Oro uoste pradėjo veikti trys trimatės kompiuterinės tomografijos principu veikiantys aviacijos saugumo patikros skeneriai, dėl to patikra keleiviams tampa greitesnė ir patogesnė.

Pirmieji keleiviai naująja įranga Kaune patikrinti pernai lapkritį, kai vyko testavimo etapas. Visu pajėgumu sistema pradėta naudoti šių metų vasarį, atlikus derinimo darbus.

„Keleiviams jau nereikia iš savo krepšių, lagaminų ar kuprinių traukti skysčių ir elektronikos prietaisų – viskas gali likti bagažo viduje. Dėl to patikros procesas tampa efektyvesnis, greitesnis ir kokybiškesnis. Be to, sertifikuoti įrenginiai, tikrindami visą bagažą, yra pajėgūs automatiškai atpažinti net ir sprogstamųjų medžiagų daleles“, – pranešime cituojamas Lietuvos oro uostų saugos ir saugumo departamento vadovas Vidas Kšanas.

Keleiviams jau nereikia iš savo krepšių, lagaminų ar kuprinių traukti skysčių ir elektronikos prietaisų – viskas gali likti bagažo viduje. Dėl to patikros procesas tampa efektyvesnis, greitesnis ir kokybiškesnis.

 

Lietuvos oro uostai naujos kartos aviacijos saugumo skenerius įsigijo tarptautinio viešojo pirkimo metu, kurį 2022 metais laimėjo Lenkijos kompanija „Dimark S.A.“.

Viso projekto vertė siekia 5,8 mln. eurų (be PVM). Lietuvos oro uostuose diegiami Vokietijos gamintojo „Smiths Detection“ įrenginiai.

Pasak V. Kšano, naujovės palengvina ir saugumo patikros inspektorių darbą, nes įrenginių sugeneruotą trimatį vaizdą jie gali sukioti savo ekrane įvairiais kampais ir lengvai atpažinti daiktus, sudėtus į rankinį bagažą.

Skysčių ištraukti nereikia, bet jie toliau turi būti supakuoti pagal galiojančius reikalavimus: rankiniame bagaže gabenami skysčiai – ne didesniuose nei 100 ml talpos indeliuose, o bendras skysčių tūris vienam keleiviui negali viršyti litro.

Esamos lėktuvų keleivių ir jų rankinio bagažo patikros taisyklės Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojo 2006 metais, kai ES nusprendė imtis griežtesnių priemonių siekdama apsaugoti keleivius nuo skystųjų sprogmenų grėsmės. Tuomet įvesta skysčių pakavimo tvarka, kai rankiniame bagaže leidžiama turėti tik nedidelius kiekius skysčių.

Anot Lietuvos oro uostų, dėl esamos infrastruktūros apribojimų senuose Vilniaus oro uosto terminaluose tokių skenerių neįmanoma įrengti.

Sostinės oro uoste šios technologijos bus diegiamos naujajame išvykimo terminale ir pradės veikti kartu su jo veiklos pradžia 2025 metų pirmąjį ketvirtį.

Šiuo metu Vilniuje statomas daugiau kaip 14 tūkst. kv. metrų ploto išvykimo terminalas, jį atidaryti planuojama 2025-aisiais.

Apie tai plačiau papasakojo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Inga Cechanovičienė.

– Kokia ta naujoji tvarka, kurią paskelbėte gydymo įstaigoms?

– Sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra pakeista brangių tyrimų – kompiuterinės tomografijos bei magnetinio rezonanso – skyrimo tvarka. Iki šiol pacientui gydytojas specialistas turėjo skirti paprastesnius tyrimus: rentgenologinį, ultragarsinį. Jei paprastesni tyrimai neduodavo rezultatų, neleisdavo diagnozuoti ligos, tik tada gydytojas specialistas galėdavo skirti brangius tyrimus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kodėl nuspręsta atsisakyti tos vidurinės pakopos ir greičiau skirti tuos sudėtingesnius tyrimus?

