Vedėja įslaptino skaičių

Nuo metų pradžios iki rugsėjo 1-osios uostamiesčio viešojoje įstaigoje "Klaipėdos šventės" iš pareigų pasitraukus jau trečiam direktoriui, bandoma ieškoti dar vieno kandidato.

Kiek norinčiųjų atsirado į šias pareigas, Klaipėdos savivaldybės Personalo skyriaus vadovė Inga Gelžinytė-Litinskienė atskleisti griežtai atsisako, esą patikrins visų pretendentų dokumentus, galbūt tada ir pasakys, iš kokios gausos kandidatų rinksis šį kartą.

Šiuo atveju valdininkų uolumas pasiekė tokį lygį, kad slepiamas net konkurse pateiktų dalyvių paraiškų skaičius.

Toks slaptumas labai nustebino Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską, kuriam yra tiesiogiai pavaldūs viešųjų įstaigų vadovai.

"Po visų buvusių istorijų visi turbūt tapo labai atsargūs ir bijo pasakyti daugiau, nei yra leidžiama, bet, kalbant apie pretendentų skaičių, mano įsitikinimu, nėra kažkokia valstybinė paslaptis. Nelabai kišuosi į procesą. Mano prisilietimas prie konkurso bus tik tada, kai bus formuojama atrankos komisija", – neslėpė V.Grubliauskas.

Viešųjų konkursų peripetijos

Iš tiesų viešųjų konkursų konfidencialumas yra seniai priimta norma.

Juose dalyvaujančių kandidatų tapatybės nėra viešai skelbiamos net ir tada, kai procedūros baigiamos.

Skelbiama tik laimėtojo pavardė, kai su juo pasirašoma darbo sutartis.

Šiuo atveju valdininkų uolumas pasiekė tokį lygį, kad slepiamas net konkurse pateiktų dalyvių paraiškų skaičius.

Artimiausiu metu, patikrinus pateiktus dokumentus, bus sudaryta atrankos komisija ir paskelbta atrankos konkurso data.

Preliminariais duomenimis, atrankos konkursas galėtų vykti lapkričio pirmoje pusėje.

"Kiek matau ir girdžiu, šiam konkursui dėmesys yra padidintas, bet konkursas ir yra labai jautrus dalykas, kai teisingu būdu, nepažeidžiant jokių įstatymų, turi būti atrinktas geriausias pretendentas. Ši taisyklė galioja ir šiuo atveju", – tvirtino V.Grubliauskas.

Pasitraukė trys vadovai

Pirmąkart "Klaipėdos švenčių" direktoriaus vieta šiemet atsilaisvino po to, kai metų pradžioje iš šio posto pasitraukė Romandas Žiubrys, pareigas ėjęs nuo 2013 m. kovo.

Kontrolierių dėmesio vis sulaukdavęs įstaigos vadovas darbo sutartį nutraukė "šalių susitarimu".

R.Žiubrio išėjimas sutapo su įstaigos "Klaipėdos šventės" auditu, buvęs vadovas buvo įvertintas ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos.

R.Žiubriui pasitraukus, "Klaipėdos šventės" be nuolatinio direktoriaus buvo neilgai. Pirmajame konkurse dalyvavo septyni žmonės.

Vienas jų – Ovidijus Zibalis, kuris nuo 2005-ųjų iki šių metų pradžios vadovavo Klaipėdos "Akropoliui".

Konkursą laimėjęs O.Zibalis "Klaipėdos šventėms" pradėjo vadovauti balandžio 2-ąją ir šiame poste išbuvo vos tris savaites. Kodėl jis pasitraukė, neviešinta.

Po to įvyko dar vienas konkursas, jame dalyvavo penki pretendentai.

Jį laimėjo buvęs Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Liutauras Galinis, šį kovą "dėl asmeninių priežasčių" palikęs prezidentūrą.

L.Galinis "Klaipėdos šventėms" pradėjo vadovauti birželio 14-ąją, tačiau ir jis nuo rugsėjo 1-osios ten nebedirba.

Pirmąkart "Klaipėdos švenčių" direktoriaus vieta šiemet atsilaisvino po to, kai metų pradžioje iš šio posto pasitraukė Romandas Žiubrys, pareigas ėjęs nuo 2013 m. kovo.

