„Turime darbotvarkę, tai yra kaukių dėvėjimo griežtinimai ir laisvinimai (...). Mes galvojame, kad reikia griežtinti patalpose teikiant kontaktines paslaugas, o lauke galvojame apie laisvinimus. Griežtinti – tai naudoti respiratorius. O lauke – tarsimės taryboje, kad galbūt tikrai nereikia atviroje erdvėje, parkuose, miškuose“, – BNS pirmadienį sakė R. Kalėdienė.

Pasak jos, tarybai bus siūloma sutarti, jog šie pakeitimai įsigaliotų dar šią savaitę.

„Nežinau, kaip taryba nuspręs dėl laiko. Bet mano bent jau asmenine nuomone – iš karto“, – sakė ji.

Mes galvojame, kad reikia griežtinti patalpose teikiant kontaktines paslaugas, o lauke galvojame apie laisvinimus.

Anot R. Kalėdienės, posėdyje pirmadienio pavakarę taip pat bus tariamasi dėl Ekspertų tarybos komunikacijos. 

Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę pabrėžė, kad Vyriausybė, spręsdama dėl kaukių dėvėjimo lauke, kliausis ekspertų rekomendacijomis ir gali koreguoti dabartinį planą, kai kaukių lauke numatyta atsisakyti tik tada, kai sergamumas COVID-19 lyginant su dabartiniu sumažėtų 10 kartų.

Pagal Vyriausybės patvirtintą karantino sąlygų laisvinimo planą, privalomo kaukių dėvėjimo atvirose erdvėse būtų atsisakoma pasiekus vadinamąjį žalią scenarijų, t. y. kai būtų nustatoma mažiau kaip 25 nauji koronaviruso atvejai 100 tūkst. gyventojų. Šiuo metu šis rodiklis siekia 251 atvejį.

Šiuo metu kaukės vyresniems nei šešerių metų asmenims yra privalomos viešose vietose, išskyrus tam tikras išimtis.

Policijai nesėkmingai pamėginus sustabdyti į vakarėlį vykusius asmenis, pastarieji surengė vakarėlį Lieurono vietovėje į pietus nuo Reno upės Bretanės regione, sakoma vietos prefektūros pranešime.

Penktadienį daugelis vakarėlio dalyvių tebebuvo ten pat, o aplink renginio vietą buvo pastatytos sanitarinės užtvaros.

Vietos žandarai pamėgino „užkirsti kelią šiam įvykiui, tačiau susidūrė su nuožmiu priešiškumu iš daugelio vakarėlio dalyvių pusės“, kurie padegė vieną savo automobilį ir į pareigūnus mėtė butelius bei akmenis.

Pasak pranešimo, susirinkusieji atvyko iš visos Prancūzijos ir net užsienio.

Tokie masiniai susibūrimai yra griežtai draudžiami visoje Prancūzijoje, siekiant užkirsti kelią COVID-19 plitimui. Šiuo metu visoje šalyje galioja komendanto valanda, kuri nebuvo atšaukta ir per Naujųjų metų sutiktuves.

Pranešimuose sakoma, kad vakarėlis vyko tuščiame sandėliavimo įmonei priklausančiame sandėlyje.

Prokurorai pradėjo tyrimą dėl neteisėto muzikinio sambūrio organizavimo ir tyčinio smurto prieš pareigūnus.

Penktadienį įvykio vietoje vis dar stovėjo transporto priemonės, registruotos įvairiose Prancūzijos dalyse, skambėjo muzika, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

„Nesilaikė socialinio atstumo“

AFP kalbinti dalyviai teigė, kad į vakarėlį atvyko svečiai iš užsienio šalių, įskaitant Ispaniją ir Didžiąją Britaniją.

Vienas dalyvis, pasivadinęs Jo (Džo) iš rytų Prancūzijos Elzaso regiono ir atsisakęs nurodyti savo pavardę, teigė, kad iš pradžių vakarėlio dalyviai susitiko ketvirtadienio vakarą vieno prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje.

