Pirmąjį gegužės sekmadienį, tradiciškai per Motinos dieną, fontanai pradės veikti prie Jono kalnelio, „Vaidilos“ aikštėje, taip pat Teatro aikštėje, skvere prie burlaivio „Meridianas“, Puodžių g. prie paminklo Vydūnui, Karlskronos ir Debreceno bei Pempininkų aikštėse.

Ir, žinoma, Danės krantinėje prie „Žvejo“ skulptūros.

Tačiau neveiks šiuolaikiškas muzikinis fontanas Danės skvere su projekcinėmis vaizdo instaliacijomis.

Jo įrangą pernai vasarą per liūtį gausiai užliejo vanduo, tad klaipėdiečių pamėgtas fontanas sezono nepabaigė ir rugpjūtį jau nebeveikė.

Techninė patalpa, kurioje yra visa programinė fontano įranga, buvo visiškai apsemta vandeniu.

Klaipėdos savivaldybės administracijos darbuotojai samdė ekspertus, kad būtų išsiaiškinta, dėl kieno kaltės užlieta programinė fontano įranga.

„Dabar rengiame viešąjį pirkimą Danės fontano atnaujinimo darbams. Negalime pažadėti, kad per vasarą jį spės suremontuoti ir įjungti. Preliminari remonto kaina – iki 300 tūkst. eurų. Tokios yra anos liūties pasekmės. Buvome pasitelkę ir ekspertą, ieškojome priežasčių, kodėl taip atsitiko, ir sprendinių, kad ateityje taip neatsitiktų. Sudėtinga situacija, nes tokių įrenginių Lietuvoje nėra daug, todėl procesas ir užtruko“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė.

Danės fontano įrengimas kainavo daugiau nei 800 tūkst. eurų.

Paties Danės skvero rekonstrukcija buvo vienas didesnių ir svarbesnių pastarųjų metų Klaipėdoje įgyvendinamų projektų, tam buvo skirta beveik 11 mln. eurų.

Prasidėjus pirmajai spalio savaitei, išmanieji fontanai prie Jono kalnelio, „Vaidilos“ aikštėje, taip pat Teatro, Kurpių aikštėje (prie „Meridiano“), Puodžių g. prie paminklo Vydūnui, Karlskronos g. ir fontanai Debreceno bei Pempininkų aikštėse – išjungti.

Taip pat išjungtas fontanas Danės krantinėje, prie „Žvejo“ skulptūros. Jis priklauso bendrovei „Klaipėdos Smeltė“.

Danės skvere esančio fontano įrangą dar rugpjūtį per liūtis gausiai užliejo vanduo ir jis iki pat sezono pabaigos nebeveikė.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas tąkart informavo, kad buvo užlieta fontano techninė patalpa, kurioje buvo visa programinė įranga, ji buvo visiškai apsemta vandeniu. Kokia liūčių metu fontanui padaryta žala, tebetikslinama.

Per liūtis elektros tiekimo gedimų pasitaikė ir Pempininkų aikštėje esančiame fontane. Gedimas buvo pašalintas, ir fontanas sėkmingai veikė iki šiol.

Įprastai fontanai mieste įjungiami per Motinos dieną, kuri švenčiama pirmąjį gegužės sekmadienį.

Daugiausia žmonių dėmesio sulaukia išmanusis fontanas Danės skvere. Norintieji ne tik pasižiūrėti šokančio fontano, bet ir pasiklausyti klasikinės muzikos, kviečiami atvykti nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 12, 15, 18 val.

Klaipėdos koncertų salės parengta programa penktadieniais šiame fontane paleidžiama nuo 12.15, 15, 19 val., šeštadieniais – 12.15, 15, 19, 22.30 val., o sekmadieniais – 12.15, 15, 19 val.

Iki birželio 24-osios dar skambės Klaipėdos dramos teatro festivalio „TheAtrium“ muzikinio garso takelio kūriniai.

Nuo birželio 25 d. repertuaras keisis – ims skambėti Klaipėdos kamerinio orkestro ir brazilų kilmės išilginės fleitos virtuozo Rodrigo Calveyra’os atliekamas baroko muzikos atstovo Georgo Philippo Telemanno kūrinys „Šokantys fontanai“.