Sausio 5-oji buvo paskutinė jo darbo diena. Kontrolierių dėmesio vis sulaukdavęs įstaigos vadovas darbo sutartį nutraukė "šalių susitarimu".

R.Žiubrio išėjimas sutapo su įstaigos "Klaipėdos šventės" auditu, buvęs vadovas buvo įvertintas ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos.

R.Žiubriui pasitraukus, "Klaipėdos šventės" be nuolatinio direktoriaus buvo neilgai. Pirmajame konkurse dalyvavo septyni žmonės.

Vienas jų – Ovidijus Zibalis, kuris nuo 2005-ųjų iki šių metų pradžios vadovavo Klaipėdos "Akropoliui".

Konkursą laimėjęs O.Zibalis "Klaipėdos šventėms" pradėjo vadovauti balandžio 2-ąją ir šiame poste išbuvo vos tris savaites. Kodėl jis pasitraukė, neviešinta.

Po to įvyko dar vienas konkursas, jame dalyvavo penki pretendentai.

Jį laimėjo buvęs Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Liutauras Galinis, šį kovą "dėl asmeninių priežasčių" palikęs prezidentūrą.

L.Galinis "Klaipėdos šventėms" pradėjo vadovauti birželio 14-ąją, tačiau ir jis nuo rugsėjo 1-osios ten nebedirba.

Praėjo jau daugiau nei trys savaitės, bet konkursas į "Klaipėdos švenčių" direktoriaus postą dar nepaskelbtas.

Savivaldybė teigė jau užsakiusi kandidato paieškos skelbimą, nusiuntė pareigybės aprašymą į Valstybės tarnybos departamentą (VTD), nurodė atlyginimo koeficientą.

Artimiausiu metu tikimasi sulaukti atsakymo, konkursai yra skelbiami per šį departamentą.

Kai VTD svetainėje atsiras informacija dėl konkurso "Klaipėdos švenčių" direktoriaus vietai užimti ir kai bent vienas pretendentas pateiks dokumentus, savivaldybėje bus suformuota konkurso komisija, kurios sudėtį patvirtins meras.

Tada ir bus renkamas tinkamiausias kandidatas.

Galimas dalykas, kad procedūra truks ne vieną mėnesį ir nežinia, ar direktorių bus suspėta išrinkti iki Kalėdų. Didžiausius žiemos renginius mieste organizuoja būtent šį įstaiga.

„Klaipėdos švenčių“ direktoriaus vieta atsilaisvino po to, kai šių metų pradžioje iš šio posto pasitraukė Romandas Žiubrys, pareigas ėjęs nuo 2013 m. kovo.

Sausio 5-oji buvo paskutinė jo darbo diena. Kontrolierių dėmesio vis sulaukdavęs įstaigos vadovas darbo sutartį nutraukė „šalių susitarimu“.

R.Žiubrio išėjimas iš darbo sutapo su pasibaigusiu viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ auditu.

Didesne už miesto mero ar net ministro alga dar pernai pavasarį išgarsėjęs tuometis „Klaipėdos švenčių“ direktorius buvo įvertintas ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos.

Ji vienbalsiai nusprendė, kad R.Žiubrys, dirbdamas „Klaipėdos šventėse“, nesilaikė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Tačiau „Klaipėdos šventės“ be nuolatinio vadovo buvo neilgai. Konkurse šioms pareigoms dalyvavo septyni žmonės. Vienas jų – O.Zibalis, kuris nuo 2005-ųjų iki šių metų pradžios vadovavo Klaipėdos „Akropoliui“.

Ovidijus Zibalis / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Metų pradžioje buvo pranešta, kad šiose pareigose jį keičia ilgametę patirtį viešbučių versle turinti Kristina Viskontaitė.

Konkursą laimėjęs O.Zibalis „Klaipėdos šventėms“ pradėjo vadovauti balandžio 2-ąją ir šiame poste išbuvo vos tris savaites.

Kodėl naujasis direktorius pasitraukė iš pareigų, neviešinama.

Jis vakar telefonu neatsiliepė.

