Apaugo fantastiniais augalais

Ar kada atkreipėte dėmesį į krentantį medžio lapą? Kokius piruetus jis suka, plaikstomas vėjo gūsio? Kaip grakščiai stiebiasi augalai, norėdami pasižiūrėti į saulės šviesą? Kaip keičiantis sezonams rangosi šakos?

Parodos koordinatorė Monika Mikalauskaitė-Baužienė dalijosi ekspozicijos įspūdžiais: „Mūsų jaukus ir mielas namelis apaugo fantastiniais augalais. Kartu su parodos lankytojais stebime, kaip jie juda, kvėpuoja, kaip skleidžiasi žiedas ar žole rieda mažytė sėkla. Namelyje įsikūrė mechanizuota gamta. Labai džiaugiamės, kad, kurdami lėlių teatrą Klaipėdoje, plečiame savo ir žiūrovų suvokimą. Siekiame parodyti, kad jis, lėlių teatras, gyvas ir platus. Kad gali apsigyventi galvoje arba mažoje sienoje, kad gali susirangyti į kamuolį arba sutilpti batų dėžutėje. Šį sezoną namelyje sutalpinome kinetines skulptūras, kurias sukūrė menininkas V. Suncovas. Labai kviečiame ateiti visus pasižvalgyti į šiuos kūrinius, primenančius fantastinius augalus. O gal vieną pavyks ir išsinešti?..“

K. Lučinsko nuotr.

Ekspoziciją įkvėpė knyga

Su V. Suncovu ir jo kūryba jau buvo galimybė susipažinti 2022 m. pavasarį vykusiose meistriškumo dirbtuvėse „Aktyvios erdvės“. V. Suncovas yra menininkas, kuriantis erdves. 2013 m. baigęs karališkąją Danijos vizualių menų akademiją, jis daugiau nei dešimtmetį profesionaliai kuria instaliacijas, scenografiją, parodų ekspozicijas, architektūrą, dizaino objektus, rengia pedagoginius projektus. 2021 m. kartu su „Lithuanian Space Agency“ kūrė Lietuvos paviljoną Venecijos architektūros bienalėje. V. Suncovas dažnai naudoja įvairias modulines ir transformuotis galinčias konstrukcijas. Pastaraisiais metais vis daugiau dirba įgyvendindamas meno viešojoje erdvėje projektus.

Pasak V. Suncovo, šią parodą įkvėpė knyga „Slaptas augalų gyvenimas“ ir noras su slaptu augalų gyvenimu supažindinti vaikus: „Parodoje nepamatysite tikrų gyvų augalų, tačiau išvysite kinetines skulptūras, kurias inspiravo tam tikros augalų savybės. Organiškas kinetinių skulptūrų judesys derinamas su lėlių teatre dažnai sutinkamu šešėlio efektu. Kiekviena judanti skulptūra parodoje atlieka kartotinį veiksmą, į kurį galima žiūrėti meditatyviai arba kiekvieną skulptūrą pastebėti kaip individualų personažą, skirtingose erdvėse atliekantį savo pasirodymą.“

K. Lučinsko nuotr.

Visiems nuo ketverių metų

Paroda skirta visiems nuo ketverių metų, be to, jos autorius pastebėjo, kad ji bus aktuali visiems, kurie domisi šiuolaikiniu menu, šiuolaikinėmis technologijomis, kuriems įdomu sužinoti apie slaptą augalų gyvenimą ir biomechaniką. Biomechanika – viena svarbesnių sąvokų, apibūdinančių šią parodą. Tai mechanikos sritis, įkvėpta biologijos: žinome, kad nemažai robotų technologijų kuriama remiantis gyvūnų pasauliu – matėme kaip šunis bėgiojančius robotus, paukščių skrydį kopijuojančius dronus, povandenius laivus, imituojančius žuvų judėjimą. Ši paroda – tarsi įrodymas, kad galime kurti tiek funkcionalius, tiek estetinį pasitenkinimą teikiančius robotus, įkvėptus augalų pasaulio.

