45 metų darbo stažą turinti klaipėdietė rusų kalbos mokytoja G. visoje Lietuvoje pagarsėjo po to, kai viešai buvo paskleistas įrašas, ko ji per savo pamokas moko vaikus.

Trijų minučių trukmės garso įrašu iš rusų kalbos pamokos Vydūno mokykloje savo socialinio tinklo paskyroje pasidalijo žurnalistė Rita Miliūtė.

Įraše girdėti, kaip laužyta lietuvių kalba mokytoja vaikams pasakoja apie sovietmečio gamyklas, kurios "jau sugriautos iki žemės", apie darbo vietas, apie kaimo mokyklas, "turtingą kabinetų aprūpinimą".

Po patetinių kalbų apie sovietmečio pliusus mokytojos monologas pasisuko dabartinės Rusijos link, savo kalbomis šlovintas V.Putino režimas.

Pasklidus į viešumą, ko mokomi Vydūno mokyklos mokiniai, kilo nemenka sumaištis, kad lojalumo Lietuvai, kurioje gyvena, mokytoja nejaučia, maža to, tą atvirai deklaruoja savo mokiniams.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tada pabrėžė, kad "tai sunkiai telpa į pilietiško, atsakingo mokytojo sampratą".

Tyrimą dėl įvykio pradėjo mokyklos vadovybės sudaryta darbo grupė, rusų kalbos mokytojos pamokos buvo stebimos.

Vakar meras informuotas, kad propagandą skleidusiai pedagogei skirtas įspėjimas.

Įspėjimą pasirašė Klaipėdos Vydūno gimnazijos direktorius Arvydas Girdzijauskas.

"Nurodau, kad mokytojos G. veiksmai ir jos išsakyta pozicija vasario 4 d. rusų kalbos pamokoje neatitinka teisės aktuose numatytų mokytojo pareigų ir laikytina Darbo teisės normų pažeidimu. Įspėju mokytoją G., kad, ateityje pažeidus teisės aktų normas, reglamentuojančias mokytojo veiklą, jūsų darbo sutartis bus nutraukta pagal LR Darbo kodekso 58 str. 2 dalies 2 punktą", – rašoma direktoriaus įsakyme.

Nostalgija sovietmečiui

45 metų darbo stažą turinti klaipėdietė rusų kalbos mokytoja visoje Lietuvoje pagarsėjo po to, kai viešai buvo paskleistas įrašas, ko ji per savo pamokas moko vaikus.

Trijų minučių trukmės garso įrašu iš rusų kalbos pamokos Vydūno mokykloje savo socialinio tinklo paskyroje pasidalijo žurnalistė Rita Miliūtė.

Įraše girdėti, kaip laužyta lietuvių kalba mokytoja vaikams pasakoja apie sovietmečio gamyklas, kurios "jau sugriautos iki žemės", apie darbo vietas, apie kaimo mokyklas, "turtingą kabinetų aprūpinimą".

"Gerai, ketvirtas dešimtmetis eina, kai jūs gyvenat savarankiškai. Gyvenate? O jeigu nebūtų Europos Sąjungos, ar išgyventumėte? Vsio, daugiau nieko nesakau", – postringavo mokytoja (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

Prasilenkė su pilietiškumu

Toliau ji vaikams dėstė apie sovietmečiu dalytus nemokamus butus, kitą sovietinį "gėrį", tiesa, pripažino, kad egzistavo deficitas, bet ir tada esą, kai reikdavo, žmonės viską kažkaip gaudavo.

Po patetinių kalbėjimų apie sovietmečio pliusus monologas pasisuko dabartinės Rusijos link.

