„Ankstesnioji Vyriausybė savo biudžeto projektą iš esmės dėliojo rugsėjį. Reikia pripažinti, kad pandeminė situacija rugsėjį skyrėsi nuo šiandieninės kaip diena ir naktis. Tam tikros lėšos nebuvo įtrauktos. Natūralu, kad naujoji Vyriausybė tas lėšas suskaičiavo ir įdėjo.

Atsarga finansine prasme gėdos nedaro. Geriau numatyti galbūt net ir šiek tiek per daug lėšų kitų metų biudžete ir jų nepanaudoti, nei numatyti per mažai lėšų tokios svarbioms ekonomikos skatinimo priemonėms, kaip subsidijos už prastovas ar smulkaus verslo parama ir kitoms priemonėms“, – LRT radijui kalbėjo S. Krėpšta.

Prezidentūros atstovo nuomone, lėšų COVID-19 suvaldymui kitąmet turėtų užtekti.

„Numatytas dydis, apie 1 mlrd. eurų, yra pakankamai apčiuopiamas. Turint galvoje, kad turime naujo pobūdžio ginklą – vakcinas – prieš pandemiją, tikėtina, kad tų finansų turėtų pakakti kitais metais“, – sakė S. Krėpšta.

Seimas ketvirtadienį ketina svarstyti naujosios Vyriausybės patobulintą kitų metų biudžeto projektą. Jame išlaidos, įskaitant ES lėšas, sudaro 15,825 mlrd. eurų, pajamos – 11,252 mlrd. eurų. Išlaidos pajamas viršija 4,573 mlrd. eurų.

Didžiausią papildomų lėšų dalį – 933,5 mln. eurų – numatoma skirti COVID-19 pandemijos padariniams suvaldyti.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtos papildomos lėšos sudaro 230 mln. eurų, kurie bus skirti įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, subsidijoms, lengvatinėms paskoloms, daliniam palūkanų kompensavimui bei kitai paramai verslui.

Sveikatos apsaugos ministerijai numatyta skirti 145 mln. eurų, kurie bus skirti COVID-19 vakcinos įsigijimui, gydymo ir medicininės įrangos įsigijimui, laboratoriniams tyrimams ir kt. Taip pat Vyriausybės rezerve numatyta dar 76 mln. eurų, kurie skirti įvairių institucijų, dalyvaujančių kovoje su neigiamais koronaviruso pandemijos padariniais, poreikiams.

Likusi dalis patobulintame biudžeto projekte suplanuotų papildomų išlaidų sudaro apie 303 mln. eurų, iš kurių apie 95 mln. eurų numatyta papildomam pensijų indeksavimui. Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidų finansavimas užtikrinamas papildomai skiriant apie 89 mln. eurų iš valstybės biudžeto, kurie skirti vaistams kompensuoti ir medikų priemokoms.

Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 metais sudarys 7 proc. BVP. Valdžios sektoriaus skola sieks 51,9 proc. BVP.

„Kodėl neuždarėm šalies anksčiau?“ – A. Verygos klausė laidos vedėjas ir portalo tv3.lt vyr. redaktorius Artūras Anužis.

„Visada paprasta atsisukus atgal sakyti, kaip reikėjo ką daryti. Priminsiu, kad po pavasarinio karantino valdžia buvo keikiama: kam uždarė, kam viską žlugdė, nieko čia nebuvo... Dabar, atsisukus atgal, atrodo logiška, kad reikėjo daryti tai, ką darėme pavasarį“, – sakė A. Veryga.

Tuo tarpu kitas laidos svečias L. Slušnys negaili aštrios kritikos A. Verygai: „Tai buvo totalinė niekšybė. Atsiprašau, ne bestuburis esate, ir, jei esate politikas, sprendimus turėtumėte priimti drąsiai. Matote situaciją, ligoninėse vietų mažėja, susirgimų daugėja, visuomenė gali ošti kiek nori, bet reikia daryti, kas reikia. Bet buvo tik kosmetiniai sprendimai priiminėjami“, – sakė L. Slušnys.

Pavasarį ir dabar situacijos suvokimas skiriasi iš esmės. Jau dabar beveik nėra šeimos, kur nebūtų COVID-19 atvejo.

