-
Valstybės keliams ir žvyrkeliams – papildomi 150 mln. eurų 5
Galimybė papildomai finansuoti kelius atsirado balandį, kuomet Vyriausybė skyrė 150 mln. eurų valstybinės ir vietinės reikšmės keliams taisyti ir rekonstruoti, siekiant paskatinti kelių verslą COVID-19 pandemijos akivaizdoje.
Tačiau šių lėšų panaudojimas sukėlė klausimų – žiniasklaidoje skelbta, kad lėšas iš 150 mln. eurų paketo Trakų ir Šalčininkų rajonų keliams J. Narkevičius galėjo skirti apeidamas taisykles.
Kaip sakė Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas, kai kurie projektai Trakų ir Šalčininkų rajonuose, kuriems buvo skirtos lėšos, net nebuvo Kelių direkcijos paraiškoje, be to, jie neatitiko paties ministro nustatytų kriterijų.
Pagal juos 150 mln. eurų papildomų pinigų keliams paketas, Vyriausybės numatytas šalies ekonomikai po krizės atgaivinti, turi būti skirstomas projektams, turintiems jau parengtus techninius projektus, jų rangos sutartys turi būti pasirašytos iki liepos 1-osios, o darbai atlikti iki lapkričio pabaigos.
Anksčiau ministerijos atstovai teigė, kad pinigai bus skirti gyvenviečių gatvių bei jas jungiančių žvyrkelių asfaltavimui, pėsčiųjų, dviračių takams bei kelių saugumo priemonėms, lankytinas, rekreacijos bei kurortines teritorijas jungiančių kelių remontui ar rekonstrukcijai, pavyzdžiui Lyduvėnų geležinkelio tilto privažiavimui.
Be to, tarp prioritetų – pasienio vietovėse esančių kelių, taip pat valstybės ir savivaldybių valdomų kelių į teritorijas, kur kuriamos darbo vietos, remontas ar rekonstrukcija.
-
Žmonės pikti: kodėl pinigų atsiranda tik premjero keliuko asfaltui? 74
Vilniaus rajono savivaldybės taryba penktadienį rengiasi tvirtinti 2020–2022 metų strateginį veiklos planą. Jame, be kitų projektų, numatyta per trejus metus Zujūnų seniūnijos Upės gatvės asfaltavimui skirti 800 tūkst. eurų. Gatvė, kurioje gyvena ir premjeras Saulius Skvernelis, pradėta asfaltuoti pernai, Vyriausybei ir savivaldybei skyrus papildomus 300 tūkst. eurų.
Savivaldybės rajono opozicija siūlė Upės gatvės klausimo svarstymą atskirti nuo viso strateginio plano, tačiau tam rajono valdantieji Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai nepritarė.
Lindiniškių bendruomenės vadovas Igoris Repovas sako, kad jo atstovaujami gyventojai dėl maždaug 4 kilometrų kelio atkarpos tarp Bukiškių ir Riešės asfaltavimo nesėkmingai kovoja jau gerokai daugiau nei dešimtmetį.
„Jau virš dešimt metų tariamasi su savivaldybe, kad tą kelią būtų galima asfaltuoti. Stipresnis darbas vyksta apie ketverius metus, buvo eita į savivaldybę, į Seimą. Rezultatas kol kas – minimalus: yra pažadai, kad ketvirtadalis kelio, kur yra labai apgyvendinta, bus tvarkoma“, – žurnalistams prieš tarybos posėdį sakė I. Repovas.
Anot jo, eismas kelyje yra pakankamai intensyvus, pagal 2018-aisiais atliktus tyrimus čia per parą rieda apie 900 automobilių, kelias veda link dviejų ugdymo įstaigų – Riešės gimnazijos ir Bukiškių mokyklos, o mokyklinis autobusas, esant prastesnėms sąlygoms, čia negali pravažiuoti.
Gyventojai dėl maždaug 4 kilometrų kelio atkarpos tarp Bukiškių ir Riešės asfaltavimo nesėkmingai kovoja jau gerokai daugiau nei dešimtmetį.
„Specialiai vakar pravažiavau Upės gatve. Ten, tiksliai nežinau atstumo, bet apie trys kilometrai yra žvyrkelio miške, nė vieno gyvenamo namo, grynai miške esantis žvyrkelis. Mūsų atveju, tai yra apgyvendintas kelias, vienur – mažiau, kitur – daugiau, bet ten gyvena žmonės“, – sakė bendruomenės atstovas.
„Suprantu, kad Upės gatvėje, kur yra pati gyvenvietė – visi nori ten asfalto, tai pagrįstas jų noras. Bet prioritetai turėtų būti ne pagal tai, kad ten aukštas valdininkas gyvena, turėtų būti kažkokie aiškūs kriterijai: apgyvendinimas, eismo intensyvumas“, – pridūrė jis.
Lindiniškių bendruomenės narys, parlamentaras, opozicinių konservatorių frakcijos atstovas Seime Justas Džiugelis sakė taip pat matantis neteisybę, nes bendruomenė pati atliko kelio intensyvumo, pravažumo matavimus, bet jis iki šiol neasfaltuojamas.
„Manau, kad XXI amžiuje Lietuva turėtų išsivaduoti iš nomenklatūrinio požiūrio, kai atitinkamas valdininkas iki savo namų išsiasfaltuoja kelią ir pasipatogina gyvenimo kokybę, tuo tarpu kitos b lieka nuskriaustos“, – teigė parlamentaras.