"Man labai nepatinka kai kurie pasakymai vot jūsų. "Kada baigs kadenciją Putinas?" Jėzau, aš sakau, Dieve, kad jis dar nebaigtų tos kadencijos. Kad jis dar pabūtų. Tai tada Rusija tikrai galėtų pilnai atsistoti ant kojų. O tai buvo ant tiek suvaryta turtingiausia šalis, kad jau buvo net sunku kvėpuoti", – Vydūno gimnazijos dešimtokams jų rusų kalbos mokytoja išliejo savo širdgėlą.

Pasklidus į viešumą, ko mokomi Vydūno mokyklos mokiniai, kilo nemenka sumaištis, kad lojalumo Lietuvai, kurioje gyvena, mokytoja nejaučia, maža to, tą atvirai deklaruoja savo mokiniams.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tada pabrėžė, jog "tai sunkiai telpa į pilietiško, atsakingo mokytojo sampratą".

Išvados – po švenčių

Vydūno gimnazijos vadovas Arvydas Girdzijauskas tikino, kad išsakyta mokytojos nuomonė, kuri buvo išplatinta, tikrai neatspindi nei mokyklos pozicijos, nei mokymo programų ir nėra jokia ugdymo dalis.

Skandalingą situaciją pavesta išsiaiškinti mero pavaduotojui Arvydui Cesiuliui.

"Yra sudaryta Švietimo skyriaus komisija, kuriai vadovauja gimnazijos direktorius A.Girdzijauskas. Pradėtas mokytojos pamokų lankymas. Išvados turi būti pateiktos merui iki kovo 17 d.", – patikslino A.Cesiulis.

Tyrimą dėl įvykio pradėjo mokyklos vadovybės sudaryta darbo grupė, rusų kalbos mokytojos pamokos yra stebimos.

"Tyrimas vyksta, aiškinamės. Tai datai išvadas turėsime. Ar mokytoja nenušalinta nuo pareigų? O kokiu pagrindu mes tai turėtume daryti? Jei klausiate, gal žinote? Ne, ji nėra nušalinta", – nedaugžodžiavo A.Girdzijauskas.

"Sunku net kvėpuoti"

Trijų minučių trukmės garso įrašu iš rusų kalbos pamokos Vydūno mokykloje savo socialinio tinklo paskyroje pasidalijo žurnalistė Rūta Miliūtė.

Įraše girdėti, kaip laužyta lietuvių kalba mokytoja vaikams pasakoja apie sovietmečio gamyklas, kurios "jau sugriautos iki žemės", apie darbo vietas, apie kaimo mokyklas, "turtingą kabinetų aprūpinimą".

"Gerai, ketvirtas dešimtmetis eina, kai jūs gyvenat savarankiškai. Gyvenate? O jeigu nebūtų Europos Sąjungos, ar išgyventumėte? Vsio, daugiau nieko nesakau", – postringavo mokytoja (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

Toliau ji vaikams dėstė apie sovietmečiu dalytus nemokamus butus, kitą sovietinį "gėrį", tiesa, pripažino, kad egzistavo deficitas, bet ir tada esą, kai reikdavo, žmonės viską kažkaip gaudavo.

Po patetinių kalbėjimų apie sovietmečio pliusus monologas pasisuko apie dabartinę Rusiją. Tada mokytoja ir neišlaikė.

"Man labai nepatinka kai kurie pasakymai vot jūsų. "Kada baigs kadenciją Putinas?" Jėzau, aš sakau, Dieve, kad jis dar nebaigtų tos kadencijos. Kad jis dar pabūtų. Tai tada Rusija tikrai galėtų pilnai atsistoti ant kojų. O tai buvo ant tiek suvaryta turtingiausia šalis, kad jau buvo net sunku kvėpuoti", – Vydūno gimnazijos dešimtokams jų rusų kalbos mokytoja išliejo savo širdgėlą.

Aš – už Rusiją. Ir kai man kalba, kad ten taip, anaip, kitaip, kad ten nėra išsilavinusių žmonių, kad ten neaišku, kas darosi, nu, man juokinga.