– Yra kelios priežastys. Visų pirma, gydytojas specialistas dabar galės pats, atsižvelgdamas į konkretaus paciento poreikius, nuspręsti ir skirti brangius tyrimus, kad taupytų tiek paciento, tiek gydytojų laiką. Paciento kelias sveikatos sistemoje taps greitesnis, paprastesnis. Tuo pačiu atlaisvės eilės ir pacientams atsiras galimybė patekti pas gydytojus dėl ultragarsinių ar rentgenologinių tyrimų, kuriems užtenka šių tyrimų. Taip pat reikia paminėti, kad liga bus greičiau diagnozuota ir gydymas bus pradėtas greičiau.

– Kitaip tariant, trumpinate pacientų eiles bei medikų bereikalingą užimtumą?

– Tikrai taip. Atliekami sistemingi veiksmai, kad paciento kelias taptų greitesnis ir aiškesnis.

– Ar buvo bandyta paskaičiuoti, kaip šis pokytis gali atsiliepti biudžetui? Galbūt tai labiau apsimokės?

Liga bus greičiau diagnozuota ir gydymas bus pradėtas greičiau.

– Brangių tyrimų skaičius mūsų šalyje nuosekliai auga. Kiekvienais metais tų tyrimų atliekame vis daugiau ir daugiau. Tobulėjant sveikatos technologijos, brangūs tyrimai jau tampa kasdienine, rutinine veikla. Jei galima greičiau, vienu tyrimu nustatyti ligos diagnozę bei pamatyti pakitimus, tai nereikės leisti biudžeto pinigų kitiems tyrimams.

Plačiau apie tyrimus papasakojo Santaros klinikų radiologijos ir branduolinės medicinos centro vadovas Artūras Samuilis.

– Norime pasidžiaugti. Mano supratimu, tai yra didelis žingsnis į priekį. Tai įgalins gydytojus, kurie siunčia pacientus įvairiems radiologiniams tyrimams, lanksčiau reaguoti į jų problemas ir paskirti tuos brangesnius tyrimus.

– Pati ministerija sako, kad pokytis galėtų būti puikus būdas užkirsti kelią kai kurioms ligoms.

– Tame tikrai yra tiesos. Tai leistų trumpesniu keliu diagnozuoti vienokią ar kitokią patologiją.

– Kokioms ligoms galima užbėgti už akių?

– Neišvardinsiu visų ligų. Bet tai gali labai priklausyti ir nuo paciento, kurio fiziologiniai ar kūno sudėties požymiai gali lemti vienokio ar kitokio tyrimo metodą. Galime kalbėti ne tik apie planinius, bet ir skubius tyrimus.

– Ministerija taip pat sako, kad ši tvarka gali padėti sutrumpinti eiles?

– Tam tikra prasme taip. Kai žmogus turi nueiti dar nemažą visokių tarpinių tyrimų kelią iki tų brangių tyrimų, tas labai išilgina procesą. Nebūtinai tie paprastesni tyrimai duoda konkrečių rezultatų tam tikrais atvejais. Bet žinoma, tai mums atriša rankas, kai galime greičiau atlikti tyrimus, kurių iš tikrųjų mums reikia.

Toks sprendimas SAM buvo priimtas siekiant suteikti daugiau laisvės medikams patiems spręsti dėl pacientams reikalingų tyrimų. Šį sprendimą gydytojai specialistai galės priimti, jeigu matys, kad atlikus KT ar MRT tyrimą, pacientui diagnozė bus nustatyta greičiau.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad pakeitimai leis užtikrinti greitesnę diagnostiką pacientams, o greitesnė diagnostika leis greičiau imtis reikiamo gydymo.

Didiname pasitikėjimą gydytojais – suteikiame jiems daugiau įrankių tiek skiriant tyrimus, tiek kontroliuojant gydymo eigą.

„Didiname pasitikėjimą gydytojais – suteikiame jiems daugiau įrankių tiek skiriant tyrimus, tiek kontroliuojant gydymo eigą. Taikant naująją tvarką sumažės ir biurokratizmo, nes nereikės naudoti visų iš eilės tyrimų, o iš karto taikyti reikalingą“, – nurodo ministras.

„Anksčiau kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimus buvo galima skirti tik atlikus rentgenologinį ar ultragarsinį tyrimą. Dabar gydytojai specialistai patys galės priimti sprendimą ir, vadovaudamiesi tyrimų atlikimo indikacijomis ir kontraindikacijomis, iškart skirti reikalingą paslaugą“, – sako SAM Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Inga Cechanovičienė.

