„Kauno regiono MBA skaičiuoja jau penktus metus, todėl keista matyti, jog kai kurie kolegos tik dabar pabudo ir ėmė demonstruoti savo susirūpinimą, vis akcentuodami Kauno vardą. Žmonių problemas derėtų spręsti nuolat, ne tik prieš rinkimus.

Reikia priminti, kad tai yra ne miesto, o viso Kauno regiono organizacija, kurios dalininkai – šešios savivaldybės. Šis projektas gimė gerokai seniau, nei prasidėjo jo statybos 2014 metais ir startavo veikla 2016-ųjų sausį. Pats buvau naujai pradėjęs eiti mero pareigas, o Kauno rajono ir Jonavos merai ilgą laiką dalyvavo šio projekto kūrime. Dabar jie kalba kitaip, užuot jautę atsakomybę ir tiesiog atsiprašę. Padaryta nesąmonė už Europos Sąjungos pinigus, bet nedrįstama to pripažinti.

Padaryta nesąmonė už Europos Sąjungos pinigus, bet nedrįstama to pripažinti.

Mūsų komanda, ateidama dirbti Kaunui, MBA projektą rado kaip prieš tai buvusiųjų palikimą su nelabai maloniu kvapu. Paprastai kalbant, viskas buvo po fakto – vyko MBA paleidimas. Gerai žinau, ką tada sakiau per atidarymą: „Jei išmokysime visuomenę rūšiuoti, gal po kelių metų džiaugsimės šios gamyklos uždarymu (2016 m. sausio 20 d., dienraštis „Kauno diena“)“. Praėjo visas penkmetis, tačiau laikausi tos pačios nuomonės ir esu tikras, kad toks monstras mums nereikalingas“, – įsitikinęs Kauno meras V. Matijošaitis.

Pasak V. Matijošaičio, reikia išlaukti ES struktūrinių fondų lėšoms taikomo 5 metų termino, po kurio bus galima imtis realių veiksmų uždarant šią gamyklą. Antraip tai būtų pernelyg didelė finansinė našta visam Kauno regionui. Be to, svarbu ir galiojanti įstatyminė bazė.

Kauno regiono MBA įrenginiuose, 2019-ųjų duomenimis, per metus apdorota apie 140 tūkst. t mišrių komunalinių atliekų. Kauno miesto atliekos čia sudarė 64 proc. Viso Kauno regiono gyventojams ši paslauga per metus kainuoja apie 9 mln. Eur, o kauniečiams – atitinkamai 5,5 mln. Eur.

Apdorojus 140 tūkst. t mišrių komunalinių atliekų, išrūšiuojama tik 1250 t perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų. Tai nesiekia net 1 proc. nuo bendro atliekų kiekio. Pinigine išraiška skaičiai kalba patys už save: realizavus už 9 mln. Eur išrūšiuotas tinkamas perdirbimui antrines žaliavas gaunama tik 78 tūkst. Eur pajamų.

„Kauno mieste jau dabar turime pakankamai gerai išvystytą pirminio atliekų rūšiavimo sistemą. Jau šiame pradiniame etape iš mišraus komunalinių atliekų srauto išskiriama ir atskirai surenkama perdirbimui tinkamas plastikas, kartonas, popierius, stiklas, metalas, tekstilė, žaliosios atliekos.

99 proc. į MBA patekusių mišrių komunalinių atliekų lieka neišrūšiuota, todėl jas vežti apdoroti į MBA netikslinga nei ekonominiu, nei aplinkosauginiu, nei gyventojų sveikatos apsaugos aspektais. Tie 99 proc. į MBA patekusių atliekų po apdorojimo, kainuojančio 9 mln. Eur, vis tiek yra pašalinama sąvartyne arba sudeginama Kauno kogeneracinėje jėgainėje“, – konkrečiais skaičiais argumentavo bendrovės „Kauno švara“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas.

140 tūkst. t komunalinių atliekų panaudojimas energijai gauti Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ), aplenkiant MBA, Kauno regiono gyventojams kiekvienais metais leistų sutaupyti po 4 mln. Eur, o Kauno miesto gyventojams – apie pustrečio mln. kasmet. Atliekų deginimo KKJ paslaugos kaina – 35 Eur/t, o MBA išrūšiavimo paslauga – 62,81 Eur/t.

Trečiadienį oficialiai atidaryta Kauno regiono mechaninių biologinių atliekų apdorojimo (MBA) gamykla.

Neatmetama, kad šios gamyklos veikla gali koreguoti gyventojų mokestį už šiukšlių išvežimą į didesnę pusę, tačiau drastiško šuolio neturėtų būti.

2014 m. gegužės 30 d. oficialiai pradėtos mechaninio biologinio komunalinių atliekų apdorojimo įrenginių statybos. Projekto įgyvendinimui buvo likę pusantrų metų. Gamyklos atidarymo šventėje ne kartą minėtas šis trumpas terminas, kėlęs nemažai nerimo, ir dėl to „įmestas“ į rizikingų Aplinkos ministerijos žinioje esančių projektų sąrašą.

„Lietuva pereina į naują etapą atliekų sektoriuje – rūšiavimą, kuris lems tai, kad sąvartynai nedidės“, – neslėpdamas buvusio nerimo, kai projekto įgyvendinimui kelią sustabdė teismų maratonas, sakė Aplinkos viceministras Algirdas Ginevičius.

Skaičiuojama, kad per 34 mln. eurų atsiėjusi gamykla per metus perdirbs 220 tūks. tonų atliekų. Beveik 30 mln. eurų projekto įgyvendinimui skirta iš ES fondų, o per 5 mln. eurų – VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centro“ lėšos.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pabrėžė, kad šios gamyklos atidarymas parodo, ką gali ES pinigai – esą, anksčiau šioje vietoje buvusi uodų veisykla. „Jei išmokysime visuomenę rūšiuoti, gal po kelių metų džiaugsimės šios gamyklos uždarymu“, – ragindamas siekti skandinaviškos tvarkos, sveikino V.Matijošaitis.

Į Kauno MBA bus vežamos atliekos iš Jonavos, Kaišiadorių, Raseinių ir Kauno rajono. Gamyklos direktorius Kęstutis Balčiūnas priminė, kad praėjusią savaitę buvo atidaryta analogiška, tik ne tokia galinga gamykla Kėdainiuose, kuri įėjo į bendrą projektą „Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“.

Kėdainių rajone susidarančios mišrios komunalinės atliekos tvarkomos mechaninio atskyrimo ir rūšiavimo įrenginiuose Zabieliškio sąvartyne, kurių galingumas sieks iki 20 tūkst. tonų atliekų per metus. Minėtų įrenginių dėka iš surinktų komunalinių atliekų atskirtos antrinės žaliavos bus nukreiptos perdirbimui ar kitokiam pakartotiniam panaudojimui, o biologiškai skaidžios atliekos bus kompostuojamos.

„Vidutinė šeima netiesiogiai 250 eurų prisidėjo, kad ši gamykla atsirastų“, – paskaičiavo direktorius K.Balčiūnas.

Gamyklos atidarymo proga surengtos ekskursijos metu gamykla, esanti Ateities pl., buvo uždaryta, tačiau žadėta, kad jau po kelių valandų darbas bus tęsiamas. Atliekų rūšiavimo ir perdirbimo bandymai pradėti jau praėjusių metų rugsėjį.