Tada kolona patraukė link Lieurono, kur policija pamėgino juos sustabdyti, kalbėjo jis.

Vakarėlio dalyvis pripažino, kad renginyje, kuris, kaip planuojama, truks iki šeštadienio, tik „labai nedaugelis laikėsi socialinio atstumo“.

Prancūzijos institucijos itin nerimavo dėl masinių susibūrimų Naujųjų metų sutiktuvių proga.

Pietiniame Marselio mieste policijos pajėgos nutraukė nelegalų vakarėlį, į kurį susirinko apie 300 žmonių. Buvo įspėta daugiau kaip 150 žmonių, o trys įtariami organizatoriai sulaikyti.

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas) teigė, kad Naujųjų metų šventėms visoje Prancūzijoje buvo dislokuota 132 000 policijos pareigūnų, siekiant užtikrinti saugumą ir komendanto valandos laikymąsi.

Nors šiuo metu viso pasaulio dėmesį yra prikausčiusi pandemija, klimato kaita nenustoja daryti daug žalos, rašoma naujoje Tarptautinių Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų (IFRC) ataskaitoje.

Ataskaitoje apie visuotines katastrofas nuo XX a. 7 deš. IFRC teigia, kad pasaulyje nuo kovo, kai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė koronaviruso pandemiją, įvyko daugiau nei 100 didelio masto nelaimių, dauguma jų – susijusios su klimatu.

Šios nelaimės paveikė daugiau nei 50 mln. žmonių.

„Žinoma, COVID-19 yra čia, priešais mus, tai veikia mūsų šeimas, mūsų draugus, mūsų artimuosius. Tai yra labai, labai rimta krizė, su kuria dabar susiduria pasaulis“, – apie pandemiją, kuri pasiglemžė daugiau nei 1,3 mln. žmonių gyvybes, spaudos konferencijoje kalbėjo IFRC generalinis sekretorius Jaganas Chapagainas.

Vis dėlto, perspėjo jis, IFRC mano, kad „klimato kaita viduriniuoju ir ilguoju laikotarpiu turės daugiau įtakos žmonių gyvenimui ir Žemei“.

Nors kuo toliau, tuo labiau atrodo, kad viena ar kelios vakcinos nuo COVID-19 bus prieinamos jau artimiausiu metu, J. Chapagainas pabrėžė, jog, „deja, bet nėra vakcinos nuo klimato kaitos“.

Spalio 26-ąją įsigaliojo nauja  laisvalaikio, pramogų vietų ir viešojo maitinimo įstaigų lankymo tvarka – privaloma registracija. Tai reiškia, kad kiekvienas atėjęs į kino teatrą, restoraną, kavinę ar naktinį klubą nuo šiol privalo pateikti savo vardą, pavardę ir telefono numerį. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atkreipė dėmesį, kad viešojo maitinimo įstaigos galės rinkti tik būtiniausius duomenis, juos privalės tvarkyti tik teisės akte nustatytu tikslu, bet ne tiesioginei rinkodarai. Be to, surinkti asmens duomenys turės būti saugomi tik tam tikrą laikotarpį, o įmonės privalės užtikrinti tinkamą jų apsaugą, nustatant, kas ir kaip duomenis rinks, kur ir kaip jie bus saugomi. Taip pat asmenims turės būti pateikta informacija apie jų asmens duomenų tvarkymą.

Aš sutinku duoti duomenis tik dėl COVID-19 atvejo informavimo, bet nenoriu, kad mano duomenis matytų kiti restorano lankytojai.