Mokytoja algą gauna ne iš Rusijos, o iš Lietuvos valstybės biudžeto. Tačiau susidaro įspūdis, kad lojalumo valstybei, kurioje gyvena, regis, ji nejaučia, maža to, tą atvirai deklaruoja savo mokiniams.

"Teisingai pastebėjai, aš – už Rusiją. Ir kai man kalba, kad ten taip, anaip, kitaip, kad ten nėra išsilavinusių žmonių, kad ten neaišku, kas darosi, nu, man juokinga. Kokį dalyką aš dėstau? Tai apie ką aš turiu kalbėtis? Tai jūs pažiūrėkit į mūsų temą – apie Rusiją", – pabaigė pamoką pedagogė.

Miesto meras – šokiruotas

Ketvirtą savaitę operuotą koją besigydantis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, išgirdęs šį įrašą, reagavo žaibiškai ir viešai pasidžiaugė šios mokyklos moksleiviais, kurie pasirodė gerokai sąmoningesni, pilietiškesni ir patriotiškesni, nei juos "mokanti" pedagogė.

"Protu sunkiai suvokiama, kad šiais laikais vienoje geriausių mokyklų gali vykti tokie dalykai. Dabar svarbu išsiaiškinti, koks čia "mėnulio užtemimas", ir įvertinti viską adekvačiai. Tai sunkiai telpa į pilietiško, atsakingo mokytojo sampratą. Tačiau išsiaiškinti ir išgirsti mokytojos poziciją yra būtina, kad susidarytume visą vaizdą, kas gi ten įvyko. Tačiau noriu pabrėžti, kad netoleruosime tokių apraiškų", – teigė šiuo metu nedarbingumo pažymėjimą turintis V.Grubliauskas.

Meras neatmetė, kad ši istorija sulauks nedraugiškos Lietuvai žiniasklaidos dėmesio, pritaikant propagandines klišes, todėl esą situaciją reikia išsiaiškinti iš esmės.

"Norėčiau tikėti, kad mokytoja sąmoningai neturėjo tikslo skleisti priešiškų Lietuvai dalykų, bet kad jos šiuo akibrokštu pasinaudos tie, kurie tik ir tyko tokių progų, to ilgai laukti nereikės. Tad miesto reakcija turi būti adekvati", – pabrėžė V.Grubliauskas.

Nuomonė ar propaganda?

Skandalingą situaciją pavesta išsiaiškinti mero pavaduotojui Arvydui Cesiuliui. Renkama informacija, kas gi iš tiesų nutiko per rusų kalbos pamoką.

"Aišku viena, kad buvo gerokai nukrypta nuo pamokos plano ir pamokos turinio. Įraše girdima tik mokytojos pozicija, kur neaišku, kokiame kontekste ji išsakyta. Bet akivaizdu viena – politikuoti nei per pamokas, nei mokyklos teritorijoje negalima. Mokytojos nuomonėje galima įžvelgti tam tikras politines preferencijas, kurių būti neturėtų", – tikino A.Cesiulis.

Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) Klaipėdos padalinio vadovas Algirdas Grublys neslėpė, kad ir po tiek metų tebėra žmonių, niekada nesusitaikysiančių su Lietuvos nepriklausomybe.

"Tik gaila, kad jie prisiliečia prie mokinių auklėjimo. Tuose jų kalbėjimuose susipina propaganda su žmogaus vidiniais įsitikinimais, o kur yra riba, sunkiai nusakoma", – teigė A.Grublys.

A.Grubliui antrindamas jo kolega buvęs VSD direktorius Mečys Laurinkus mokytojos pasisakymų pernelyg nesureikšmino: "Kovoti prieš nueinančią kartą nėra prasmės. Jie jokios įtakos mūsų valstybėje nebeturi ir jokio vaidmens nevaidina. Lietuvoje jau užaugo dvi kartos, kuriems jų dėstomi dalykai yra neįdomūs."

Mečys Laurinkus. G. Žilinsko nuotr.