Pasak jos, spalio 17 d. sveikatos apsaugos ministro pakoreguotas įsakymas padės užtikrinti geresnes galimybes pacientams gauti reikalingus tyrimus, šie bus lengviau prieinami, plačiau naudojami.

Tyrimai pacientams bus atliekami, jei rentgenologinis ir (ar) ultragarsinis tyrimai yra neinformatyvūs arba gydytojams specialistams nusprendus, kad tyrimai būtų naudingi ligai ar būklei diagnozuoti ir (ar) reikiamo rezultato negalima pasiekti atliekant rentgenologinį ir (ar) ultragarsinį tyrimą. Dėl jų aktualumo spręs tyrimams siunčiantis gydytojas specialistas.

Tenka atsiskraidinti iš Vokietijos ir Lenkijos

Šiandien medicinoje ir mokslo tyrimuose naudojami saugūs radioaktyvūs preparatai. Kadangi Lietuvoje reikiamos jų gamybos infrastruktūros neturime, šiuos preparatus tenka atsiskraidinti iš Vokietijos ir Lenkijos.

Vis dėlto šalies pacientams prieinama tik dalis iš daugybės preparatų - nes kai kurių branduolinės medicinos tyrimams itin svarbių radiofarmacinių preparatų transportuoti apskritai neįmanoma dėl greito skilimo puslaikio. Kita vertus, gabenant radioaktyvias medžiagas, visada yra nelaimingų atsitikimų pavojus.

Jei ciklotroną turėtume Lietuvoje, būtų atliekama ne tik daugiau pozitronų emisijos tomografijos tyrimų, bet ir atsivertų platesnės branduolinės medicinos mokslo plėtros perspektyvos. Taip interviu naujienų agentūrai ELTA teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Branduolinės medicinos skyriaus vadovas doc. Donatas Vajauskas.

Pasak mokslininko, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas drauge su Kauno klinikomis parengė investicinį projektą, kuris numato Lietuvoje sukurti ciklotrono infrastruktūrą.

„Branduolinės medicinos kryptis, į kurią orientuojasi pasaulio mokslininkai - vadinamoji teranostika, terapijos (gydymo) ir diagnostikos jungtis. Radionuklidų turinčios medicininės medžiagos panaudojamos nebe vien diagnostiniam įvaizdinimui, bet ir gydomuoju tikslu: labai selektyviai nužudyti vėžinę ląstelę. Tai - taikinių terapija“, - Eltai sakė pašnekovas.

Pasak doc. D. Vajausko, didžioji pasaulio farmacijos pramonė ieško naujų branduolinei medicinai reikiamų medžiagų gamybos būdų. Nepriklausomi tyrėjai ieško naujų molekulių, prie kurių būtų įmanoma prijungti radionuklidą, skirtą ne tik konkrečiai ligai diagnozuoti, bet ir jai gydyti.

Įžvelgia didžiulį potencialą

- Kodėl LSMU branduolinės medicinos mokslininkams tai aktualu?

- Esame didžiausias sveikatos mokslų krypties specializacijos universitetas Baltijos šalyse, tad mums ši mokslo kryptis išties labai svarbi, joje įžvelgiame didžiulį potencialą. Deja, neturime prieinamų diagnostinių molekulių ir izotopų, neturime tinkamų laboratorijų, kuriose galėtume sintetinti tokias radioaktyvias molekules.

Tam visų pirma reikėtų tinkamos infrastruktūros: gamybos įrenginio, vadinamojo ciklotrono, kuriame būtų galima vietoje gaminti įvairius radioizotopus klinikinei praktikai ir mokslui. Reikia ir lygiagrečiai veikiančios laboratorijos, kurioje būtų galima dirbti su atviraisiais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, jungti juos su farmakologiniais preparatais, gaminti radiofarmacinius junginius, naudojamus mokslui ir klinikiniam darbui.

- Kodėl neracionalu radiofarmacinius junginius atsigabenti iš kitų šalių, kaip iki šiol?