Jau pirmosiomis dienomis naujoji viešojo maitinimo įstaigų lankymo tvarka sulaukė žmonių nepasitenkinimo, mat registravimo būdą sprendė konkrečių vietų šeimininkai. Vieni jų pasirinko QR kodo skenavimą, kiti – registraciją mokamomis žinutėmis, treti – paprasčiausią popieriaus lapą. Pastarasis šią savaitę pateko ir į kaunietės Vitos (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.) rankas. Atėjusiai į vieną Kauno restoranų moteriai, prieš įsitaisant prie stalo, buvo įbruktas A4 formato lapas, su visa eile viešojo maitinimo įstaigoje prieš ją pietavusių žmonių vardais ir telefono numeriais. 

„Jei tik būčiau turėjusi noro, galėjau nusirašyti visus esamus kontaktus“, – apsilankymą restorane prisiminė Vita. Ne mažiau nei asmens duomenų viešinimas svetimiems žmonėms, kaunietę nustebino kitą dieną gauta žinutė. Gerai žinomas restoranas, kuriame ji pietavo, prašė įvertinti apsilankymą.

Skaitytojos nuotr.

Moteris įsitikinusi – jei ne naujoji tvarka, tokio pobūdžio žinutės ji nebūtų gavusi. „Esu įsitikinusi, kad tokia tvarka pažeidžia Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Aš sutinku duoti duomenis tik dėl COVID-19 atvejo informavimo, bet nenoriu, kad mano duomenis matytų kiti restorano lankytojai. Taip pat nenoriu, kad man būtų siunčiamos trumposios žinutės. Gal dauguma restoranų taip bando išlaikyti savo klientus?“ – moteris neslėpė, kad eiti į viešojo maitinimo įstaigas dabar jai atrodo labiau nesaugu ne dėl viruso, o dėl neapsaugotų asmens duomenų.

Su restoranu, kuriame lankėsi miestietė, redakcijos žurnalistai susisiekė. Restorano atstovai žadėjo pakomentuoti situaciją – gavę atsakymą, publikaciją papildysime.

Paulius Mockevičius

Paulius Mockevičius, teisės firmos „Sorainen“ teisininkas, duomenų apsaugos specialistas

Nors daugelį kavinių ir barų pasiekė žinia apie privalomą lankytojų registraciją, dalis jų pamiršo, kad asmens duomenų tvarkymui taip pat taikomi griežti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimai.

Lankytojus registruojančios viešojo maitinimo, pramogų ir laisvalaikio įstaigos tampa duomenų valdytojomis, todėl rinkdamos, naudodamos ir naikindamos lankytojų duomenis privalo laikytis ne tik Vyriausybės nutarimo bei operacijų vadovo sprendimų, bet ir duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų.

Pagal BDAR, draudžiama rinkti daugiau asmens duomenų negu reikia konkrečiam tikslui, o surinktų duomenų negalima naudoti jokiais kitais su pirminiu tikslu nesuderinamais tikslais.

Vadovaujantis operacijų vadovo sprendimais, įstaigų administracijos privalo registruoti lankytojo vardą, pavardę ir telefono numerį, kad NVSC galėtų įgyvendinti koronaviruso infekcijos kontrolės priemones. Taigi, jei iš lankytojo reikalaujama pateikti daugiau asmens duomenų (pvz., el. pašto adresą) ar surinkti duomenys be lankytojo sutikimo panaudojami su COVID-19 kontrole nesusijusiais tikslais (pvz., rinkodaros apklausoms, naujienlaiškiams ar kitokio pobūdžio reklamai siųsti), tai yra šiurkštus BDAR pažeidimas.

BDAR taip pat įpareigoja duomenų valdytojus imtis techninių ir organizacinių priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo neteisėto informacijos atskleidimo. Manytina, kad šio reikalavimo neatitiks asmenų registravimas viename lape, kuriame lankytojai gali matyti vieni kitų duomenis. Rekomenduojama lankytojų duomenis rinkti atskiromis anketomis arba saugiomis elektroninėmis priemonėmis.

Tenka pastebėti, kad dalyje įstaigų nesilaikoma ir skaidraus duomenų tvarkymo principo. Prieš registruojant lankytoją, jam turi būti pateiktas pranešimas apie tai, kas, kodėl, kokiu teisiniu pagrindu ir kiek laiko tvarkys asmens duomenis, kokias su duomenų tvarkymu susijusias teises turi lankytojas bei kita BDAR nurodyta informacija.