Veikiausiai vėl bus skelbiamas naujas konkursas direktoriaus vietai užimti, nors jau visai čia pat didieji metų renginiai – birželio 27–30 d. vyks didžiųjų burlaivių lenktynės „The Tall Ships Races 2021“, o liepos 23–25 d. – Jūros šventė.

Aistros virė pusmetį

"Klaipėdos švenčių" piniginiai reikalai miesto politikus įaudrino dar gegužės pabaigoje, kai uostamiesčio taryba turėjo svarstyti įstaigos veiklos ataskaitą.

Tuomet nemažą šurmulį ir politikų nuostabą sukėlė šios įstaigos vadovo Romando Žiubrio atlyginimas, kuris buvo didesnis už miesto mero ar net ministro algą.

Su priedais, priemokomis ir atostoginiais iš viso "Klaipėdos švenčių" direktoriaus atlygis 2019 m. siekė 56,7 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių (per mėnesį – daugiau nei 4,7 tūkst. eurų).

Tai yra maždaug 100 eurų daugiau nei 2019 m. uždirbo Klaipėdos meras ir daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu uždirbo 9 iš 13 praėjusios kadencijos Vyriausybės ministrų.

Nuo 2013-ųjų, kai R.Žiubrys atėjo dirbti įstaigos vadovu, per šešerius metus jo alga išaugo pustrečio karto.

Kai miesto politikai pareikalavo paaiškinimo, tuomet R.Žiubrys tikino, kad tokia alga jam mokama nepažeidžiant įstatymų.

Šiuo klausimu atsakymo tikėtasi sulaukti ir iš kontrolierių, kurie pabaigę įstaigos auditą išvadas paviešino iškart po Naujųjų.

Audito tikslas buvo įvertinti, ar įstaiga veiklą vykdo efektyviai ir teisėtai.

Nuostaba: savivaldybės kontrolierę D.Čeporiūtę nustebino "Klaipėdos švenčių" darbuotojams kas mėnesį dėl esą didelio darbo krūvio mokami net iki 90 proc. algos dydžio priedai. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Dirba dvigubai daugiau?

Po tyrimo savivaldybės kontrolieriai konstatavo, kad "Klaipėdos švenčių" direktoriaus R.Žiubrio darbo užmokesčio pareiginė alga, jos pastoviosios dalies dydžio kintamoji dalis ir priemokų dydžiai vis dėlto neviršija numatytų ribų.

"Tačiau analizuojant priemokų vadovui skyrimą, nustatyta, kad audituojamu laikotarpiu priemokos skirtos už papildomai numatomus atlikti darbus, nors dalis tų darbų yra tęstiniai, apibrėžti iš anksto pasirašytomis sutartimis ir neturėtų būti traktuojami kaip nauji ar papildomi nenumatyti darbai", – rašoma audito ataskaitoje.

Aš nelabai suprantu, ką ten galvoje turėjo auditorės.

Kontrolierius nustebino ir įstaigos darbuotojams kas mėnesį skiriamos priemokos "už papildomą darbo krūvį".

"Tarnybos nuomone, toks priemokų skyrimas yra viena iš priemonių garantuoti darbuotojams didesnį darbo užmokestį arba rodo netinkamą darbų krūvių paskirstymą ir žmogiškųjų išteklių planavimą", – rašoma savivaldybės Kontrolieriaus tarnybos ataskaitoje.

Atrankos būdu įvertinę darbo užmokesčio ir priemokų skyrimą, apskaičiavimą ir išmokėjimą, auditoriai nustatė, kad įstaigos darbuotojų (neskaitant vadovo) darbo užmokesčio nuolatinę dalį sudaro kas mėnesį skiriamos nuo 20 iki 90 proc. pagrindinio darbo užmokesčio dydžio priemokos.

"Mes manome, kad pasirinktas būdas priedams ir priemokoms mokėti yra labai keistas. Teisiškai jie nieko tarsi ir nepažeidė, tačiau stebina, kai kas mėnesį dėl esą didelio darbo krūvio mokami iki 90 proc. algos dydžio priedai. Ar to darbo krūviai kiekvieną mėnesį tokie dideli? Bet kuriuo atveju toks darbo apmokėjimas nėra tinkamas", – pabrėžė Klaipėdos savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė.