Pripažino savo klaidą

Meninės pakraipos Vydūno gimnazijos vadovas Arvydas Girdzijauskas patikino, jog išsakyta mokytojos nuomonė, kuri dabar yra išplatinta, tikrai neatspindi nei mokyklos pozicijos, nei mokymo programų ir nėra jokia ugdymo dalis.

"Mes manome, kad politinių klausimų pamokoje nederėtų svarstyti", – tikino A.Girdzijauskas, patikslinęs, kad mokytojos mintys nesutampa su jo paties nuomone.

Kovoti prieš nueinančią kartą nėra prasmės. Jie jokios įtakos mūsų valstybėje nebeturi ir jokio vaidmens nevaidina. Lietuvoje jau užaugo dvi kartos, kuriems jų dėstomi dalykai yra neįdomūs.

45 metų darbo stažą turinti rusų kalbos mokytoja pirmadienį pamokų neturėjo. Tačiau mokyklos direktorius ją ryte jau buvo pasikvietęs pokalbio, kurio metu ji paaiškino, kad įraše girdisi tik didelio pokalbio fragmentas.

"Pamoka ėjo į pabaigą, normalu, kad baigiantis pamokai pereinama į neformalų pokalbį. Mokytoja kalbėjo apie gyvenimą Rusijoje ir atsakinėjo į mokinių klausimus. Natūralu, kad aptariama tema buvo lyginama su gyvenimu Lietuvoje. Mokytojai skaudu, kad ji buvo pasakiusi daug gerų dalykų apie Lietuvą, bet jie nebuvo įrašyti, o į įrašą pateko tie dalykai, kurie yra sensacingi arba peržengia priimtą nuomonę", – rusų kalbos mokytojos pasiaiškinimą pacitavo gimnazijos direktorius.

A.Girdzijauskas tikino, kad mokytoja pripažino, jog jai nederėjo savo požiūrio dėstyti mokiniams taip atvirai.

Vertins vaikų poelgį

Mokyklos vadovas teigė, esą mokyklos uždavinys išmokyti mokinius teisingai vertinti situaciją, suprasti ir rasti argumentų kitokiai nuomonei pagrįsti, diskutuoti, prieštarauti.

Direktoriaus manymu, būtent tai yra rimčiausia ir skaudžiausia pamoka.

Kad būtų įvertintos visos aplinkybės, mokyklos vadovas tikino turįs dar daug ką išsiaiškinti.

Jo žiniomis, mokiniai diskutavo su mokytoja, bet jų pasisakymai iš įrašo iškirpti.

"Tai yra puiki mokytoja, turinti ekspertės vardą, ji yra padariusi daug gražių dalykų. Tai pirmas kartas, kai mes susiduriame su tokia situacija, – teigė gimnazijos vadovas.

Esą neturima duomenų, kad ji panašiai pasisakė ne pirmą kartą. O, anot direktoriaus, pasmerkti kitą žmogų dėl jo nuomonės – lengviausia.

"Ketiname vertinti garso įrašą padariusių ir išplatinusių mokinių elgesį, bet tai nereiškia, kad mes juos bausime ir imsimės kokių nors sankcijų. Bandysime šią situaciją įvertinti įvairiapusiškai. Jei žmogų už nuomonę atleisime iš darbo, nežinau, kuo tada skirtumėmės nuo Baltarusijos", – teigė A.Girdzijauskas.

Jis užsiminė, kad pamokoje įrašinėti, ypač nepranešus apie tai, mokytojai, netinka. Esą mokiniai turėję atsiklausti, ar mokytoja tam neprieštarauja.

Tai esąs etikos dalykas. Mokykloje esanti taisyklė, kad mobiliojo ryšio telefonai pamokose nenaudojami.

Ne vieta politikuoti

Vydūno gimnazijos tėvų komiteto pirmininkė Alva Survilienė teigė sekmadienį sužinojusi apie rusų kalbos mokytojos poelgį ir aptarinėjo tai su kitais tėvais.