Pasiruošti privalomai lankytojų registracijai įstaigos turėjo ypač mažai laiko, tad ne visos spėjo gerai susipažinti su duomenų apsaugos teisės aktų reikalavimais. Todėl lankytojams, pastebėjusiems registracijos pažeidimus, pirmiausia rekomenduočiau geranoriškai informuoti įstaigos administraciją. Šiai nesiėmus veiksmų atitikčiai užtikrinti, galima kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Už BDAR pažeidimus įmonėms gresia iki 4 proc. metinės apyvartos arba iki 20 mln. eurų siekiančios baudos, t. y. griežtesnė atsakomybė nei už pačios registracijos nevykdymą.

Savo ruožtu savivaldybė pasirūpino, kad spalio 31 d. ir lapkričio 1–2 d. dažniau kursuotų viešasis transportas, o Rokantiškių, Saltoniškių, Karveliškių ir Kairėnų kapinių prieigose pakeitė eismo organizavimą. Viešąją tvarką kapinių prieigose prižiūrės pareigūnai, kurie rūpinsis ne tik srautų reguliavimu, bet ir primins apie būtinybę viešose vietose naudotis asmens apsaugos priemonėmis, laikytis atstumų.

Apie tai, kad pandemijos metu nebūtina aplankyti kapines būtent Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis, galima paskirti tam visą dekadą, neseniai Bažnyčios buvo paraginti ir šalies tikintieji.

Vilniaus savivaldybė primena būtinąsias saugumo priemones viešajame transporte, stotelėse. Keleiviams privaloma dėvėti apsaugines veido kaukes, išskyrus vaikus iki 6 metų. Būtina laikytis ne mažesnio nei 1 metro atstumo, autobusuose ir troleibusuose užimti sėdimas vietas. Kiekvienoje transporto priemonėje, įlipant ir išlipant, būtina dezinfekuoti rankas – visuose autobusuose ir troleibusuose įrengti atnaujinti dezinfekcinio skysčio dozatoriai, tęsiama ir kruopšti viešojo transporto dezinfekcija, valymas.

Visų Šventųjų dieną ir per Vėlines viešuoju transportu pasiekti Vilniuje esančias kapines keleiviams bus patogiau: iki lapkričio 2 d. dažniau kursuos 37-ojo,38-ojo, 63-iojo, 114-ojo ir 115-ojo maršrutų autobusai. Iki lapkričio 2 d. 88-ojo maršruto autobusai papildomai stos Tyzenhauzų stotelėse.

Nuo spalio 31-osios iki lapkričio 2 d. dažniau kursuos 2-ojo maršruto autobusai ir 2-ojo, 7-ojo, 16-ojo ir 19-ojo maršrutų troleibusai. Tomis dienomis dėl gausaus kapinių lankytojų skaičiaus bei intensyvaus transporto eismo Rokantiškių kapinių prieigose keisis 115-ojo autobusų maršruto trasa.

115-ojo maršruto autobusai kursuodami link Naujosios Vilnios važiuos iki stotelės Rokantiškės, kur apsisuks ir toliau važiuos apylanka – Viršupio, Mildos ir S. Batoro gatvėmis, o įvažiavus į Pramonės gatvę grįš į savo trasą. Važiuodami pakeista trasa link Naujosios Vilnios autobusai nestos Klonio, Rokantiškių sodai, Žilvičių, Uosių sodai, Duburio, Kalno, Paparčių, Uosių, Alberto Kojelavičiaus ir Dūmų stotelėse. Kursuodami pakeista trasa link Naujosios Vilnios autobusai papildomai stos Lyglaukių, Šilo, Viršupio, Mildos, Pūčkorių atodangos, Pūčkorių, Stepono Batoro ir Lelijų stotelėse. Atgal link Antakalnio autobusai kursuos įprasta trasa.