Administravimas kainuoja daug

"Klaipėdos švenčių" pajamos 2019 m. siekė 1,16 mln. eurų, trečdalis jų sudarė administracinės sąnaudos, 292 tūkst. eurų skirta darbuotojų algoms.

Audituojamu laikotarpiu (2018–2020 I pusm.) įstaigoje dirbo 17 darbuotojų, iš jų 5 – giminystės ryšiais susiję asmenys.

"2018–2020 m. I pusmetį darbuotojams (neskaitant vadovo) skirtų priedų ir priemokų suma vidutiniškai sudarė 41 proc. pagrindinio darbo užmokesčio. Tuo tarpu vadovui skirtų priedų ir priemokų suma tuo pačiu laikotarpiu vidutiniškai sudarė 36 proc. pagrindinio darbo užmokesčio", – rašoma ataskaitoje.

Pagal darbo užmokesčio žiniaraščius, 2018 m. bruto darbo užmokesčio, neskaitant vadovo ir valytojos (nekvalifikuota pareigybė), ribos buvo nuo 840 iki 1 976 eurų, 2019 m. – nuo 722 iki 2 548 eurų, o 2020 m. – nuo 903 iki 2 557 eurų.

Taigi per kelerius metus "Klaipėdos švenčių" darbuotojų algos gerokai išaugo.

Vis dėlto kontrolieriai akcentavo, kad įstaigoje numatytos administracinės išlaidos nėra logiškai pagrįstos.

2018 m. organizuotų renginių planuojamos administracinės išlaidos sudarė 21 proc. visų planuotų išlaidų, tačiau faktiškai ši suma siekė 37 proc. visų įstaigos sąnaudų, 2019 m. atitinkamai – 23 proc. ir 31 proc.

"Aš nelabai suprantu, ką ten galvoje turėjo auditorės, mes dar neturėjome galimybės su jomis tai išsiaiškinti detaliai. Suprantu, kad jos (auditorės – A.D.) norėtų, jog viskas būtų iš anksto suplanuota, bet taip neišeina, nes teikdami paraišką mes nežinome, kokį finansavimą turėsime ir kokia apimtimi tą projektą vykdysime", – vakar paaiškino R.Žiubrys.

"Klaipėdos publikos" šleifas

Bene labiausiai auditorius nustebino persipynę "Klaipėdos švenčių" ryšiai su kita viešąja įstaiga "Klaipėdos publika", kurią 2009 m. įkūrė R.Žiubrys su Jolanta Girdvaine bei Dalia Grikšaite.

Pastaroji iki 2020 m. spalio 1 d. dirbo R.Žiubrio vadovaujamoje įstaigoje "Klaipėdos šventės" kūrybos vadove.

Auditoriai nustatė, kad "Klaipėdos šventėse" dirba ar dirbo 4 su "Klaipėdos publika" susiję asmenys.

Nuo 2013 m. gegužės 23 d. "Klaipėdos publikos" dalininkas ir vadovas yra asmuo, kuris nuo 2013 m. birželio 18 d. eina ir "Klaipėdos švenčių" projektų techninės dalies koordinatoriaus-inžinieriaus pareigas.

Ir pats "Klaipėdos švenčių" direktorius R.Žiubrys nuo 2013 m. liepos 26 d. iki pernai liepos 10 d. buvo "Klaipėdos publikos" darbuotojas.

"Klaipėdos švenčių" kūrybos vadovė (dirbo iki 2020 m. spalio 1 d.), "Klaipėdos publikos" dalininkė, "Klaipėdos švenčių" renginių koordinatorė (dirbo iki 2020 m. birželio 26 d.) yra "Klaipėdos publikos" darbuotoja.

"Faktiškai renginius – Klaipėdos laivų paradą 2018 ir 2019 m., Gatvės muzikos dieną Klaipėdoje 2018 ir 2019 m., Kovo 11-osios minėjimą "Nubusk pasikeitęs" ir socialinę akciją "Laukiantis bilietas" 2018, 2019 ir 2020 m. – organizavo "Klaipėdos publika" pagal sutartis, pasirašytas su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija", – konstatuota audito ataskaitoje.

