimnastikos, cigun kvėpavimo pratimų užsiėmimai.

Suformuota dvylika grupių, kurioms treniruotės vykdytos tris kartus per savaitę. Kiekvienos treniruotės trukmė – pusantros valandos. Kauniečiams pageidaujant, sportuoti buvo priimami vaikai nuo penkerių metų, mokyklinio amžiaus vaikai, suaugę asmenys, senjorai bei šeimos. Didelis dėmesys projekte buvo skiriamas vaikų ir jaunimo fiziniam aktyvumui. Projektas skatino vaikų ir jaunimo (iki 29 m. amžiaus) fizinį aktyvumą kovos menų sporte. Vaikai ir jaunimas iki 29 m. sudarė 55 proc. visų dalyvių.

Taip padidėjo sportuojančių asmenų dalis Kauno mieste ir rajone. Prie sporto projekto veiklų organizavimo ir vykdymo prisidėjo sporto savanoriai. Į sportuojančių grupes buvo įtraukta keturiolika neįgaliųjų.

Projektas užtikrino Kauno miesto ir rajono bendruomenės sveikos gyvensenos per fizinį aktyvumą ir kovos menų sportą skatinimą, kovos menų sporto plėtrą. Taip pat didino reguliariai sportuojančių asmenų šalyje skaičių – jų laisvalaikis tapo turiningesnis, pagerino Kauno miesto ir rajono bendruomenės gyventojų – nuo vaiko iki senjoro, o taip pat ir neįgaliųjų fizinę ir psichikos sveikatą bei gyvenimo kokybę.

„Pradedantys kovos menų sportą, šioje veikloje pasiliks ilgam, o akademija suteiks sąlygas nuolatinio pobūdžio kovos menų sportui, kad tai taptų gyvenimo būdu“, – žada projekto įgyvendintojai.

Pasak jų, „Kauno kovos menų akademija“ kovos menų fizinio aktyvumo veiklas planuoja tęsti ir po projekto įgyvendinimo pabaigos, nes kovos menai yra akademijos komandos gyvenimas.

„Projektui pasibaigus akademija ir toliau vykdys kovos menų treniruotes, didins Kauno miesto ir rajono bendruomenės gyvybingumą per kovos menų sportą ir plėtos kovos menų sporto šakas“, – pridūrė organizatoriai.

Prie projekto įgyvendinimo prisidėjo:

– Lietuvos neįgaliųjų plaukimo federacija;

– SVEIKATOS IR INTEGRACIJOS KLUBAS;

– Lietuvos shotokan karate federacija.

Ugdys ne vien olimpiečius

Į įkurtuves neatsitiktinai susirinko karatė, dziudo, taekvondo, bokso, muai tai, aikido, džiudžitsu ir kitų kovos menų federacijų, klubų vadovai, treneriai, sportininkai – nuo šiol jie visi laukiami po KKMA stogu.

"Akademijos prioritetas – olimpinės sporto šakos: karatė, dziudo, tekvondo, tačiau rengsime ir kitų kovos menų treniruotes. Be to, nebus gėda čia pasikviesti svečių, bus sudarytos sąlygos nacionalinių rinktinių stovykloms, galės susiburti ir pasportuoti veteranai", – kalbėjo vienas karatė Lietuvoje pradininkų ir KKMA steigėjas Kazimieras Bartkevičius.

Simboliška, kad KKMA direktorius R.Kaminskas – buvęs K.Bartkevičiaus auklėtinis, Lietuvos karatė čempionas, o trečiasis akademijos steigėjas – kovos menams neabejingas žinomas verslininkas, Kauno bendrovės "Alseka" vadovas Marius Koncevičius.

"Man patiko entuziastinga Remigijaus idėja, patikėjau ja ir nusprendžiau prisidėti. Džiaugiuosi, kad pavyko įgyvendinti tai, ką planavome", – kalbėjo M.Koncevičius.

Pagrindinis KKMA rėmėjas – buvęs triskart Lietuvos karatė čempionas, taip pat K.Bartkevičiaus auklėtinis Arūnas Martinkevičius.

"Tas, kuris bent kartą žengė ant tatamio kovoti, niekada to nepamirš, ir nesvarbu, ar sportuodamas išvis laimėjo medalių, titulų", – teigė koncerno SBA prezidentas.

Prisiminė pusrūsius

KKMA įsikūrė patogioje Kaune vietoje – Jonavos gatvėje. Pratyboms ir edukaciniams bei kitokio pobūdžio renginiams skirtos salės įrengtos pagal japoniškas tradicijas, sportininkams skirti aukščiausios kokybės treniruočių reikmenys.