Spalio 31 d. ir lapkričio 1–2 d. Rokantiškių, Saltoniškių, Karveliškių ir Kairėnų kapinių prieigose šalia autobusų stotelių, apsisukimo žiedų, kapinių įėjimo vartų bus draudžiamas automobilių stovėjimas, įspėja savivaldybė. Taip pat šiomis dienomis prie Rokantiškių, Karveliškių, Saltoniškių, Kairėnų kapinių keisis eismo organizavimas, transporto eismas bus nukreipiamas apylankų maršrutais.

Transporto eismas į Rokantiškių kapines iš Stepono Batoro bus nukreiptas per Naujosios Vilnios rajoną, A. Kojelavičiaus, Šiaurės, Uosių, Kalno ir Rokantiškių gatvėmis. Automobilius bus galima statyti aikštelėse ir kelkraščiuose, kur jie nekliudo eismui ir nėra automobilių statymą draudžiančių kelio ženklų. Keisis eismo organizavimas į Kairėnų kapines – automobilių eismas nuo Nemenčinės plento pusės iš Kairėnų gatvės bus nukreiptas apvažiavimu Šilėnų gatve, o nuo Plytinės gatvės link kapinių bus nustatytas vienpusis eismas.

Keisis ir eismo organizavimas Karveliškių kapinių prieigose. Vykstantys savo transportu į Karveliškių kapines per Pilaitės rajoną galės privažiuoti prie kapinių ne pagrindiniu, bet aplinkiniu keliu, esančiu už 1 km nuo pagrindinio įvažiavimo, važiuojant link Sudervės. Į Karveliškių kapines rekomenduojama įvažiuoti iš Vilniaus rajono savivaldybės Sudervės seniūnijos pusės. Šias kapines galima pasiekti ir palikus savo automobilį Žvėryno esančioje „Statyk ir važiuok“ aikštelėje (Sėlių g. 62) arba 63-iojo maršruto autobusais.

Lapkričio 1 d. Ąžuolyno gatve, ties Saltoniškių kapinėmis, bus draudžiamas transporto eismas, išskyrus viešojo transporto eismą.

Vilniaus savivaldybės pranešime pabrėžiama, kad svarbu nepalikti automobilių, kurie sudarytų kliūtį ir trukdytų sklandžiam transporto eismui, ypač viešajam transportui. Spalio 31 d. ir lapkričio 1–2 d. prie kapinių patruliuos policijos pajėgos.

„Prašau Jūsų kruopščiai laikytis visų saugumo reikalavimų. Plaukite rankas, išlaikykite dviejų metrų atstumą, viešumoje dėvėkite kaukes, socialinius ryšius palaikykite nuotoliniu būdu. Likite namuose, jei jaučiate bent vieną peršalimo simptomą. Vėlinių savaitgalį susilaikykite nuo didesnių giminės susibūrimų“, – feisbuke parašė prezidentas Gitanas Nausėda.

Anot jo, sparčiai daugėjant susirgimų padėtis tampa kritinė, kiekvienas žmogus gali tapti viruso nešiotoju ir sukelti mirtiną pavojų artimiausiems žmonėms.

Prieš ilgąjį savaitgalį tokį pat kreipimąsi išsakė ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

„(...) tai yra laikas, kai įprastai keliaudavome į tėviškes, lankydavome artimųjų kapus, prašymas būtų šiemet pergalvoti būtinybę ten vykti, jei yra tokia galimybė, kelionę atidėti“, – sakė jis.

A. Veryga ragino gyventojus dėvėti kaukes, nepriklausomai nuo to, ar savivaldybėje, kurioje lankomasi, paskelbtas karantinas, ar ne.

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas, siūloma atidėti keliones į savivaldybes, kuriose paskelbtas karantinas, esant galimybei į vietą rekomenduojama vykti asmeniniu automobiliu, vengti kelionių troleibusu, autobusu ar traukiniu.