Fontanas prie Jono kalnelio kasdien veikia nuo 12 iki 22 val. Grindinio fontano vanduo šoka kas pusvalandį, trukmė – 10 min.

Muzika čia groja penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis 12, 15, 19 val., trukmė – 23 min.

„Vaidilos“ fontanas taip pat veikia visomis dienomis nuo 10 iki 22 val. Darbo dienomis grindinio vanduo šoka po 10 min., po to – 15 min. pertrauka. Savaitgaliais – kas 15 min. su 10 min. pertrauka.

Rodos, nieko nepažeidžia

„Ilgai užtrukome beieškodami, bet neradome draudimo braidžioti po juos. Jeigu kažkas atsitiktų, pavyzdžiui, būtų girti, tai būtų viešosios tvarkos pažeidimas. Arba jei sugadintų turtą, užkimštų fontaną. Bet tiesiogiai apie braidžiojimą fontanuose taisyklėse nėra rašoma“, – tikino Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis.

Į fontaną leisti savo augintinius taisyklės taip pat nedraudžia.

„Apie šunis išvis nieko nėra. Mano galva, kaip ir paplūdimyje, taip ir lauko baseinuose šunų neturėtų būti. Greičiausiai siūlysime į miesto tvarkymo taisykles įtraukti tokį punktą“, – svarstė M.Poimanskis.

Higienos normų fontanuose besitaškantys naminiai gyvūnai, rodos, taip pat nepažeidžia. Tačiau paplūdimiuose jų lankymasis vis dėlto ribojamas.

„Apie fontanus higienos normose tikrai nekalbama. Paplūdimių teritorija turi būti suskirstyta į atskiras funkcines zonas – poilsio, maudymosi, fizinio aktyvumo ir tą, kuri skirta lankytis su gyvūnais. Sakyčiau, kad jie gali būti teritorijoje, bet ne maudytis“, – teigė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėja Gražvydė Norkienė.

Gyvybingi išsilaiko ilgai

Ji pastebi, kad ribojimai keturkojams šiandien gerokai švelnesni.

„Anksčiau visur buvo draudžiama, bet paskui žmonės pradėjo žiūrėti lanksčiau. Išskyrė paplūdimių zonas, kad tam tikrose vietose būtų galimybė lankytis“, – teigė G.Norkienė.

Tuose pačiuose vandens telkiniuose besimaudantys gyvūnai gali juos užteršti.

„Ant šuns kailio gali būti įvairių bakterijų, kirminų kiaušinėlių, maudantis visi nešvarumai ir mikroorganizmai patenka į vandenį. Vandenyje ligų sukėlėjai gyvybingi gali išsilaikyti ilgai. Pavyzdžiui, kirminų kiaušinėliai vandenyje išlieka iki 2 metų“, – sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.

Maudytis nepataria

Vaikams nardyti fontanuose gydytojai nerekomenduoja – per burną užkrečiamųjų ligų sukėlėjai gali patekti į žarnyną.

Tačiau jūrose, upėse ar ežeruose rizika mažesnė.

„Nedideliam ligų sukėlėjų kiekiui patekus į nemažą vandens telkinį, jie prasiskiedžia. Tikimybė, kad žmogus gaus didelę užkrato dozę, sumažėja. Jei į organizmą patenka nedidelis sukėlėjų kiekis, žmogus gali ir nesusirgti“, – teigė A.Bartulienė.

Pasak jos, vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės – jautresni, tad jie lengviau užsikrečia.

„Kuo vandens telkinys mažesnis, o dar jeigu nuolat teršiamas, tuo jis pavojingesnis. Upės dėl nuolat tekančio, besikeičiančio vandens mažiau pavojingos, jūros vanduo, esant bangavimui, taip pat kelia mažiau rizikos. Gamtoje vanduo natūraliai sugeba apsivalyti, tačiau jeigu jis labai užterštas, nepadeda ir tai“, – paaiškino gydytoja.

„Debreceno aikštės fontane yra gedimas po žeme. Kažkur prasiveržia vanduo. Užpila ir trumpina fontano elektros instaliaciją“, – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus patarėja Irena Nachčiunova.