Konstatuota, kad "Klaipėdos šventės" prie šių renginių žodinių bendradarbiavimo sutarčių pagrindu prisidėjo skirdama žmogiškuosius išteklius, turtą, organizuodama muges bei nepagrįstai dengdama kai kurias išlaidas.

Kontrolierės tarnybos nuomone, žodiniai bendradarbiavimo susitarimai yra ydinga praktika, nes bendradarbiaujant ne tik teikiamos konsultacijos, bet ir įstaigos darbuotojai skiria savo darbo laiką tam tikroms veikloms, yra suteikiamas neatlygintinai naudoti įstaigos turtas.

"Nebuvo jokių sutarčių su "Klaipėdos publika". Tai yra susitarimas, bet nėra sutartis. Tai buvo bendrai įgyvendinami projektai", – painią situaciją bandė patikslinti R.Žiubrys.

Pirkimai sukėlė klausimų

Kontrolieriai tyrė ir "Klaipėdos švenčių" viešuosius pirkimus.

Per pustrečių metų, nuo 2018-ųjų, šioje įstaigoje buvo vykdyti 1 484 pirkimai, kurių bendra vertė –  1,86 mln. eurų (su PVM).

Audito metu atrankos būdu pasirinkta vertinti 113 (8 proc.) pirkimų, kurių bendra vertė buvo 794,7 tūkst. eurų (su PVM), arba 43 proc. visų pirkimų vertės.

Nustatyta, kad 2018–2020 m. I pusmetį buvo sudarytos 8 sutartys su asmenimis, kurie giminystės ryšiais yra ar buvo susiję su įstaigos darbuotojais (ar buvusiais darbuotojais).

Bendra šių sudarytų sutarčių vertė buvo 9,6 tūkst. eurų (su PVM).

Tačiau R.Žiubriui nekilo minčių dėl viešųjų ir privačių interesų susikirtimo.

"Ir auditorė rašo, kad viešųjų ir privačių sąlyga nebuvo pažeista, nes mes tas paslaugas pirkome rinkoje. Mes atlikome viešuosius pirkimus, ir įstatymas nebuvo pažeistas. Tie susiję darbuotojai tų pirkimų neorganizavo", – tvirtino R.Žiubrys.

Kaip dienraštis jau ne kartą rašė, be kitų darbuotojų, R.Žiubrio vadovaujamoje įstaigoje įdarbinta jo žmona Ieva Žiubrienė.

Jos pareigos – renginių koordinatorė, ji buvo atsakinga už piliavietės salės nuomą.

I.Žiubrienės brolis Petras Jucius taip pat dirba įstaigoje "Klaipėdos šventės".

Anot R.Žiubrio, teisinė bazė nedraudžia artimos giminystės susijusiems asmenims dirbti vienoje įstaigoje, esą tai nėra jokia blogybė.

Susidomėjo Etikos komisija

Dėl visų šių dalykų savivaldybės kontrolieriai kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kad ši ištirtų "Klaipėdos švenčių" direktoriaus R.Žiubrio elgesį.

Per tris mėnesius turi būti išsiaiškinta, ar jis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo draudimą atstovauti bei reikalavimus vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Tyrimas pradėtas remiantis gautu pranešimu.

Esą du direktoriaus pavaldiniai yra jam artimi asmenys, dėl kurių jis galbūt priėmė įvairius sprendimus – priėmė juos į darbą, nustatė jų darbo sąlygas, skyrė priedus, priemokas ir skatino.

"Jokių rezultatų dar nėra. Jie man atsiuntė klausimus, aš jiems išsiunčiau atsakymus", – teigė R.Žiubrys.

Beje, audito metu nustatyta, kad "Klaipėdos švenčių" valdyba neatsiskaito įstaigos savininkui – uostamiesčio savivaldybės administracijos direktoriui.

Įstaigos audito ataskaita perduota Klaipėdos merui, savivaldybės administracijos direktoriui, taip pat Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojai.

