Vyriausybė, siekdama atkurti teisinę valstybę Lenkijoje, Konstitucinio Tribunolo pertvarką paskelbė savo prioritetu.

Proeuropietiškų Lenkijos partijų, teisėjų, nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir Europos Komisijos nuomone, Konstitucinį Tribunolą politizavo konservatyvioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), valdžusi aštuonerius metus nuo 2015-ųjų iki 2023-ųjų.

Lenkijos teisingumo ministras Adamas Bodnaras ir valdančiosios koalicijos atstovai pirmadienį pristatė parlamento rezoliucijos projektą.

Rezoliucija, kurioje Konstitucinio Tribunolo teisėjai raginami atsistatydinti, laikoma pirmuoju vyriausybės žingsniu pradedant galbūt ilgą ir teisiškai sudėtingą procesą.

D. Tuskas antradienį per spaudos konferenciją užsiminė apie šią rezoliuciją, sakydamas, kad PiS sąjungininku laikomas prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) neabejotinai vetuos bent dalį jos nuostatų.

„Tai, kad bandome tai padaryti dabar, nereiškia, kad šio bandymo neatnaujinsime. Jei prezidentas vetuos, [tai padarysime] po prezidento rinkimų“, – pareiškė jis.

„Darysime viską, kad žmonės pajustų, jog esame teisinė valstybė, nors šiuo metu dar neturime galimybės pakeisti visų įstatymų, jau nekalbant apie konstituciją“, – pridūrė D. Tuskas.

2025 metais Lenkijoje vyks prezidento rinkimai, o A. Duda, šiose pareigose išbuvęs dvi kadencijas, nebegalės siekti perrinkimo.

Tai, kad bandome tai padaryti dabar, nereiškia, kad šio bandymo neatnaujinsime. Jei prezidentas vetuos, [tai padarysime] po prezidento rinkimų.

2015 metų gruodį Lenkijoje kilo konstitucinė krizė, kai Seimas į Konstitucinį Tribunolą paskyrė tris teisėjus, nors mėnesiu anksčiau parlamentas į tas pačias vietas buvo paskyręs kitus žmones. Vėliau prezidentas prisaikdino gruodį išrinktus teisėjus.

Manoma, kad dėl šių paskyrimų Seimas savo rezoliucijoje konstatuos, kad iki 2022 metų pabaigos Konstitucinis Tribunolas priėmė 85 nutarimus dalyvaujant, kaip teigiama, neįgaliotiems asmenims, ir kad šiuo metu Konstitucinio Tribunolo pirmininko pareigas einanti Julia Przylebska (Julija Pšylembska) taip pat yra neįgaliotas asmuo.

„Seimas ragina Konstitucinio Tribunolo teisėjus atsistatydinti ir taip prisidėti prie demokratinių pokyčių proceso“, – sakoma rezoliucijos projekte.

Antradienį vakare Seimo interneto svetainėje buvo paskelbtas rezoliucijos projektas. Jį pasirašė visų koalicijos frakcijų – Pilietinės koalicijos, Lenkijos liaudies partijos (PSL), „Lenkija 2050“ ir „Kairė“ – atstovai.

Parlamentas trečiadienį pradės pirmąjį rezoliucijos svarstymą.

Konstitucinis Tribunolas pareiškė, kad baudos, įskaitant paskirtąsias Varšuvai dėl anglių kasyklos ir teismų reformų, yra nesuderinamos su Lenkijos konstitucija.

Briuselis anksčiau teigė, kad šį teismą politiniu požiūriu kontroliuoja vyriausybė.

Nuosprendis buvo ne kartą atidėtas ir galiausiai paskelbtas tuo metu, kai Lenkijos parlamentas ruošiasi balsuoti dėl naujos konservatyvios vyriausybės, kuri, stebėtojų nuomone, vargu ar sulauks įstatymų leidėjų pritarimo.

Jei konservatoriams nepavyks surinkti pakankamos paramos, eilė formuoti vyriausybę teks proeuropietiškam aljansui, kuriam vadovauja buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ir kuris kontroliuoja parlamentą.