Dėl fontano tvarkymo jau kreiptasi į jį prižiūrinčią įmonę, tačiau ji dar neatsakė. 2015-aisiais atnaujintas fontanas išsijungia ne pirmą kartą. Vos po metų jam yra tekę keisti vandens siurblį.

„Buvo problemų su juo ir pernai, tik, matyt, dar ne tokio masto. Sutvarkydavo, ir jis toliau veikdavo. Bet turbūt jau įsisenėjo gedimas“, – sakė I.Nachčiunova.

Debreceno aikštės fontanui tebegalioja dešimčiai metų suteikta garantija.

Neveikia ir senamiesčio skvere prie „Meridiano“ esantis laivelio fontanas.

„Bet čia labai smulkus gedimas. Jį greitai sutvarkys. Reikia pakeisti drenažinį siurblį po žiemos“, – patikino Miesto tvarkymo skyriaus patarėja.

Apie 150 eurų kainavęs siurblys jau užsakytas ir jį tikimasi pakeisti per savaitę.

Kiek daugiau rūpesčių rangovams kelia fontanas Vydūno skvere.

Jau prieš kurį laiką pastebėjus ant grindinio besisunkiantį vandenį, fontanas buvo išjungtas.

Šią savaitę patikrinta jo vandentiekio sistema.

„Labiausiai bijojau, kad nuo šalčio bus trūkęs koks vamzdis. Bet pasitikrinome,  niekur neleidžia“, – džiaugėsi bendrovės VVARFF kelių tiesimo padalinio vadovas Tomas Kimbirauskas.

Jei būtų paaiškėję, kad problema vamzdynuose, būtų tekę nukelti visą Vydūno skulptūrą.

„Po granitu yra tokia karūna su dvylika purkštukų. Jei ji būtų įtrūkusi, būtų labai daug papildomų darbų, bet viskas gerai. Vanduo per apačią skverbiasi dėl kitų bėdų“, – teigė bendrovės atstovas.

Kodėl fontanas leidžia vandenį, bus aiškinamasi toliau.

„Prileisime pilną fontaną vandens ir paliksime trims keturioms dienoms. Žiūrėsime, kur pasimatys pratekėjimų. Gal lovyje, surenkančiame vandenį, yra įtrūkimų“, – svarstė T.Kimbirauskas.

Fontanų tvarkymas paprastai miestui papildomai nekainuoja – tai įskaičiuota į jų priežiūros sutartis.

„Nebent reikia pakeisti didelę detalę – tuomet ją perkame atskirai. Bet keitimas ir remontas nekainuoja, tai yra priežiūra. Pavyzdžiui, Vydūno ir Debreceno aikštės fontanai tvarkomi pagal galiojančią garantiją – mes čia jau nieko nepirksime ir nedarysime“, – tvirtino Miesto tvarkymo skyriaus patarėja.

I.Nachčiunova sakė, kad pavasarį fontanai genda dažniau, bet įsibėgėjus vasarai viskas susireguliuoja.

Klaipėdos fontanų priežiūrai šiemet skirta apie 50 tūkst. eurų.

„Iš tikrųjų visada panašiu laiku ir įjungiame. Nebent labai jau oras įkaista. Bet šiaip stengiamės Motinos dienai. O jei būna labai šalta, tenka atidėti“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Retai, tačiau pasitaiko, kad fontanuose vanduo ima čiurlenti dar anksčiau.

„Kiek pamenu, pasitaikė vieneri ar dveji metai, kai buvo labai karšta. Bet paprastai tai vis dėlto būna balandžio pabaiga arba gegužės pirmas savaitgalis“, – prisiminė I.Šakalienė.

Iš tikrųjų visada panašiu laiku ir įjungiame. Nebent labai jau oras įkaista. Bet šiaip stengiamės Motinos dienai.

Klaipėdiečiai atkreipė dėmesį, kad, nepaisant šalto oro, savaitės pradžioje kai kurie fontanai jau veikė.