Po svarstymo visi jie ir turėtų pateikti savo sprendimą dėl tolesnės "Klaipėdos švenčių" veiklos.

"Klaipėdos šventės" yra savivaldybės valdoma viešoji įstaiga, įsteigta 2000 m. kaip "Jūros šventė", o nuo 2011 m. pavadinimas pakeistas į "Klaipėdos šventės".

Įstaiga turi organizuoti svarbiausius Klaipėdos miesto festivalius ir renginius.

Skaičiai paliko be žado

Viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" veiklos ataskaitoje, kuri bus svarstoma miesto tarybos posėdyje, nurodoma, kad pernai šios įstaigos direktoriaus bazinė alga siekė 36,3 tūkst. eurų, plius priemokos – 9 947 eurai, dar – priedai – 6 031 euro bei atostoginiai – 4 352 eurai.

Iš viso "Klaipėdos šventės" direktoriaus atlygis pernai siekė 56,7 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių.

"Mano alga yra nustatoma, pagal patvirtintą tvarką, kuri galioja visoms savivaldybės viešosioms įstaigoms. Įstaiga yra vertinama pagal kriterijų lentelę, atsižvelgiant į vykdomą veiklą, į apyvartą, į darbuotojų skaičių. Ir taip nustatoma atlyginimo pastovioji dalis. Yra tam tikros žirklės. Kiekvienais metais įstaiga yra iš naujo vertinama. Aš tų pinigų negaunu avansu, aš juos gaunu už jau atliktus darbus. Kasmet įstaigos pajamos didėja, veiklų daugėja, natūralu, jog įstaigos vadovui ir darbuotojams turi būti atlyginama už tai, kad jie imasi papildomų veiklų", – teigė R.Žiubrys.

Sulaikė: kol kas dar nenuspręsta, kokia šiais metais bus Jūros šventė ir ar ji iš viso bus, todėl "Klaipėdos šventėms" 50 proc. avansas (141 tūkst. eurų), kaip numatyta, kol kas nėra pervestas. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

"Klaipėdos šventės" veiklos ataskaitos duomenimis, 2013 metais, kai R.Žiubrys atėjo dirbti įstaigos vadovu, per metus jo atlyginimas siekė 22,1 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių.

Po trejų metų, 2016-aisiais, jau – 29,3 tūkst. eurų, 2017 metais – 40,2 tūkst., 2018 metais – 46,3 tūkst. eurų, o pernai jau – beveik 57 tūkst. eurų, per mėnesį – daugiau nei 4,7 tūkst. eurų.

Tai yra maždaug 100 eurų daugiau nei 2019 m. uždirbo Klaipėdos meras, ir daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu uždirbo 9 iš trylikos šios Vyriausybės ministrų.

Nesuprantama atlygio logika

Uostamiesčio savivaldybė yra "Klaipėdos švenčių" steigėja. Ši įstaiga mieste organizuoja renginius tiek vasarą, tiek žiemą, į juos pritraukia daug svečių ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš užsienio.

Miesto tarybos narė Nina Puteikienė, dirbanti Lietuvos jūrų muziejuje, pripažino, kad ne kartą teko dirbti su "Klaipėdos šventės" darbuotojais ir pabrėžė, kad tai yra profesionalai, tikrai išmanantys savo darbą.

Nesuprantu šitos logikos ne tik mieste ar savivaldoje, nesuprantu šitos logikos ir valstybėje, kai šiuo atveju įstaigų ar institucijų vadovai uždirba daugiau nei meras ar vicemerai.

"Tiesa, jų sukuriami produktai ne visada būna vienodos vertės – kartais pavyksta, kartais ne. Bet kalba ne apie tai, o kaip visa tai atrodo bendrame Klaipėdos ekonominiame kontekste. Nemanyčiau, kad Žvejų rūmai sukuria menkesnę kultūrinę vertę miestui. Jie dirba pietinėje miesto dalyje, ten vyksta visai kiti renginiai, dirba ištisus metus, bet jų atlyginimų vidurkis, lyginant su "Klaipėdos šventėmis", yra perpus mažesnis. Nemanau, kad taip turėtų būti", – pastebėjo N.Puteikienė.