Pažymima, kad žmonėms, esantiems izoliacijoje arba turintiems ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), draudžiama vykti lankyti artimųjų kapus, privaloma likti namuose.

Teritorijose, kur paskelbtas karantinas, kapinėse, kaip ir kitose viešose erdvėse, negalima būriuotis didesnėmis nei penkių žmonių grupėmis, išskyrus šeimos narius. Privalu laikytis ne mažesnio kaip dviejų metrų atstumo tarp žmonių ar žmonių grupių, vengti tiesioginio fizinio kontakto (rankų paspaudimo sveikinantis, apsikabinimų), laikytis asmens higienos reikalavimų.

Aplankius kapus nerekomenduojama vykti į organizuotus giminių susitikimus uždarose patalpose. Rekomenduojama visur laikytis SAM rekomenduojamų prevencijos priemonių: vyresniems nei šešerių metų žmonėms viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones – medicininę ar tekstilinę veido kaukę, išskyrus taikomas išimtis dėl veido apsaugos priemonių negalią turintiems žmonėms.

Policija savo ruožtu pranešė, kad ilgąjį savaitgalį sustiprins patruliavimą prie kapinių, reguliuos eismą, stebės, kad žmonės nesibūriuotų, dėvėtų apsaugines veido kaukes, laikytųsi saugaus atstumo.

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje ir kitose Europos šalyse sparčiai daugėja susirgimų koronavirusu, šalys dėl to įveda socialinio gyvenimo apribojimus.

„Tos priemonės jums yra pažįstamos, jas esam taikę, naudoję. Taip, kaip išeidinėjom iš situacijos, taip tam tikru žingsneliu, blogėjant situacijai, į ją vėl įeidinėtume“, – žurnalistams sakė A. Veryga.

Anot jo, šios priemonės, be kita ko, apima platesnio masto kaukių dėvėjimą, darbo laiko ribojimą, srautų valdymą, nuotolinį darbą, sergančiųjų lankymą, susibūrimų ribojimus bei kitas priemones.

„Yra išskirti atskiri sektoriai – viešas, privatus. Švietimas kaip atskiras sektorius išskirtas, tada sveikatos priežiūros sektorius – tiek stacionarinis, tiek nestacionarinis. Taip pat renginiai, prekyba, pramogos, laisvalaikis, paslaugos, viešas maitinimas, naktiniai klubai ir panašiai“, – teigė ministras.

Pasak A. Verygos, įvedant griežtesnius ribojimus bus atsižvelgiama į 14 dienų sergamumo rodiklį 100 tūkst. gyventojų.

„Pasiūlyta prisirišti prie dviejų reikšmių – 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų. (...) Ką noriu pastebėti, kad siūloma tas priemones taikyti labiau izoliuotai, nei kad buvo pradžioje. (...) Siūloma taikyti labiau lokalizuotai, nukreipiant į miestus, regionus, stebėti atskirai situacijas ten. Taikyti ne visai šaliai, o tam tikrai vietai ar sektoriui“, – aiškino ministras.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad tai tik preliminarūs siūlymai, kurie derinami su kitomis ministerijomis. Šie siūlymai turėtų būti aptariami ir COVID-19 valdymo komitete.

„Jei bus spėta susiderinti, tai kitą savaitę gali būti svarstomi, jei ne – dar kitą“, – teigė A. Veryga.

Pasak ministro, penktadienį per susitikimą su epidemiologais taip pat aptarta, kaip sugriežtinti izoliacijoje turinčių būti asmenų priežiūrą – tiek tų, kurie serga lengva COVID-19 forma ir gydosi namuose, tiek tų, kurie turėtų būti izoliacijoje, nes yra parvykę iš tam tikrų šalių ar turėjo sąlytį su sergančiaisiais.

„Sutarėme, kad bus nustatoma tam tikra proporcija – skaičius arba procentas – asmenų, kuriuos būtų privaloma fiziškai aplankyti ir pamatyti“, – sakė A. Veryga.