- Atsižvelgiant į skilimo puslaikį, kai kuriuos izotopus galima transportuoti. Tarkime, radioaktyviojo fluoro, naudojamo PET tyrime kaip fluorodioksigliukozė (FDG), skilimo puslaikis yra 110 minučių - tad jį galima pervežti, nors per 2 valandas pusės preparato ir netenkama. Tačiau yra preparatų, kurių skilimo puslaikis - vos 2 minutės. Jų tiesiog neįmanoma transportuoti ir galima naudoti tik ten pat, kur jie gaminami.

Tačiau yra preparatų, kurių skilimo puslaikis - vos 2 minutės. Jų tiesiog neįmanoma transportuoti ir galima naudoti tik ten pat, kur jie gaminami.

Kitaip tariant, Lietuvoje neturėdami ciklotrono infrastruktūros, klinikiniame darbe visiškai negalime naudoti preparatų, kurių skilimo puslaikis labai trumpas - nors jų reikėtų mūsų pacientams. Juolab negalime tokių preparatų naudoti plėtodami branduolinės medicinos mokslą. Tad turėdami visas galimybes, prarandame konkurencingumą ir nesuteikiame reikiamos pagalbos pacientams.

- Per kiek laiko įmanoma Lietuvoje sukurti ciklotrono infrastruktūrą ir kas dėl to jau padaryta?

- Labai tikimės, kad projektas pajudės sulaukus pritarimo jį finansuoti. Lėšų skiria ir patys projekto rengėjai, bet kad ciklotrono infrastruktūra pradėtų veikti, dar reikia atlikti nemažai darbų: pastatyti specializuotas patalpas, pritaikytas dirbti su aukštos energijos jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais, jose įrengti ciklotroną, laboratorijas, viską parengti dirbti.

Be techninės dalies, kuri kasmet sparčiai tobulėja, būtina parengti ir reikiamus specialistus: apmokyti medicinos fizikus, chemikus dirbti su moderniausiomis technologijomis, sukurti trūkstamą juridinę bazę, kuri būtina reglamentuojant branduolinės medicinos junginių gamybą, priežiūrą ir pan. Tokio masto projektai įprastai įgyvendinami per trejus metus, kai priimami sprendimai.

- Kas turėtų ištarti lemiamą „taip” branduolinės medicinos mokslo plėtrai Lietuvoje?

- Didžiosios suinteresuotos pusės - dvi: Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nes projektas tarnaus visos Lietuvos gyventojų sveikatos priežiūrai, bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) , nes nemaža projekto dalis skiriama šalies mokslo plėtrai, naujoms studijų krypčių programoms kurti, specialistams ugdyti.

Svarbus ir Finansų ministerijos vaidmuo perskirstant lėšas. Nebegabenant preparatų iš Vokietijos ir Lenkijos, išlaidos oro transportui per metus sumažėtų daugiau kaip 0,5 mln. eurų - ši pinigų suma galėtų grįžti didesniam skaičiui pacientų užtikrinant branduolinės medicinos teikiamas galimybes. Projektas taip pat pasitarnautų specialistams, kurie prižiūri pacientus ir siekia tiksliai parinkti gydymo taktikas, įvertinti gydymo atsaką.

Apie tai galėjo tik svajoti

- Kokios svarbos branduolinei medicinai mūsų šalyje galėtų turėti šis projektas?

- Neabejotinos. Sintetintume junginius, apie kuriuos galėjome tik pasvajoti. Šiandien tai būtų neapsakomos vertės instrumentas ir didžiulis „ginklas“ mokslininkų rankose, padedantis įgyvendinti tai, kas pažangiausia, skverbtis į gyvą organizmą, siekiant dar labiau pažinti, o galbūt ir patobulinti gyvybinių procesų sutrikimus.

- Koks radionuklidų turinčių medicinos preparatų veikimo principas?

- Šiuo metu populiariausia branduolinės medicinos priemonė, naudojama pacientams gydyti Lietuvoje - radioaktyvusis jodas, turintis savybę kauptis skydliaukėje ir naikinti vėžio ląsteles. Per daug funkcionuojanti skydliaukė gydoma radioaktyviuoju jodu, kuris nukeliauja į skydliaukės audinį, ten fiksuojasi ir apmažina per daug funkcionuojančio skydliaukės audinio, be pjūvio grąžindamas normalią jos funkciją.