Parodoje galima ne tik pamatyti V. Suncovo sukurtų augalų-robotų choreografinius pasirodymus, bet ir pasigaminti savo pačių kinetinę skulptūrą. Norint aplankyti parodą, būtina išankstinė rezervacija tel. (8 4) 623 9932 arba 8 615 29 524.
Parodoje laukiamos ir organizuotos vaikų grupės, kreiptis tel. 8 603 86 036. Paroda atvira lankytojams ketvirtadieniais ir penktadieniais – 10–16 val., šeštadieniais ir sekmadieniais – 11–13.30 val. Paroda veiks iki gegužės 31 d.

Parodoje – J. Januškevičiūtės sukurti paveikslai ir iliustracijos. „Lėlių teatre lėlė gyvena tol, kol jos gyvavimo vieta – spektaklis – yra gyvas. Po to, kai spektaklis miršta, kai kurios lėlės ramiai guli muziejuose, kai kurios užbaigia savo dienas miestų sąvartynuose, o kitos netikėtai įgyja naujas formas ir tarnauja toliau. Ši paroda – apie teatrinės lėlės pomirtinį gyvenimą. Parodoje ji atgimsta ir dažnai tampa visai kitu, sunkiai atpažįstamu herojumi. Lėlė gimsta iš naujo, bet jau ne tame teatriniame veiksme, o vaizduojamojo meno kūrinyje, kur gyvavimo taisyklės – kitos. Gyventi joms dabar tenka plokštuminio „stop“ būsenoje. O dar dažniau jos tampa tik naujų kūrinių įkvėpėjomis ir tada egzistuoja visai kitomis sąlygomis, visai kitomis išorinėmis formomis, kurios tik šiek tiek panašios į buvusį gyvenimą lėlių kino ar teatro scenoje. Šioje parodoje yra ir kelios būsimų knygelių iliustracijos. Knygelių temos ir siužetai labai artimi seniai nebegyvenantiems spektakliams. Personažai veikia tomis pačiomis aplinkybėmis, bet jau literatūriniame vyksme“, – mintimis dalijosi parodos autorė J. Januškevičiūtė.

J. Januškevičiūtė – ryški asmenybė Klaipėdos ir visos Lietuvos kultūriniame gyvenime: lėlių teatro režisierė, dramaturgė, dailininkė. Būdama Klaipėdos universiteto Menų fakulteto docente, kartu ji buvo pirmojo lėlių teatro režisierių kurso vadovė, ne tik išugdė talentingą lėlininkų kolektyvą, bet ir padėjo tvirtus pamatus vieninteliam profesionaliam lėlių teatrui Klaipėdos krašte.

J. Januškevičiūtė garsėja kaip „lėlininkė iš Dievo malonės“ – nesirinkdama madingų temų, ji žvilgsnį kreipia į aukštąsias vertybes, į amžinąsias temas. Kūrė spektaklius ne tik Klaipėdos, bet ir Kauno, Panevėžio, Liepojos, Varšuvos lėlių teatruose. Nuosekli kūrybinė linija, brandūs meniniai darbai, savita menine kalba bylojantys spektakliai – tai pagrindiniai J. Januškevičiūtės kūrybinės biografijos bruožai, įvertinti ne vienu reikšmingu apdovanojimu.

Dailės ir fotografijos darbų parodose, rengiamose Lietuvoje ir užsienyje, J. Januškevičiūtė dalyvauja nuo 1980 m. Yra surengusi ne vieną individualios kūrybos parodą. Per daugiau nei 30 darbo lėlių teatre metų dailininkė yra sukūrusi šimtus lėlių.

Paroda veiks iki rugsėjo 22 d. Įėjimas – laisvas.