"Stengiamės žmogiškai suprasti tą mokytoją, bet akivaizdu, kad mokykloje tokioms diskusijoms – ne vieta. Mano aštuntokė dukra antrus metus mokosi pas šią mokytoją, bet nieko panašaus iš jos negirdėjo. Manau, Vydūno vardo gimnazijai toks kontekstas nelabai tinka. Didžioji dalis tėvų yra nuliūdę, – neslėpė tėvų komiteto atstovė.

A.Survilienė teigė, kad kalbama ne apie politikavimą, o apie mokytojo profesionalumą.

Gimnazijoje kalbinti mokiniai tikino neprovokavę mokytojos ir supratę, kad garbaus amžiaus mokytoja atspindi savo ir seniai praėjusio laikmečio požiūrį, kuris jiems yra ne tik svetimas, bet ir nesuprantamas.

Vaikai prisiminė paklausę mokytoją apie kadencijas, turėdami omenyje Rusijos prezidentą. Ji esą savaip interpretavusi šį klausimą.

Moksleiviai tikino neketinę plačiai skleisti įrašo, kaip tai atsitiko, patys nežiną.

Tyrimą dėl įvykio pradėjo mokyklos vadovybės sudaryta darbo grupė, rusų kalbos mokytojos pamokos bus stebimos.

"Nenorime iš anksto teisti ar bausti. Lauksime išvadų, ir meras spręs, ką daryti toliau. Bet tai nereiškia, kad bus draudžiama sakyti kitokią nuomonę. Jaunimas turi girdėti įvairias nuomones, bet ne tokiu formatu ir ne pamokų metu, tam yra kitos formos", – pabrėžė A.Cesiulis.

Tarptautinėje muzikos olimpiadoje Lietuvos atstovė iškovojo aukso medalį

Tarptautinėje muzikos olimpiadoje Lietuvos atstovė Gintarė Valionytė iš Klaipėdos Vydūno gimnazijos (mokytoja Ingrida Bertulienė) iškovojo pirmąją vietą ir aukso medalį.

Sidabro medaliai skirti Julijanui Germanovič iš Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos (mokytoja Alicja Rusecka) ir Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos mokiniui Lukui Aluzui (mokytoja Inga Valaitienė).

Bronzos medaliai atiteko Šiaulių „Juventos“ progimnazijos mokinei Laisvūnei Šimonytei (mokytojos Ramunė Urniežienė ir Gaiva Šimonienė), Klaipėdos licėjaus mokinei Vaivai Bitinaitei (mokytoja Aušra Niparavičienė) ir Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos mokinei Beatričei Gacevičiūtei (mokytoja Daiva Merkienė).

Lietuvos delegacijai vadovavo Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos muzikos mokytoja Daiva Merkienė.

Aukso medalius skirtingose amžiaus grupėse taip pat iškovojo trys Latvijos ir du Estijos atstovai.

Olimpiada vyko balandžio 28–gegužės 1 dienomis Klaipėdoje. Joje dalyvavo 30 mokinių iš 9 Europos šalių – Čekijos, Estijos, Kipro, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Slovakijos, Slovėnijos. Jaunieji muzikantai ir atlikėjai atliko žinių tikrinimo testą, dainavo, pristatė originalias, pačių kurtas kompozicijas.

Šiemet olimpiada surengta trečią kartą. Pirmoji tarptautinė muzikos olimpiada įvyko 2012 m. Taline, antroji – 2014 m. Rygoje.