Kita pritaikymo sritis - pacientai, sergantys diferencijuotu skydliaukės vėžiu. Jie turi būti radikaliai operuojami. Siekiamybė - nepalikti organizme nė vienos naviko ląstelės. Tuo tikslu naudojamos didelės radioaktyviojo jodo dozės, kurių paskirtis - selektyviai rasti organizme skydliaukės vėžio ląsteles ir jas visiškai sudeginti, nepaliekant pažeisto audinio.

Šios priemonės padeda labai gerai kontroliuoti skydliaukės vėžį. Statistika rodo, kad dėl tokio superefektyvaus gydymo, nukreipto tik į vėžines ląsteles, Lietuvoje ilgiau nei 10 metų išgyvena jau per 90 proc. pacientų, kuriems diagnozuotas skydliaukės vėžys.

- Ar branduolinės medicinos galimybės užtikrina visapusį šimtaprocentį paciento ištyrimą?

- Reikia pripažinti, kad nėra tokio tyrimo. Tai, kas universalu ir tinka viskam, dažnu atveju - ribota. Tarsi šveicariškas peiliukas: turi daug funkcijų, bet miške bandant sumedžioti grobį, labiau praverstų medžioklinis peilis. Diagnozuojant ligas, ypač onkologines, nešaudoma iš patrankos siekiant pataikyti į viską - reikia ypatingo, itin specifinio tikslumo.

- Kokios branduolinės medicinos procedūros, apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), šiuo metu prieinamos Kauno klinikose?

- Gydymo ir diagnostikos branduolinės medicinos paslaugos apmokamos iš PSDF lėšų ir prieinamos tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Sunku būtų rasti sričių, kuriose branduolinė medicina nebūtų naudojama. Jos pagalba nustatomos kardiologinės, neurologinės ligos, daug priemonių taikoma diagnozuojant ir gydant onkologines ligas, ištirti pacientus siunčia nefrologai ir endokrinologai.

Labiausiai riboja tai, kad kol kas Lietuvoje neturime visų prieinamų radioaktyvių žymenų, kuriuos galėtume panaudoti. Neturėdami laboratorijos, negalime pasigaminti ir reikiamų molekulių, radionuklidų.

- Kaip konkrečiai radionuklidų turinčios medicininės medžiagos padeda aptikti ligų židinius?

- Tarkime, pozitronų emisinės tomografijos (PET) tyrimo metu naudojama radioaktyviuoju fluoru pažymėta fluorodioksigliukozė „apsimeta“ normalia gliukoze ir imituoja jos kelią - o mes stebime, kuri organizmo vieta suvartoja itin daug gliukozės. Kadangi nemažai agresyvių onkologinių ligų pasižymi dideliu gliukozės suvartojimu, pagal šį požymį galime atskirti naviko audinius nuo sveikų.

Viena sričių, kuria šiuo metu ypač domisi LSMU mokslininkai - kaip į skiriamą gydymą reaguoja limfoma sergantys pacientai. Gydymas siejamas su ligos stadija, kuriai didelės reikšmės turi būtent PET, kaip tiksliausias metodas ligos stadijai nustatyti. Tačiau stadijavimo sistema neatsako, koks ligos metabolinis aktyvumas. Tarkime, tai gali būti antra ligos stadija - keli skirtingose lokalizacijose esantys santykinai nedideli židiniai - bet lieka neįvertinamas naviko metabolinis aktyvumas. Tad viena mūsų mokslo tyrimų krypčių kaip tik siekia įvertinti naviko metabolinį aktyvumą, ir pagal tai koreguoti tipinį gydymą.

Pastebime, kad esama pacientų, kurių liga, nors tik antros stadijos, pasižymi dideliu metaboliniu aktyvumu. Šie navikai žymiai blogiau reaguoja į tipinį gydymą, kuris paprastai skiriamas tokios ligos stadijos pacientams - tokiu atveju galbūt reikėtų pagalvoti apie alternatyvios, agresyvesnės rūšies terapiją, siekiant geresnių klinikinių išeičių.

- Ar tikslesnė diagnostika padėtų koreguoti tokio paciento sveikatos būklę?

- Bent jau tokia turėtų būti kryptis. Branduolinės medicinos pagalba šiuo atveju būtų neįkainojama: tikėtina, geriau padėtume pacientams. Tačiau neabejotinai dar reikia didesnės apimties tyrimų, kurie patvirtintų, ar iš tiesų visiems pacientams tinkamas standartiškai skiriamas gydymas, kai atsižvelgiama tik į ligos stadiją.