Bėgant metams Lenkijos konstitucinis tribunolas ne kartą ginčijo ES teisės viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu.

2021 metais tuometinis teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro (Zbignevas Ziobras) paprašė teismo priimti sprendimą dėl to, ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) paskelbtos laikinosios priemonės, nukreiptos prieš teismų reformas ir anglių kasyklą, neprieštarauja konstitucijai.

Varšuva ir Briuselis jau daug metų nesutaria dėl teismų reformų, kurias prastūmė PiS vyriausybė.

Briuselis mano, kad reformos trukdo demokratinei laisvei, o Lenkija teigia, kad jos reikalingos siekiant išrauti korupciją tarp teisėjų.

Briuselis buvo nurodęs Varšuvai kasdien mokėti ES milijono eurų baudas, kurios vėliau buvo sumažintos perpus, už tai, kad Varšuva nevykdė ESTT sprendimo, kuriuo reikalaujama pakeisti teisėjų drausmines procedūras.

Lenkija taip pat buvo nubausta kita ES bauda už atsisakymą uždaryti anglies kasyklą.

ESTT 2021 metais Lenkijai skyrė 500 tūkst. eurų per dieną baudą už atsisakymą vykdyti nurodymą uždaryti Turuvo kasyklą, kurioje išgaunama rusvoji anglis.

Konstitucinis Tribunolas ketvirtadienį priimta nutartimi atmetė ES teisės viršenybės principą nacionalinių įstatymų atžvilgiu. Joje nurodoma, kad dalis ES sutarties straipsnių yra „nesuderinami“ su šalies Konstitucija.

Teismas taip pat įspėjo Bendrijos institucijas „neperžengti savo kompetencijos ribų“ ir nesikišti į Lenkijos teismų sistemos reformas – šios yra pagrindinis Varšuvos ir Briuselio nesutarimų objektas.

Vyriausybės dekrete, kuriame išreiškiamas pritarimas teismo nutarčiai, Vengrijos premjeras nacionalistas Viktoras Orbanas paragino Briuselį „gerbti valstybių narių suverenumo ribas“. Apie tai pranešė jo spaudos tarnybos vadovas Bertalanas Havasi (Bertalanas Havašis).

V. Orbano pasirašytame dekrete ES kaltinama „bloga praktika“, kuria siekiama „atimti“ narių teises „slapta plečiant įgaliojimus“.

„ES teisės viršenybei gali būti teikiama pirmenybė tik Europos Sąjungos kompetencijos srityse“, – sakoma dekrete.

V. Orbano kabineto vadovas Gergely Gulyasas (Gergejas Guliašas) apkaltino Europos institucijas „bandant neteisingai interpretuoti aiškų sprendimą“, kurį priėmė Lenkijos Konstitucinis Tribunolas.

Lenkijos dešiniųjų premjero Mateuszo Morawieckio (Mateušo Moraveckio) sąjungininkas V. Orbanas dažnai nesutaria su Briuseliu teisės viršenybės, pabėgėlių ir kitais klausimais.

Teismo nutarčiai, kuri, ekspertų nuomone, galėtų išprovokuoti „Polexitą“ – išstojimą iš Europos Sąjungos, – sulaukiant vis daugiau neigiamos reakcijos, Lenkijos vyriausybė penktadienį patikino norinti, kad šalis liktų Bendrijoje.

Aukščiausiojo teismo teisėjų generalinė asamblėja antradienį priėmė rezoliuciją, kurioje sakoma, kad toks žingsnis užtikrins Lenkijos teismų veiklos vienodumą.

Valdančiosios konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybė sukėlė politinę krizę Lenkijoje gruodžio mėnesį, prastūmusi įstatymą, pakertantį Konstitucinio Tribunolo galimybes kontroliuoti vyriausybės sprendimus.

Tribunolas šį įstatymą pripažino prieštaraujančiu konstitucijai, tačiau vyriausybė neketina jo atsisakyti ir tai kelia nerimą dėl dvilypės teisinės sistemos šalyje.

Aukščiausiojo teismo rezoliucija nurodo Lenkijos teisėjams laikytis tribunolo sprendimų, net jeigu vyriausybė jiems nepritaria.