Politikė pabrėžė, kad ši neteisybė bado akis, tačiau daugumai tarybos narių kažkodėl tai neužkliūva.

"Nesuprantu šitos logikos ne tik mieste ar savivaldoje, nesuprantu šitos logikos ir valstybėje, kai šiuo atveju įstaigų ar institucijų vadovai uždirba daugiau nei meras ar vicemerai. Nes miesto vadovo atsakomybė visada yra didesnė nei konkrečios įstaigos, juolab tokios, kaip, pavyzdžiui, "Klaipėda ID", kuri užsiima, nežinau kuo, arba, kaip "Klaipėdos šventės" – švenčių rengimu", – pastebėjo N.Puteikienė.

Nina Puteikienė / Redakcijos archyvo nuotr.

Politikai tikisi atsakymų

Uostamiesčio tarybos narys Andrius Petraitis buvo vienas tų politikų, kuris Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdyje šią savaitę nepritarė "Klaipėdos šventės" veiklos ataskaitai.

"Pirmiausia, pasirodė, kad įstaigos vadovo atlyginimas labai išpūstas. Tą ir akcentavau. Palyginus su darbo užmokesčiu susijusiomis išlaidomis, direktoriaus atlyginimas buvo 57 tūkst. eurų per metus, kai palyginus su įstaiga "Klaipėda ID", kuri rūpinasi ekonominiu proveržiu, jos direktoriaus alga per metus 40 tūkst. eurų. Skirtumas labai ženklus. Jau nekalbu apie miesto mero algą, kuris rūpinasi viso miesto reikalais", – kalbėjo A.Petraitis.

Ne vienas politikas atkreipė dėmesį, kad karantinas besitęsiant jau pustrečio mėnesio, kultūrinių renginių mieste nėra, tačiau įstaigos "Klaipėdos šventės" darbuotojų algos ir toliau išlieka įspūdingos.

Rekvizitai.lt skelbia, kad vidutinis atlyginimas šioje įstaigoje šių metų balandį buvo 1 697 eurai.

"Labai tikiu, kad į kai kuriuos klausimus tarybos posėdyje šiandien sulauksiu atsakymų. Tikiuosi, kad bus atsisakyta tam tikrų priedų", – vylėsi A.Petraitis.

Jam antrino ir Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis, kuris Kultūros, švietimo ir sporto komitete susilaikė balsuojant dėl "Klaipėdos šventės" 2019 m. veiklos ataskaitos tvirtinimo.

"Mano galva, "Klaipėdos šventės" daro gerą darbą, renginių kokybė aukšta ir gera, bet balsuojant susilaikiau dėl įstaigos vadovo algos. Man tai nėra priimtina. Aš tą klausimą uždaviau, bet man buvo gražiai paaiškinta, kad tai nieko bendra su ataskaita neturi. Be to, man aiškino, kad atlyginimą nustato įstaigos valdyba. O toje valdyboje yra ir pats R.Žiubrys, suprantu, kad svarstant tą klausimą jis nusišalina. Bet mes visi suprantame, kad ne tokia algų nustatymo tvarka turėtų būti", – kalbėjo A.Cesiulis.

Yra trimetė sutartis

Kol kas dar nenuspręsta, kokia šiais metais bus Jūros šventė Klaipėdoje ir ar ji iš viso bus.

Todėl "Klaipėdos šventėms" 50 proc. avansas, kaip numatyta, kol kas nėra pervestas.

"Trimetė sutartis dėl Jūros šventės organizavimo pasirašyta 2018 m. liepos 3 d. su viešąja įstaiga "Klaipėdos šventės". Tačiau dėl COVID-19 situacijos ir ribojimų renginiams taikymo vyksta svarstymai dėl šventės įgyvendinimo galimybių. Bendra sutarties vertė – 273, 9 tūkst. eurų. Avansinis 50 proc. dydžio mokėjimas nėra pervestas", – patvirtino Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė.

Įstaiga rengia projektus, teikia paraiškas tiek miesto, tiek valstybės finansuojamiems projektams, vykdo komercinę veiklą ir gauna paramą.