- Pozitronų emisijos tomografija (PET) padeda anksti nustatyti suaktyvėjusį patologinį procesą ir nedelsiant taikyti gydymą pačioje ligos pradžioje. Kokiose srityse šis diagnostikos metodas jau įprastas, kur - tik pradedamas taikyti, ir kas numatoma ateityje?

- PET aparatas - kaip fotofilmas, skirtas užregistruoti jonizuojančiąją spinduliuotę, sklindančią iš paciento. Todėl labai svarbu, kokie konkrečiai junginiai naudojami diagnostikai. Šiuo metu atliekant PET tyrimą plačiausiai naudojama fluorodeoksigliukozė. Tai populiariausias onkologinių susirgimų diagnostikai taikomas nespecifinis radiofarmacinis junginys, pasižymintis dideliu jautrumu.

Visai kita branduolinės medicinos diagnostikos ir PET tyrimų sritis - specifiniai tam tikroms ligoms radiofarmaciniai junginiai. Tarkime, neuroendokrininiams navikams aptikti naudojami tokių ligų metu aktyvavęsi specifiniai navikų ląstelių receptoriai, prie kurių prisijungia radioaktyvus preparatas, padedantis identifikuoti tokį „pakitusių ląstelių būrį“. Šios ląstelės ima „švytėti“ ir PET aparatu nesunkiai pastebimos. Todėl šiandien naudojame radiofarmacinę medžiagą, skirtą būtent tokiam naviko audiniui aptikti. Naujausia kryptis prostatos vėžio diagnostikoje - molekulė, kuri „prikimba“ prie specifinių prostatos naviko ląstelių membranos receptorių ir pateikia informacijos būtent apie šios lokalizacijos vėžį.

ELTA primena, kad pasaulyje plačiai paplitęs ir klinikinėje praktikoje įsitvirtinęs neinvazinis branduolinės medicinos tyrimas - pozitronų emisijos tomografija (PET) - Lietuvoje atliekamas nuo 2012 m. Pirmosios PET aparatą įsigijo Kauno klinikos.

Kaip minėjo docentas D. Vajauskas, šiandien preparatas tyrimams perkamas ir skraidinamas iš Vokietijos ir Lenkijos į Kauno ir Vilniaus universitetų ligonines. Praktikoje naudojami įvairūs radioaktyvūs žymenys, tačiau dėl gabenimo trukmės Lietuvoje kol kas įmanoma naudoti vienintelį žymenį, kurio pusinio suskilimo trukmė - 110 min. Dėl sudėtingo PET tyrimui būtino komponento transportavimo paties tyrimo kaina yra labai didelė, be to, jis prieinamas ne visiems onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams.

Pasak LSMU prorektorės mokslui prof. Vaivos Lesauskaitės, įgyvendinus projektą, radioaktyvus žymuo būtų gaminamas Lietuvoje. Sumažėjus transporto išlaidoms, tyrimas galėtų būti prieinamas didesniam skaičiui pacientų.

„Planuojama, kad įgyvendinus šį projektą, PET tyrimas taps prieinamas papildomai 3,6 tūkst. pacientų per metus (šiuo metu PET tyrimų skaičius nesiekia 2 tūkst. per metus)“, - palygino LSMU prorektorė mokslui.

Branduolinių tyrimų centro projektas sudėtingas, daugiaetapis, aprėpiantis kelias sritis - mokslinius tyrimus ir klinikinę veiklą. Planuojamą Branduolinių tyrimų centrą sudarytų ciklotronas, tyrimų laboratorijos ir kita, su projektu tiesiogiai susijusi, infrastruktūra.

Vienas projekto partnerių - Kauno technologijos universitetas (KTU). Kaip naujienų agentūrai ELTA teigė KTU Fizikos fakulteto profesorė Diana Adlienė, KTU, kaip strateginis partneris, kuriant branduolinių tyrimų centrą dalyvauja nuo pirmųjų projekto dienų: pradedant bendros koncepcijos kūrimu, konsultuojant technologijų parinkimo klausimais, galimų mokslo tyrimų paletės analize bei specifinių kvalifikacijų (kaip medicinos fizikai) specialistų rengimu - iki dabartinės įgyvendinimo fazės.