Oponentui neliko skolingas ir A. Veryga. Užvirė tikrai aštri diskusija. „Pasakymai, kad niekas nieko nesiėmė, atrodo įdomiai. Buvo daugybė priemonių imtasi, tam tikras principas nustatytas. Dar daugiau, jūs ateinate ant sukurtos struktūros, ant atidirbtų tam tikrų dalykų ir pasakote, kad niekas nieko nesiėmė. Taip gali tik žmonės, kurie stovėjo šalia ir laukė, kada galės ateiti ir „išgelbėt“, – L. Slušniui atkirto A. Veryga.

Vis tik, COVID-19 situacijai šalyje tik prastėjant, nauja valdžia imasi naujų priemonių ir tikisi, kad jos padės.

„Pavasarį ir dabar situacijos suvokimas skiriasi iš esmės. Jau dabar beveik nėra šeimos, kur nebūtų COVID-19 atvejo. Nebegalime to neigti. Šiandien pati žmonių bendruomenė daro spaudimą, kad skelbkite karantiną. Viliuosi, kad po paskutinių karantino sugriežtinimo priemonių atsibusime ir suprasime, kad tai yra rimta “, – sakė L. Slušnys.

Buvęs sveikatos ministras A. Veryga sakė, kad sunku vertinti naujas priemones, nes jos dar nespėjo įsigalioti. „Visos priemonės yra geros, jei jų bus laikomasi“, – pridūrė jis.

Kodėl dalis žmonių nesilaiko karantino sąlygų ir kiti aštrūs klausimai – šiandien, 19.30 val. laidoje „Karštai su tv3.lt“ per TV3! Laidą taip pat galite stebėti internete – tv3.lt ir per TV3 Play.

„Nespėliokime, tam ir yra Vyriausybė. Mes renkamės pirmadienį ir priimsime sprendimus – tuos, kuriuos reikia priimti, kad būtų apsaugota tiek Lietuvos žmonių gyvybės ir sveikata, tiek ir mūsų ūkis bei ekonomika“, – po memorialo partizanams atidarymo ceremonijos Kryžkalnyje žurnalistams sakė premjeras.

Pagrindinis mūsų tikslas yra išsaugoti mūsų žmonių gyvybes, sveikatą, nesusprogdinti šalies gydymo įstaigų ir nestabdyti mūsų ekonomikos.

Vyriausybės vadovas paklaustas, kokių sprendimų Ministrų kabinetas, reaguodamas į augančius užsikrėtimų virusu skaičius, tikrai nepriims, taip pat teigė, kad viskas paaiškės pirmadienį.

„Nesakysiu nieko, ko tikrai nebus imamasi. Pirmadienį pasakysime tikrai ko bus imamasi: bus imamasi (sprendimų – ELTA) neatsižvelgiant į nieką. Pagrindinis mūsų tikslas yra išsaugoti mūsų žmonių gyvybes, sveikatą, nesusprogdinti šalies gydymo įstaigų ir nestabdyti mūsų ekonomikos“, – sakė S. Skvernelis.

Galiausiai jis pridūrė, kad valstybė yra pasiruošusi antrajai COVID-19 bangai.

„Šiandien mes turime visai kitą situaciją: mes esame pasiruošę, viskuo apsirūpinę ir, svarbiausia, mūsų sveikatos sistema šiandien nėra perkrauta, gydytojai žino, kaip šią ligą gydyti“, – teigė premjeras ir pabrėžė, kad, jei gydymo įstaigos bus užpildytos sunkių liginių, Vyriausybė imsis ryžtingiausių sprendimų.

„Jei matysime, kad mūsų gydymo įstaigos pildosi ir sunkių ligonių atsiranda – tai bus priimti patys ryžtingiausi sprendimai“, – apibendrino S. Skvernelis.

„Ligos plitimas yra suskirstytas į keletą lygių, į kuriuos atsižvelgiant ir siūloma taikyti vienas ar kitas priemones – 14 dienų suminis sergamumo rodiklis yra suskirstomas į keturias grupes. Kuomet yra mažiau nei trys atvejai, antra grupė – kuomet yra nuo trijų iki 16 atvejų, trečia grupė nuo 16 iki 25 atvejų, ketvirta grupė – daugiau kaip 25 atvejai“, – pasitarime sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

„Taip pat kaip vienas iš vertintinų rodiklių – 10 proc. arba daugiau per dvi savaites nustatytų naujų atvejų turėtų būti nesusiję su lokalizuotais ir valdomais ligos protrūkiais bei įvežtiniais atvejais. (...) Šie rodikliai būtų vertinami sprendžiant dėl pačių priemonių naudojimo“, – kalbėjo jis.