„Džiaugiuosi, kad tarptautinė muzikos olimpiada, kurios idėja gimė Estijoje, jau tampa tradicija ir joje dalyvaujančių šalių skaičius kasmet auga. Ši olimpiada jauniems talentams suteikia galimybę prisistatyti ir save išbandyti tarptautinėje erdvėje – atskleisti kūrybingumą ir palyginti savo gebėjimus bei patirtį su kitų šalių atstovų. Taip pat labai svarbu, kad olimpiada padeda ne tik burti tarptautinę muzikos pedagogų bendruomenę, bet ir motyvuoja mokytojus įgyvendinti jų svarbiausią misiją – atrasti talentingus vaikus ir padėti jiems augti“, – sakė tarptautinės muzikos olimpiados iniciatorė, Estijos Muzikos ir teatro akademijos profesorė Ene Kangron.

Olimpiadą organizavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos muzikos mokytojų asociacija, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, Klaipėdos universitetas.

Klaipėdos Vydūno gimnazijos rekonstrukcija pasiekė finišą. Nors projektas ir strigo, tačiau moksleiviai jau gali mokytis išgražėjusioje gimnazijoje.

Uostamiesčio Vydūno gimnazijos mokiniai mokslus kremta baigtoje atnaujinti švietimo įstaigoje.

„Darbai, kurie buvo numatyti gimnazijos pastato techniniame projekte, yra baigti. Šios savaitės pabaigoje planuojamos statybos darbų priėmimo–perdavimo procedūros“, – informavo Klaipėdos savivaldybės Projektų valdymo poskyrio vyriausioji specialistė Daiva Naujokienė.

Gimnazijos atnaujinimas prasidėjo birželio pabaigoje. Per porą mėnesių visų suplanuotų rekonstrukcijos darbų baigti nespėta, todėl moksleiviams, pedagogams ir kitiems įstaigos darbuotojams mokykloje dienas teko leisti kartu su besidarbuojančiais statybininkais.

Kurį laiką į gimnazijos teritoriją nebuvo galima įvažiuoti automobiliams, todėl ratuotiesiems teko daugiau pajudėti. Kiek atokiau palikus transporto priemones likusį atstumą reikėdavo įveikti pėsčiomis.

Šiuo metu darbininkai mokyklos prieigose jau nebepluša. Per kelis mėnesius statinio fasadas akivaizdžiai pasikeitė  – apšiltintos sienos, sutvarkytas stogas, atlikti sienų apdailos darbai.

Rekonstrukcija neapsiėjo ir be trukdžių – dėl neplanuotai padidėjusios projekto vertės ir užtrukusių viešųjų pirkimų procedūrų tikrinimo projekto vykdymas buvo sustabdytas. Tiesa, net ir kilę nesklandumai nesutrukdė darbų baigti laiku.

Uostamiesčio savivaldybės atstovės teigimu, bendra projekto vertė siekia kiek daugiau nei 763 tūkst eurų, apie 335 tūkst. eurų skyrė Europos Sąjunga, likusi dalis – apie 428 tūkst. eurų – rasta savivaldybės biudžete.

Klaipėdos Vydūno gimnazija antrą kartą laukia prasidėsiančio remonto. Šiuo metu vyksta rangos darbų pirkimo konkursas. Pirmą kartą mokyklos rekonstrukcijos planus reikėjo atšaukti, nes parengtame projekte įsivėlė klaidų.

Vieną kartą nutraukti Klaipėdos Vydūno gimnazijos atnaujinimo darbai netrukus turėtų pajudėti iš mirties taško. Šiuo metu vyksta rangos darbų pirkimo procedūros. Gegužės 18 dieną planuojamas vokų atplėšimas.

Kiek anksčiau uostamiesčio politikai sutarė, kad statinį, kuriame įsikūrusi švietimo įstaiga, atnaujinti yra būtina.

2013-ųjų rugpjūtį buvo išrinktas darbų rangovas, pradėta laukti ir startuosiančių darbų.

Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, rengiant techninį projektą, buvo padaryta klaidų. Atnaujinimo darbų suma išaugo, o rangovas savomis lėšomis jų atlikti nesutiko.

Dėl minėtų priežasčių sutartį su rangovu teko nutraukti. Patikslinus dokumentus, konkursas paskelbtas iš naujo.