„Jau sumontuota unikali gama peilio įranga, skirta smegenų navikams ir kitoms ligoms gydyti - tai „pirmoji kregždė“ plėtojant medicininius branduolinių technologijų tyrimus Lietuvoje“, - sakė prof. D. Adlienė.

Sukurta infrastruktūra suteiktų galimybę nacionaliniu mastu plėtoti mokslinius tyrimus medicinos, biologijos bei fizikos srityse. Šia infrastruktūra galėtų naudotis ne tik Kauno, bet ir Vilniaus universitetų bei institutų mokslininkai.

„Naujas branduolinių tyrimų centras neabejotinai suteiktų galimybę Lietuvos mokslininkams ir tyrėjams bei sveikatos priežiūros specialistams įsitraukti į aukščiausio lygio tarptautinius, tarpdisciplininius mokslo tyrimus, dalyvauti tarptautiniuose projektuose, nes šiuo metu dėl branduolinių tyrimų infrastruktūros stokos tokios galimybės nėra sudarytos“, - Eltai pabrėžė LSMU prorektorė prof. V. Lesauskaitė.

Onkologinių ligų diagnostika šiandien jau neatsiejama nuo naujausio pozitronų emisinės tomografijos (PET) tyrimo. Taikant PET kartu su kompiuterine tomografija (KT) ligos diagnozė yra ypač tiksli, o gydymas – daug efektyvesnis, rašoma LSMU pranešime.

Pastarųjų metų „Eurostat“ duomenimis, lyginant su Vakarų Europa, Lietuvoje PET ir KT taikomas keliolika kartų rečiau. Pagrindinė to priežastis – PET tyrimui reikalingo radioaktyvaus preparato trūkumas. Nors šį preparatą būtų galima gaminti ir Lietuvoje, jis vis dar perkamas iš užsienio valstybių, todėl tyrimas yra labai brangus ir sunkiai prieinamas.

Būtina gamintis patiems

Moderniam tyrimui reikalingas radioaktyvus preparatas dėl savo ypatingų savybių skyla labai greitai, todėl jį būtina panaudoti per kuo trumpesnį laiką. Šiandien Lietuva preparatą perka iš Vokietijos ir Lenkijos. Dėl sudėtingų PET tyrimui būtino komponento transportavimo sąlygų jo kaina yra labai didelė, o tyrimo teikiamą naudą jaučią ne visi onkologinėmis ligomis sergantys pacientai.

Kadangi Lietuvoje stinga radioaktyvaus preparato, vis garsiau kalbama apie būtinybę jį gamintis patiems ir įsigyti specialų preparato gamybai reikalingą dalelių greitintuvą – ciklotroną. Šiuo metu Latvijoje jau naudojamas mažo galingumo ciklotronas. Vis dėlto, radioaktyviu preparatu jis pajėgus aprūpinti tik vietinę ligoninę. Estai radioaktyvų preparatą taip pat perka iš užsienio valstybių.

Lietuvoje įsigijus didelio galingumo ciklotroną ne tik būtų atliekama daugiau PET tyrimų, bet ir atsivertų galimybės technologiją išnaudoti moksliniams tyrimams. Tikėtina, kad pagamintą preparatą taip pat būtų galima eksportuoti į kaimynines Baltijos šalis, kur jis importuojamas arba dėl mažo ciklotrono galingumo jo pagaminama nepakankamai.

Naudotis galėtų visi

Norint PET tyrimą greitai ir kokybiškai atlikti kuo didesniam onkologinių ligonių skaičiui, radioaktyvų preparatą būtina gaminti visiems šalies gyventojams lengvai pasiekiamoje vietoje. Viena tinkamiausių ciklotrono technologijai vietų Lietuvoje šiandien yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninė Kauno klinikos. Kauno klinikose jau dabar pažangus vėžio diagnostikos tyrimas atliekamas pacientams iš visos Lietuvos, tačiau ne visiems, kuriems jis yra reikalingas.