Daug kam iš mūsų vaikystės žaidimai neatsiejami nuo slėptuvių – štabikų, suręstų iš medžių šakų, paklodėmis uždangstytų stalų, po kuriais būdavo saugiau sulaukti perkūnijos pabaigos, ar į žemę įsodintų sekretų, kuriuos surasti būdavo lemta tik išrinktiesiems lobių ieškotojams. Vaikystėje slėpynių paprastai žaidžiame, o suaugusieji prisimenam jas, deja, ne pačiomis geriausiomis aplinkybėmis. Ir vis dėlto po dviejų pandemijos suvaržymuose praleistų metų „slėptuvės“ tapo dar aktualesnės – juk daug kas iš mūsų tą laiką praleido „slėpdamiesi“ nuo kitų žmonių ar ieškodami savo privačios erdvės namiškių pilnuose namuose. Toks priverstinis nuolatinis buvimas kartu parodė, kad savo slaptos vietos turėjimas – ar ji būtų išorinė, ar vidinė – yra svarbus tiek dideliam, tiek mažam žmogui.

Surasti slėptuvę, joje pasislėpti ar saugiai įsitaisius iš slaptavietės stebėti pasaulį ir kitus bus galima Klaipėdos lėlių teatro edukacinio centro interaktyvioje parodoje „Dzotukės“, kurią kuria kino ir teatro dailininkas, iliustratorius A.Dubra. Slaptavietes dzotukėmis vadina Dzūkijoje, kurioje parodos dailininkas Antanas praleido vaikystės vasaras (aišku, slėpdamasis ir grybaudamas). Paroda „Dzotukės“ subalansuota šeimoms, organizuotoms mokinių ar auklėtinių grupėms, draugų būreliams ir tiems, kurie bus pasiryžę draugų susirasti „Dzotukėse“.

A.Dubra – aktyvus ir įvairiapusis menininkas, kuriantis scenografiją spektakliams, piešiantis plakatus, iliustruojantis knygas, rengiantis jungtines ir individualias parodas. Antanui svarbi ir gatvės kultūra, Vilniuje galima išvysti ne vieną jo pieštą grafitį. Kūrėją dominančios temos – mistika, magiški, makabriški ir gal net velniški dalykai, jam nesvetimas eskeipizmas, humoras, žvilgsnis į realybę kitu kampu.

Paroda veiks iki 2023 m. birželio 16 d.

Lankytojai laikinai taps detektyvais ir, tyrinėdami įvairias erdvėje esančias vaizdines, garsines, jutimines instaliacijos sudedamąsias dalis, bandys „iššukuoti“ į kaltūną susivėlusią istoriją, ten vykusius įvykius, nuotykius, nesusipratimus ir įvairiausias problemas, su kuriomis susiduria tiek stebuklingų, tiek paprastų plaukų savininkai. Kiekvienas čia galės atrasti savąją istorijos versiją, susijusią su jo išgyventa patirtimi ir jam aktualiais dalykais, o išeidamas galės palikti dalelę savęs nuolat pildomoje instaliacijoje. Pasitelkdami „Kaltūno“ pasakojamą istoriją, lankytojai drauge ar individualiai mėgins suprasti, kokį poveikį daro vieni kitiems.

Instaliacijos kūrybinė komanda: Saulė Norkutė, Šarūnė Pečiukonytė, Paulina Nešukaitytė, Vladas Dieninis, Narvydas Naujalis, Darius Aladaitis.

Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijos nuotr.

Interaktyvios instaliacijos „Kaltūnas“ atidarymas vyks spalio 9 d. 17 val. Klaipėdos lėlių teatro edukaciniame centre (dalyvavimas nemokamas, būtina išankstinė registracija). Instaliacija skirta 5–9 metų vaikams, šeimoms, tačiau kviečiami ir smalsūs paaugliai bei jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai su juos lydinčiais suaugusiaisiais. „Kaltūnas“ Klaipėdos lėlių teatro edukaciniame centre veiks iki 2022 m. birželio 30 d.