Pastato rekonstrukcijos darbų plotas išaugo maždaug 1 000 kv. metrų, nes rengiant pirmąjį projektą nebuvo įvertintas faktas, jog prieš kurį laiką dalis mokyklos langų buvo pakeisti naujais, o dalis – užmūryti. Teigiama, kad dėl šios priežasties padidėjo sienų plotas.

„Dabar atnaujinant mokyklos pastatą bus apšiltintos visos fasado sienos ir didžioji dalis stogo, įrengtas ventiliuojamas fasadas, žadama sutvarkyti įėjimo aikšteles ir stogelį, įrengti pandusą neįgaliesiems. Viduje bus atnaujintas šilumos punktas, sumontuota stogo žaibosauga“, – dėstė Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas.

Pašnekovo teigimu, jei rangos darbų pirkimo procedūra baigsis sėkmingai, mokyklos naujinimo darbus planuojama baigti dar šiemet.

„Darbų terminas yra labai trumpas – 6–7 mėnesiai. Startuoti būtų galima birželio viduryje ar pabaigoje“, – dėstė skyriaus vedėjas.

V.Švedas užtikrino, kad dėl įstaigos atnaujinimo darbų mokymo procesas strigti neturėtų. Darbai bus derinami su mokyklos vadovybe taip, kad vaikai nejaustų nepatogumų.

Pirmiausia planuojama atnaujinti šilumos punktą, kad prasidėjus šildymo sezonui moksleiviams pamokų metu klasėse nereikėtų šalti. Šiuos darbus ketinama baigti iki spalio.

Klaipėdos Vydūno gimnazijoje Lietuvos valstybės atkūrimo diena buvo paminėta spalvingais, žaismingais ir patriotizmą puoselėjančiais renginiais. Mokymo įstaigos bendruomenė įsitikinusi – tokios iniciatyvos skatina mylėti ir branginti tėvynę.

"Jei sekundėlę sustosite ir paklausite savęs, ką man reiškia tėvynė, ir tai padarysite iš širdies, jūsų atsakymas tikriausiai bus panašus į mano: viską. Aš joje užaugau ar dar augu, dirbu ar mokausi ir tiesiog gyvenu. Tačiau gyvenimas Lietuvoje yra tris kartus saldesnis nei bet kur kitur. Nesvarbu, ar šiltoje Kroatijoje, ar dangoraižiais apstatytame Niujorke. Tėvynė man yra viskas", – tokias patriotines mintis dėstė gimnazijos moksleivis Justinas Kipuris.

Klaipėdos Vydūno gimnazijoje Vasario 16-oji šiemet buvo paminėta kitaip. Ryte mokinius, mokytojus ir kitus bendruomenės narius pasitiko šeštos muzikinės klasės mokiniai. Gimnazijoje skambėjo moksleivių kurta ir atliekama instrumentinė muzika, kiekvienam įeinančiam buvo prisegta pačių vaikų kurta trispalvė gėlytė.

Pertraukų metu vaikai skaitė kūrybinius darbus "Kodėl man svarbi mano šalis?" Mokinių išsakytos mintys skatino pamąstyti apie tai, kad tėvynė yra ta vieta, kur gyvendami jaučiamės saugūs, kur mus supa mylimi žmonės. Juk iš tiesų panirę į kasdienius darbus retai apie tai susimąstome. Akciją užbaigė šeštokų tautinės mados kolekcijos pristatymas. Mokiniai demonstravo savo kurtus kostiumus, kuriuose atsispindėjo tautiniai motyvai.

"Ši Vasario 16-osios šventė buvo tikrai kitokia. Ji buvo išradingesnė, linksmesnė ir, manau, daug kas pagalvojo apie tėvynę bei ką ji iš tiesų reiškia kiekvienam iš mūsų", – renginį apibendrino 6 klasės mokiniai.