Technologiją naudoti visiems šalies gyventojams lengviausiai pasiekiamose klinikose būtina ir dėl paties PET tyrimo kokybės bei ekonominių veiksnių. Ciklotrono pagalba pagamintas radioaktyvus preparatas dėl savo savybių skyla labai greitai, todėl, norint išsaugoti kuo didesnį jo kiekį ir vertę, būtinas greitas preparato transportavimas iki tyrimą atliekančios gydymo įstaigos. „Vienas iš faktorių yra geografinis centras. Kauno klinikose pagamintą radiaktyvų preparatą būtų patogu vežti į bet kurį Lietuvos miestą, kur taip pat atliekami branduolinės medicinos tyrimai. Jei ciklotronas stovėtų kitur, pervežti būtų sudėtingiau, tam tikra dalis preparato suirtų, tada jau reikėtų galvoti apie jo skraidinimą, kas daroma ir šiuo metu“, – tvirtino LSMU MA Radiologijos klinikos vadovas prof. dr. Algidas Basevičius.

Kalbėdamas apie tinkamiausią vietą ciklotronui A. Basevičius atkreipė dėmesį ir į tai, kad LSMU ligoninės Kauno klinikų Radiologijos klinika yra didžiausia radiologinės diagnostikos klinika Baltijos šalyse, kur veikia 2012 metais įkurtas vienas moderniausių Pabaltyje Radiologijos diagnostikos centrų. Kaune radiologinė diagnostika ir medicina vystoma ir praktikoje taikoma jau daugiau kaip šešis dešimtmečius, dėl to šios srities specialistai pasižymi aukščiausia kvalifikacija ir kompetencija. Siekiant geriausių rezultatų vėžio diagnostikoje tai yra ypač svarbu.

Vienas svarbiausių medicinos projektų

Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje yra daugybė sričių, kur būtinas nuolatinis finansavimas ir naujovių diegimas. Nors ciklotrono technologija nėra pigi, Radiologijos klinikos vadovo A. Basevičiaus teigimu, ji šiandien yra viena svarbiausių Lietuvos medicinoje. „Medicinoje šiandien tai turėtų būti vienas iš prioritetinių projektų. Įsigiję ciklotroną mes nenusileistume kitoms Vakarų Europos valstybėms, būtume viena iš tų šalių, kuri galėtų pati gaminti savo radioaktyviasias medžiagas ir jų nereikėtų atsivežti iš kažkur kitur“, – apie naujovės Lietuvos medicinoje svarbą kalbėjo A. Basevičius. Šiandien dėl to, kad nėra galimybės importuojamą radioaktyvų preparatą gaminti Lietuvoje, taip pat dėl nepakankamo tyrimų finansavimo Lietuva pagal PET-KT taikymo dažnumą yra pačiame Europos šalių sąrašo dugne, lenkianti tik Serbiją ir Rumuniją.

Kaune įdiegus ciklotroną, jo naudą iškart pajustų daugelis Lietuvos gyventojų – dėl vietoje gaminamo radioaktyvaus preparato tyrimų skaičius žymiai padidėtų, kas ankstyvoje ligos stadijoje leistų taikyti efektyviausius gydymo metodus. „Dabar tiek Kaune, tiek Vilniuje šį tyrimą galima atlikti tik du kartus per savaitę. Tai lemia didelė tyrimo kaina, kadangi Valstybinė ligonių kasa finansiškai neišgali kompensuoti viso poreikio. Gamindami preparatą sutaupytume pinigų, kuriuos išleidžiame radioaktyvaus preparato atvežimui iš užsienio“, – teigė Radiologijos klinikos vadovas. Be to, ciklotronas praplėstų PET tyrimams būtinų radioktyvių preparatų įvairovę, kas leistų tirti platesnį spektrą ligų. Dėl to kai kuriomis onkologinėmis, kardiologinėmis, neurologinėmis ar kitomis ligomis sergantiems pacientams daugiau nereikėtų vykti tirtis į užsienį  – viską būtų galima atlikti visai šalia namų.

Pasak A. Basevičiaus, įdiegus pažangią technologiją padidėtų ir mokslinių tyrimų galimybės. Nors didžioji tyrimų dalis būtų medicinos srityje, ciklotroną būtų galima pritaikyti ir kitur, pavyzdžiui, branduolinėje fizikoje. Tai atvertų galimybę skirtingiems universitetams vykdyti bendrus tyrimus, dirbti su inovacijomis.