Pasak ministro, tą darys Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir policija.

Jis taip pabrėžė, kad koronaviruso plitimo suvaldymas yra „ne valdžios ar Vyriausybės reikalas, o mūsų visų reikalas“.

Ketvirtadienio Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuvoje sergamumo rodiklis per paskutines 14 dienų siekia 6,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Be to, regiono valdžia liepė uždaryti teatrus, naktinius klubus ir kino teatrus, taip pat uždraudė didesnius nei 10 žmonių susibūrimus pajūrio mieste, spaudos konferencijoje sakė vyriausybės atstovė Meritxell Budo (Meričel Budo).

Šis žingsnis palies beveik 4 mln. žmonių, gyvenančių viename lankomiausių Europos miestų, o jo restoranai galės aptarnauti tik pusę savo įprasto klientų srauto.

Gyventojų taip pat prašoma nevykti į antrus namus už šiaurės rytinio miesto ribų. Toks suvaržymas turi galioti apie dvi savaites.

„Turime žengti žingsnį atgal, kad artimiausiomis savaitėmis išvengtume visuotinio karantino“, – pabrėžė M. Budo, praėjus vos trims savaitėms po izoliavimo priemonių atšaukimo Ispanijoje.

Gyventojai turi „veikti greitai ir ryžtingai, kad neatsidurtume tokioje pačioje padėtyje kaip kovo mėnesį“, pridūrė ji.

Kai epidemija pirmą kartą užklupo Ispaniją, ministro pirmininko Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) vyriausybė kovo 14 dieną buvo paskelbusi nepaprastąją padėtį, leidusią jai įvesti  vienas griežčiausių karantino priemonių pasaulyje.

Padėtis Katalonijoje ir kaimyniniame Aragono regione, kur taip pat padaugėjo COVID-19 atvejų, šiuo metu kelia didžiausią susirūpinimą ispanų tarnyboms, stebinčioms daugiau nei 150 židinių visoje šalyje.

Tuo metu vakariau Barselonos esančioje Leridoje ir kaimyniniuose miesteliuose trečiadienį buvo karantinuoti 160 tūkst. žmonių, įsiplieskus ginčui tarp regioninės vyriausybės ir teisminių institucijų.

Daugelyje Ispanijos regionų galioja reikalavimas viešose vietose dėvėti apsaugines kaukes, net tais atvejais, kai žmonės gali laikytis socialinio atstumo.

Ispanijoje lig šiol užregistruota daugiau nei 28 400 mirčių nuo COVID-19 – taigi, ji yra viena labiausiai pandemijos paveiktų Europos šalių.

Barselonoje – trigubai daugiau užsikrėtimo atvejų

Pačioje Barselonoje koronaviruso atvejų skaičius per pastarąją savaitę išaugo beveik trigubai – nuo 279 iki 733, nurodo vietos pareigūnai.

Ispanijos ekstremaliųjų padėčių koordinatorius Fernando Simonas (Fernandas Simonas) ketvirtadienį pareiškė, kad Katalonijoje ir Aragone stebimas „tam tikras [viruso] plitimas bendruomenėse“.

Susirūpinimas dėl Katalonijos padidėjo nustačius protrūkį Ljobregato l’Hospitalete – regiono antrame pagal dydį mieste, kuris turi 256 tūkst. gyventojų ir yra vienas tankiausiai apgyvendintų Europoje.

Pasak Katalonijos politechnikos universiteto tyrėjo Danielio Lopezo Codinos (Danielio Lopeso Kodinos), užsikrėtusiųjų kontaktų atsekimas tame regione yra „labai sunkus“ darbas.

Katalonijos vyriausybė, kaltinta lėtu reagavimu krizės pradžioje, ketvirtadienį pareiškė įdarbinusi 500 žmonių, kurie prisidės prie kontaktų atsekimo ir užsikrėtusiųjų izoliavimo pastangų.