„Karlskronos aikštėje esantį fontaną prižiūri „Klaipėdos vanduo“. Kadangi mes visoms juos eksploatuojančioms įmonėms parašėme, kad jau norime paleisti, matyt, tiesiog anksčiau įjungė. Nėra taip, kad visi fontanai pradės veikti vieną dieną. Prieš paleidžiant reikia atlikti profilaktiką. Atsukti vandenį, patikrinti skaitliukus, siurblius“, – paaiškino savivaldybės atstovė.

Fontanai pavasarį paprastai ištrykšta sklandžiai. Tam ruošiamasi iš anksto.

„Aišku, būna, kad paleidžiant kas nors atsitinka. Bet kad neveiktų po žiemos, nelabai pamenu. Reikėtų giliau pasikapstyti atmintyje. Jei ir yra koks nors gedimas, stengiamės susitvarkyti rudenį“, – tikino I.Šakalienė.

Šiemet uostamiestyje čiurlens Teatro aikštės akcento Taravos Anikės, prie „Meridiano“ stovintis „Laivelis“, prieš pusantrų metų pastatytas Vydūno paminklo, taip pat Debreceno ir Pempininkų fontanai. Tačiau bus ir naujų.

„Pernai prie Jono kalnelio įrengtą fontaną leidus orams tiktai išsibandėme. Bet eksploatuoti jį jau buvo per vėlu. Be to, paleidžiant nustatyta visokių trikdžių“, – teigė I.Šakalienė.

Šiemet veiks ir atnaujintas fontanas aikštėje priešais buvusį „Vaidilos“ kino teatrą.

Fontanai ne tik puošia miestą, bet ir gaivina įkaitus orams.

Ištroškusiems klaipėdiečiams Poilsio parke bus įjungtos ir trys gertuvės.

Viso miesto fontanų eksploatacijai šiemet skirta beveik 50 tūkst. eurų.

Ne visi miesto centre esantys fontanai šį pavasarį teiks džiaugsmą klaipėdiečių ir miesto svečių akims. Vėliau nei planuota ištrykš Žvejo fontanas, esantis prie rotušės. Jam reikia remonto, nes surūdijo vamzdžiai.

Vasaros sezono metu uostamiestyje įprastai veikia penki fontanai.

Tris jų – Karlskronos aikštėje, Danės skvere, prie rotušės prižiūri privačios įmonės, o du – Anikės Teatro aikštėje ir laivelius prie burlaivio „Meridianas“ – pati savivaldybė.
Paprastai miesto fontanai įjungiami gegužės pradžioje. Tačiau šiemet vienas jų – Žvejo, kurio priežiūra taip pat rūpinasi privati bendrovė, nepradės veikti laiku.
Priežastis – susidėvėjo jo vamzdynai. Vamzdžiai leidžia vandenį į šonus, o ne į patį fontaną.

„Viskas gyvenime sensta – ir žmonės, ir fontanai. Žvejo fontaną remontuosime patys. Įmonė jį tik prižiūri, kai veikia. Pirksime remonto darbus. Kai sutvarkysime fontaną, jis bus įjungtas. Kiti turėtų pradėti veikti laiku“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Manoma, kad Žvejo fontano remontui 10 tūkst. litų neužteks. Šiuo metu aiškinamasi, kaip smarkiai yra pažeisti vamzdžiai.

Dar trims fontanams, esantiems prie buvusio „Vaidilos“ kino teatro, prekybos centro „Pempininkai“ ir Debreceno aikštėje, uostamiesčio savivaldybė ieško globėjų.
Norima, kad rėmėjai juos ir renovuotų, ir prižiūrėtų. Manoma, kad atnaujinti vieną fontaną gali kainuoti apie 50 tūkst. litų.

Pirmiausia norima surasti rėmėją fontanui, esančiam Debreceno aikštėje, nes artimiausiu metu ši bus remontuojama.

„Fontanus globojančios įmonės rūpinasi jų valymu, kad veiktų nustatytu režimu, moka už vandenį, atlieka smulkius remonto darbus. Dėl didesnių iki šiol nebuvo sutarta. Šį kartą norime, kad globėjas ir suremontuotų Debreceno aikštės fontaną“, – komentavo L.Dūda.