Ypatinga erdvė – dzen salė jogos užsiėmimams ir psichologiniam kovotojų pasiruošimui.

Karatė salėje stovi didžiulis japoniškas būgnas. Jį į Kauną atgabeno po Europą gastroliavę Japonijos mušamųjų instrumentų muzikantai.

Buvo metas, kai treniravomės basi ant betoninių grindų, drėgnuose pusrūsiuose, tačiau iš tarptautinių varžybų grįždavome su pergalėmis ir trofėjais.

"Būgno dūžis – ženklas pradėti ar baigti darbą, paskelbti naujieną. Be to, Japonijoje prieš karatė treniruotes ar varžybas toks būgnas – nusiteikimo, įkvėpimo priemonė. Ten jis mušamas vis internsyviau ir vis garsiau, sportininkai prieš kovas netgi panyra į transą", – pasakojo K.Bartkevičius.

"Aplinka ir sąlygos sportuoti – puikios", – reziumavo Lietuvos nusipelnęs dziudo treneris, olimpiečius Algimantą Merkevičių, Marių Paškevičių, Karolį Baužą išugdęs Petras Vinciūnas.

"Kolegos, prisiminkime: buvo metas, kai treniravomės basi ant betoninių grindų, drėgnuose pusrūsiuose, tačiau iš tarptautinių varžybų grįždavome su pergalėmis ir trofėjais. Linkiu, kad ir šioje akademijoje užaugsianti kovotojų karta garbingai tęstų mūsų pradėtas tradicijas", – sakė Lietuvos karatė federacijos (LKF) prezidentas Romas Vitkauskas.

Kuria šlovės galeriją

Pasak K.Bartkevičiaus, artimiausiu metu bus suburtas patyrusių trenerių kolektyvas, patvirtintos darbo programos, pratybų tvarkaraščiai.

"Priimsime ir pradedančiuosius – kad ir penkerių metų vaikučius, ir jau įgūdžių sukaupusius, aukštesnio meistriškumo sportininkus", – teigė Lietuvos šotokan karatė federacijos (LŠKF) prezidentas, Kauno klubo "Samurajus" įkūrėjas.

"Nauja mūsų svajonė – išugdyti kovotojų olimpiečių", – pridūrė R.Kaminskas.

Akademijoje jau pradėta kurti žymiausių visų laikų Lietuvos kovos menų meistrų šlovės galerija. Pirmasis eksponatas – KKMA idėjos autoriaus R.Kaminsko kumščio įspaudas.

Per įkurtuvių iškilmes molio plokštelėse savo kumščio įspaudus paliko K.Bartkevičius, M.Koncevičius, A.Martinkevičius, P.Vinciūnas, R.Vitkauskas, taip pat prie Lietuvos karatė ištakų stovėję Saulius Veprauskas, Jurgis Škėrys, Jonas Gylys.

„Akademijai vienu metu galės priklausyti iki 500 sportininkų. Priimsime visus – nuo pradedančiųjų iki profesionalių sportininkų. Visiems bus sudarytos atskiros grupės pagal jų įgūdžių lygį. Vyks karatė, tekvondo, dziudo ir įvairių šių kovos menų atšakų treniruotės“, – sakė vienas akademijos steigėjų Marius Koncevičius. Kiti du akademijos steigėjai – vieni iš karate pradininkų Lietuvoje Remigijus Kaminskas ir Kazimieras Bartkevičius.

Akademija įsikūrusi Jonavos gatvėje.

„Sieksime ne tik mokyti kovos įgūdžių, bet ir telkti bendruomenę, populiarinti šias sporto šakas. Norime, kad akademija taptu savotiška rytų kovos menų meka ne tik Kauno regione, bet ir visoje Lietuvoje. O didžiausia mūsų svajonė – išugdyti kovotojus, kurie būtų pajėgūs patekti į Olimpines žaidynes ir ten iškovotų apdovanojimų“, – pasakojo R. Kaminskas.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad bekontaktę karate įtraukus į 2020 m. Olimpinių žaidynių programą, daug kovotojų domisi šia sporto šaka. „Lietuvoje ji buvo viena iš pirmųjų, tačiau pastaruoju metu beveik užmiršta. Sieksime ją atgaivinti ir deramai paruošti mūsų šalies kovotojus, kad jie galėtų patekti į svarbiausią sporto renginį pasaulyje“, – planus dėstė R. Kaminskas.