Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šios savaitės pradžioje jų fiksuota 818, prieš tai savaitę – 320.

Vaikams grįžus po žiemos atostogų, didžiausias protrūkių šuolis matomas ugdymo įstaigose.

Šios savaitės pradžios duomenimis, ten registruoti 583 židiniai, didžioji dalis – 79 proc. – pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigose. Protrūkiai ikimokyklinio ugdymo įstaigose sudaro apie 20 proc., profesinio ir aukštojo ugdymo įstaigose jų fiksuota vos keletas.

NVSC teigimu, šie protrūkiai nėra skaitlingi, vidutiniškai po tris užsikrėtimus.

Praėjusią savaitę specialistai daugiau protrūkių – 76 – užfiksavo ir gydymo įstaigose, ankstesnę savaitę jų buvo 50. Socialines paslaugas teikiančiose įstaigose židinių skaičius  liko beveik nepakitęs – užfiksuota 13 protrūkių, ankstesnę savaitę jų buvo 14.

Toliau fiksuojami protrūkiai paslaugų, prekybos sektoriaus įmonėse, statybų, maisto gamybos įmonėse. Tiesa, šiuose sektoriuose protrūkių skaičius per savaitę nepadidėjo, o kai kuriose ir sumažėjo.

Nežymiai padaugėjo protrūkių, užfiksuotų logistikos ir transporto įmonėse, šios savaitės pradžioje čia buvo aštuoni koronaviruso židiniai, ankstesnę savaitę – šeši. Gamybos įmonėse protrūkių skaičius išliko nepakitęs – 27.

Protrūkis – tai staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir ribotą teritoriją, tai yra du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.

„Mūsų patarimas šioje situacijoje būtų ir toliau išlikti budriems ir laikytis nustatytų reikalavimų, tai yra, jei tik įmanoma, dirbti nuotoliniu būdu, laikytis visų infekcijos prevencijos priemonių, stebėti savo ir artimųjų sveikatą, pajutus net menkiausius viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms būdingus simptomus, likti namuose“, – sakė Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja, laikinai vykdanti NVSC direktoriaus funkcijas Giedrė Aleksienė.

„Aktyvių COVID-19 protrūkių, registruotų ugdymo įstaigose, praėjusią savaitę fiksuoti 475, prieš savaitę – 457, dar savaitę anksčiau – 455. Situacija, vertinant registruotus protrūkius, yra stabili, aktyvių protrūkių skaičius jau tris savaites išlieka panašus“, – Eltai teigė J. Petravičienė.

„Vertinant absoliučiais skaičiais, tiek protrūkių ugdymo įstaigose buvome registravę spalio pradžioje, o lyginant su tuo pakilimu, kurį fiksavome lapkričio pradžioje, tai šiuo metu aktyvių protrūkių stebime beveik 40 proc. mažiau“, – taip pat atkreipė dėmesį ji.

Pasak NVSC atstovės, kalbant apie protrūkių skaičių, tendencijos nesikeičia – beveik 98 proc. – protrūkių nėra gausūs, juose registruota mažiau nei dešimt susijusių pirminių atvejų. Gausių protrūkių, kuriuose pirminių susijusių atvejų skaičius viršija 20, šiuo metu registruoti 4 (Marijampolės apskrityje).

„Liūto dalį protrūkių struktūroje, kaip ir laikotarpiais prieš tai, sudarė pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigos. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose fiksuotų aktyvių protrūkių dalis sumažėjo, lyginant su savaite prieš tai, ir siekė 14 proc.“, – sakė J. Petravičienė.

NVSC duomenimis, vertinant protrūkių pasiskirstymą regionuose, daugiausia jų registruota Kauno, Vilniaus ir Panevėžio apskrityse.