"Klaipėdos šventės" pernai mieste organizavo Šviesų festivalį, Klaipėdos laivų paradą, Didžiųjų burlaivių regatą, kalėdinius renginius, šiemet – Šviesų festivalį, kitus planus sustabdė karantinas.

Per karantiną – nauji darbuotojai?

"Klaipėdos švenčių" pajamos pernai siekė 1,16 mln. eurų, trečdalis jų sudarė administracinės sąnaudos, 292 tūkst. eurų skirta darbuotojų algoms.

Vidutiniškai įstaigoje dirba 15 žmonių.

Pagal rekvizitai.lt duomenis, šiuo metu yra 19. Iki kovo 29 dienos buvo 16 darbuotojų.

Prasidėjus karantinui, po dviejų savaičių, anot rekvizitai.lt, buvo priimtas vienas darbuotojas, po to dar vienas, pastarasis – balandžio 26 dieną.

Šiame tinklalapyje nurodoma, kad vidutinė įstaigos "Klaipėdos šventės" darbuotojo alga, neatskaičius mokesčių, yra 1 697 eurai.

Šių duomenų, R.Žiubrys nei patvirtino, nei paneigė.

"Rekomendacijos yra neatleidinėti žmonių, ir vyriausybė yra tai aiškiai išsakiusi. Mes esame socialiai atsakinga įmonė ir stengiamės išlaikyti žmonėms darbo vietas. Jei kažkuris projektas bus pasmerktas ir neįvyks, turime kitų projektų ir telksimės į juos. Nesamdysime laikinų darbuotojų, perskirstysime funkcijas ir darbus atlikti patys", – kalbėjo R.Žiubrys.

Dirba žmona ir "švogeris"

Be kitų darbuotojų, R.Žiubrio vadovaujamoje įstaigoje yra įdarbinta ir jo žmona Ieva Žiubrienė.

Jos pareigos – renginių koordinatorė, ji yra atsakinga už piliavietės salės nuomą. Bent jau taip skelbiama įstaigos internetinėje svetainėje.

I.Žiubrienės brolis Petras Jucius taip pat dirba įstaigoje "Klaipėdos šventės".

"Teisinė bazė nedraudžia artimos giminystės susijusiems asmenims dirbti vienoje įstaigoje. Tai nėra jokia blogybė. Blogybė būtų, jei tai nebūtų deklaruota, jei tai būtų slepiama. Aš nuo pat 2013 m. deklaravau šituos santykius, todėl jokio pažeidimo nesu padaręs. Esmė ne giminystės ryšiuose, o žmonių kompetencijose ir gebėjimuose. Ta komanda, kurią aš subūriau, įrodė, ką ji gali. Mes ne tik suvaldėme 2013 metų Jūros šventės krizę, sugebėjome pasiruošti per 5 mėnesius, kai nebuvo jokių rėmėjų, buvo pašlijusi renginio reputacija, Jūros šventė buvo vadinama Alaus švente, o ne miesto reprezentaciniu renginiu. Šios komandos dėka mes pakėlėme renginio kartelę", – tvirtino R.Žiubrys.

I.Žiubrienė "Klaipėdos šventėse" darbuojasi pagal terminuotą darbo sutartį.

Į pareigas ji buvo priimta įstaigai laimėjus konkursą įgyvendinti komercinės veiklos projektą pagal 2015 m. gegužės 7 d. sutartį "Dėl renginių operatoriaus paslaugų, kurioms teikti naudojamas valstybės turtas".

Šiuo metu jos darbas susijęs taip pat su komercinės veiklos projektu pagal savivaldybės materialiojo turto nuomos sutartį.

Renginių koordinatorius pagal steigėjo patvirtintą "Klaipėdos švenčių" organizacinę struktūrą esą tiesiogiai nepavaldus direktoriui.

Nepaisant, kaip R.Žiubrys teigia, kompetentingų darbuotojų komandos, "Klaipėdos šventės" per didžiuosius renginius perka daugybę paslaugų iš fizinių asmenų, kurių personalijos ir laimimi konkursai – atskira tema.

Atskira tema yra ir tai, kad šioje įstaigoje dirba ir asmenų, tam tikrais ryšiais susijusių su miesto politikais.