„Manau, kad jis negalėjo neturėti, nes LRV skiria pakankamai solidžią pinigų sumą. Manau, kad šis klausimas apskritai neturėtų būti sprendžiamas, kol nėra VTEK (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos – BNS) sprendimo“, – pridūrė jis.
J. Džiugelis neabejoja, kad premjeras Saulius Skvernelis turėjo asminės įtakos asfaltuojant kelią, kuriame pats gyvena.
Savo ruožtu rajono merė Marija Rekst ir administracijos atstovai patikino, kad Lindiniškių bendruomenės minima kelio atkarpa yra įtraukta į strateginį planą, o jau šiemet jos atkarpos asfaltavimui ketinama skirti 550 tūkst. eurų. Likusi dalis būtų asfaltuojama parengus tolimesnį projektą.
-
Premjeras: tautinių mažumų savivaldybėms lėšos keliams skirtos be paraiškų 3
Taip ministras pirmininkas kalbėjo toliau atsakinėdamas į klausimus apie Vyriausybės sprendimą skirti lėšų Vilniaus rajone esančiai Upės gatvei, kur pats gyvena, asfaltuoti.
Vilniaus rajono savivaldybė spalio pabaigoje gavo papildomų lėšų, Vyriausybės sprendime nenurodžius jokio konkretaus objekto.
Pasak premjero, Vyriausybės nutarimuose konkretūs objektai nenurodyti nė vienai tautinių mažumų savivaldybei, jeigu lėšos skirtos pagal 2015 metų programą, numatančią papildomą finansavimą tokioms savivaldybėms.
„Pagal 2015 metų pasitarimo protokolą, pagal lėšų skyrimo programą tautinių mažumų savivaldybėms, visoms šešioms tautinių mažumų savivaldybėms buvo paskirtos papildomos lėšos su ta pačia formuluote be konkrečių kelių“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė S. Skvernelis.
„Dėl jų sprendžia kiekviena savivaldybė“, – pridūrė jis.
Anksčiau Susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius BNS yra sakęs, kad spalio pabaigoje sprendžiant dėl nepanaudotų 3,3 mln. eurų Kelių programos rezervo lėšų perskirstymo buvo atsižvelgta į objektų svarbą bei savivaldybių prašymus. Paraiškas savivaldybės pateikė Automobilių kelių direkcijai (LAKD), o jas vertino ministerija. LAKD duomenimis, paraiškas pateikė 27 savivaldybės.
Vilniaus rajono savivaldybė yra nurodžiusi, jog šiemet teikė kelias paraiškas dėl papildomo finansavimo kelių tvarkymui - šių metų sausį ir šių metų rugpjūtį. Sausio mėnesio paraiškoje buvo prašoma lėšų šešiems konkretiems objektams, taip pat ir Upės gatvei, rugpjūčio mėnesio paraiškoje buvo prašoma finansavimo trims objektams, tarp jų Upės gatvės nebeliko.
Tas asfaltas nesibaigia ties premjero namais, o dar maždaug kilometrą tęsiasi į kitas gyvenvietes. Tai aš tuo net nesinaudoju.
Vyriausybė spalio pabaigoje skyrė papildomai lėšų pagal savivaldybės teiktą paraišką vienam konkrečiam Vilniaus rajono objektui – Riešės kaimo Riešės gatvei rekonstruoti.
Dar papildomai 300 tūkst. eurų Vilniaus rajonui buvo skirta atsižvelgiant į Vilniaus rajono merės Marijos Rekst prašymą, kuriame nebuvo nurodyta konkretaus lėšų poreikio ir konkrečių objektų. Visa ši suma išleistą asfaltuoti Upės gatvę.
Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybės šiemet antrą kartą pasinaudojo galimybe gauti papildomų lėšų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) rezervo, kitos keturios lėšas gavo vieną kartą.
S. Skvernelis teigė, kad Vilniaus rajono savivaldybei papildomos lėšos antrą kartą skirtos dėl to, kad pastaruosius dvejus metus ji iš rezervo negavo nė vieno euro.
Ministras pirmininkas pabrėžė, kad išasfaltuota tėra ketvirtadalis Upės gatvės, jam pačiam iki namų tenka pavažiuoti žvyrkeliu.
„Kelio ruožas yra šeši kilometrai, o išasfaltuota beveik pusantro kilometro. Keturių kilometrų žvyrkelis yra išlikęs, ir teiginiai jūsų arba vaizdai, kad premjeras dabar namo važiuoja asfaltuotu keliu, neatitinka tikrovės“, – sakė S. Skvernelis.
„Tas asfaltas nesibaigia ties premjero namais, o dar maždaug kilometrą tęsiasi į kitas gyvenvietes. Tai aš tuo net nesinaudoju“, – pridūrė jis.
S. Skvernelis pakartojo niekada nesikišęs į Upės gatvės asfaltavimo klausimus.
Jis taip pat pabrėžė, kad su buvusiu susisiekimo ministru Roku Masiuliu nesikalbėjo „apie konkrečias gatves“, nors R. Masiulis anksčiau BNS patvirtino su premjeru kalbėjęs apie Upės gatvės asfaltavimą platesniame kontekste.