„Padėtis ugdymo įstaigoje, vertinant protrūkius, yra stabilizuota. Palankios tendencijos stebimos tris savaites iš eilės. Šiuo metu esame registravę 250 aktyvių protrūkių ugdymo įstaigose, t. y., kai ugdymo įstaigoje vienas asmuo užsikrėtė nuo kito. Tai yra apie 38 proc. mažiau, lyginant su savaite prieš tai“, – Eltai teigė J. Petravičienė.

Dėl šių protrūkių yra arba buvo izoliuoti iš viso 1279 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, siejami būtent su šiais protrūkiais.

NVSC atstovės teigimu, mažiausiai protrūkių ir toliau yra fiksuojama ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

„Liūto dalį, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, sudaro pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigos. Tuo metu, ikimokyklinio ugdymo įstaigose fiksuoti aktyvūs protrūkiai siekė beveik 19 proc., skaičiuojant nuo visų šiuo metu registruotų aktyvių protrūkių, kai ankstesnėmis savaitėmis – apie 15 proc.“, – sakė ji.

J. Petravičienė taip pat informuoja, kad gausių protrūkių, kuriuose pirminių susijusių atvejų skaičius viršija 20, šiuo metu registruoti du (Marijampolės apskrityje veikiančiose įstaigose), kai praėjusią savaitę buvo stebimi šeši tokie protrūkiai.

„Tai reiškia, kad absoliuti dauguma – 97 proc. – protrūkių nėra skaitlingi, juose registruota mažiau nei dešimt susijusių pirminių atvejų“, – pažymėjo J. Petravičienė.

NVSC atstovė taip pat atkreipia dėmesį, kad vertinant protrūkių pasiskirstymą regionuose, daugiausia jų registruota Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse.

Didelės rizikos sąlytį turėjusių ir dėl to izoliuotų asmenų, susijusių su tais protrūkiais, – 5152, mažos rizikos – 1 145.

Pasak NVSC atstovės J. Petravičienės, pastaruoju metu ugdymo įstaigose situacija stabilizavosi, tačiau vis dar išlieka įtempta.

„Didesnis atvejų fiksavimas ir protrūkių atsiradimas buvo stebimas rugsėjo antrą trečią savaitėmis, dabar ta situacija yra tikrai pagerėjusi, bet kalbant bendrai, tai tikrai neleidžia nusiraminti ir sakyti, kad visiškai gerai, nes matome infekcijos plitimą visuomenėje. Tai situacija yra stabili, bet įtempta“, – Eltai teigė J. Petravičienė.

NVSC atstovės teigimu, dauguma sergančiųjų yra mokiniai, COVID-19 liga užsikrėtusių mokytojų fiksuojama tik labai nedidelė dalis.

„Iš visų protrūkių 88 proc. sudaro mokyklos, o 12 – ikimokyklinio ugdymo įstaigos, tai matyti, kad iš tisų būtent mokyklose daugiau vaikų, mokytojų ir darbuotojų paliečia infekcija“, – sakė J. Petravičienė.

Vis dėlto, NVSC atstovės teigimu, protrūkiai ugdymo įstaigose nėra skaitlingi.

„97 proc. yra protrūkiai, kuriuose yra 10 ir mažiau pirminių atvejų, tai reiškia, kad jie tikrai nėra skaitlingi“, – informavo ji.

J. Petravičienė sako, kad kol kas anksti kalbėti, kokią įtaką epidemiologinei situacijai padarė pasikeitusi mokinių saviizoliacijos tvarka, kai saviizoliuotis nereikia tiems mokiniams, kurių COVID-19 testo rezultatas yra neigiamas.

„Nuo sprendimo įsigaliojimo praėjo tik savaitė laiko, tai apie kažkokius rezultatus dar kalbėti yra anksti. Tik kadangi mokyklos tokio tipo įstaigos, kur kontaktas yra toks glaudus, tai, kad daugiau mokyklų testuosis ir bus profilaktinis testavimas labiau vykdomas, jeigu nustačius atvejį bus profilaktinis testavimas vykdomas, ir rinksis mokyklos, ką daryti ir neiti į izoliaciją, tai vienareikšmiškai ta situacija turėtų būti geresnė, nes mes laiku fiksuosime atvejus ir išvengsime tolesnio plitimo“, – sakė NVSC atstovė.

„Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas sako, kad padėtis ugdymo institucijose sparčiai blogėja. Beveik 2 tūkstančiai mokytojų ir kitų ugdymo įstaigų darbuotojų jau susirgo COVID-19“, – apie situaciją ugdymo įstaigose rašė profesorius.

V. Kasiulevičiaus teigimu, tikslingiausia priemonė kovoje su COVID-19 ugdymo įstaigose – nuotolinio ugdymo organizavimas. „Kadangi mūsų šalis neturi resursų kartą per savaitę testuoti visų mokinių ir mokytojų, tikslingiausia būtų bent šešioms savaitėms pereiti tik į nuotolinį mokymą, kol situacija stabilizuosis. Todėl tiek nueinanti valdžia, tiek naujoji Vyriausybė turėtų atsižvelgti į mokytojų raginimus“, – siūlymus aprašė profesorius.

Primename, kad Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į paskirtąją premjerę Ingridą Šimonytę prašydami „iš naujo vertinti situaciją dėl tolimesnio švietimo įstaigų darbo ir svarstyti galimybę dirbti tik nuotoliniu būdu“.

Freepik.com nuotr.

Profesinės sąjungos kreipimesi sakoma, kad virusui sparčiai plintant „situacija tampa ypač nepalanki ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo įstaigose, nes būtent jos dirba kontaktiniu būdu“. Vyresnieji mokiniai nuo lapkričio pradžios yra perėję prie nuotolinio arba mišraus mokymosi.

„Remiantis lapkričio 4 dienos Vyriausybės nutarimu lopšeliai-darželiai ir pradinės mokyklos dirba kontaktiniu būdu. Tačiau praėjus daugiau nei trims savaitėms, situacija katastrofiškai prastėja: švietimo įstaigose užsikrėtimų skaičius sparčiai didėja, serga ir mokiniai, ir mokytojai. Todėl kyla klausimas, ar verta rizikuoti mokinių, mokytojų sveikata ir tęsti darbą gyvai?“ – sako Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas A. Navickas.

„Labai norėčiau tikėtis, kad neįvyks kažkas tokio, dėl ko ugdymo procesas nevyks. Aišku, lokaliai, kai kuriose vietose tokių dalykų gali atsitikti. Nes toks labai paprastas pavyzdys: jeigu ugdymo įstaigoje užsikrės mokytojai, neliks ten kam dirbti ir teks izoliuotis. Tai ir procesas negalės vykti joks: nei nuotolinis, nei kontaktinis“, – laidoje „Delfi diena“ pripažino A. Veryga.

Visgi sveikatos apsaugos ministras akcentuoja, kad yra ruošiamasi, jog mokyklose ugdymo procesas prasidėtų gyvai, ir mokinių tėvai galėtų toliau sėkmingai dirbti.

„Tokių prielaidų niekas negali atmesti, nes gali išplisti liga kažkurioje įstaigoje ir tokių dalykų gali atsitikti, bet tikrai yra ruošiamasi, kad ugdymo procesas vyktų gyvai, nes gyvas vaikų išėjimas į ugdymo įstaigas yra kritiškai svarbus, kad tėvai galėtų išeiti į darbą, kad ekonomika galėtų funkcionuoti, kad jauni žmonės, kurie yra labai svarbūs, darbuotojai, galėtų dirbti“, – sakė ministras.

A. Veryga primena, kad net ir karantino laikotarpiu veikė darželiai, skirti medikų, pareigūnų bei kitų tarnybų vaikams.

„Tikimės, kad užteks tų priemonių, kurių planuojama imtis tam, kad situacija būtų suvaldyta ir vaikai galėtų eiti gyvai į ugdymo įstaigas“, – dar kartą patikino jis.