Be kita ko, konkrečios priemonės būtų taikomos ir atskiriems sektoriams.

Koronaviruso valdymo priemonės Vyriausybės sprendimu būtų įvedamos kiekvienai savivaldybei atskirai, įvertinus abu numatytus kriterijus bei papildomai turimus kitus epidemiologinius duomenis toje teritorijoje.

Dokumente pabrėžiama, kad jeigu sergamumo rodiklis atitinka numatytą kriterijų, tačiau antras rodiklis nepasiekia numatytos reikšmės, įvertinus papildomus epidemiologinius rodiklius, rekomenduojama taikyti priemones, kurios įvedamos esant žemesniam sergamumo rodikliui.

Kontrolės priemonės, atsižvelgiant į sergamumą

Kai 14 dienų sergamumo rodiklis yra žemesnis nei trys, rekomenduojamos įprastos koronaviruso infekcijos prevencijos priemonės: raginimas likti namuose, jei jaučiami ligos simptomai, rankų ir kosėjimo higiena, saugaus atstumo laikymasis, aplinkos higienos rekomendacijos ir kitos.

Kai savivaldybėje sergamumo koronavirusu rodiklis per pastarąsias dvi savaites yra didesnis nei trys, pradedamos įvedinėti griežtesnės priemonės, susijusios su kaukių dėvėjimų, atstumų išlaikymu, srautų atskyrimu, paslaugų teikimu nuotoliniu būdu, prevenciniais tyrimais.

Remiantis dokumentu, kai sergamumo rodiklis viršytų 25, būtų draudžiamas pacientų lankymas gydymo įstaigose, be to, būtų teikiamas prioritetas nuotolinėms paslaugoms, kai jos pagal paciento sveikatos būklę gali būti suteikiamos nuotoliniu būdu ir su tuo sutinka pats pacientas.

Paslaugų, pramogų laisvalaikio vietos nebūtų uždaromos nė vienu atveju, tačiau joms galiotų griežti higienos, atstumo bei ploto vienam lankytojui reikalavimai. Be kita ko, paslaugas būtų rekomenduojama teikti nuotoliniu būdu.

Savivaldybėje veikiančioms mokykloms taip pat nė vienu atveju nėra nurodymo ugdymo procesą vykdyti nuotoliniu būdu, tačiau, kai sergamumo rodiklis didesnis nei 25, vaikams, turintiems lėtinių ligų, rekomenduojama sudaryti sąlygas mokytis nuotoliniu būdu.

Aukštosiose mokyklose, nuotolinio mokymosi rekomendacija atsiranda tik tuomet, kai sergamumo rodiklis viršija 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Kaukės ir renginiuose atvirose erdvėse?

Remiantis pirminiu Sveikatos apsaugos ministerijos parengtu planu, kaukes renginiuose viduje būtų privaloma dėvėti, kai sergamumo rodiklis savivaldybėje viršytų 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Dėvėti kaukes renginiuose lauke reikėtų tik tuomet, kai sergamumo rodiklis perkoptų 25.

Vis dėlto šiuo klausimu plane yra neatitikimų, kadangi reikalavimas dėvėti kaukes renginiuose atvirose erdvėse tam tikrose dokumento vietose nurodomas ir tuomet, kai sergamumo rodiklis yra didesnis nei 16. Be kita ko, Vyriausybės pasitarime sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, jog tokia tvarka turėtų galioti ir tuomet, kai sergamumo rodiklis yra didesnis nei trys atvejai 100 tūkst. gyventojų.

Kaip vėliau BNS informavo ministerija, šiuo metu dokumente esantys netikslumai dar yra peržiūrimi ir koreguojami.

Be to, pirmadienį per spaudos konferenciją A. Veryga teigė, kad artimiausiu metu visos šalies mastu renginiuose lauke ketinama įvesti privalomą apsauginių kaukių dėvėjimą.

„Artimiausiu metu bus parengti sprendimai, kurie yra reikalingi, kad kaukės taptų privalomos ir atvirose erdvėse vykstančiuose renginiuose“, – žurnalistams sakė ministras.

Dokumente nurodoma, kad priemonių kontrolę vykdys Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, policija, Viešojo saugumo tarnyba, savivaldybių administracijos.

Nesilaikantiems šių taisyklių grės piniginės baudos.

Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad dėl privalomų nurodymų nesilaikymo gresia baudos nuo 500 iki 1,5 tūkst. eurų, juridiniams asmenims – nuo 1,5 iki 6 tūkst. eurų.

„Nepaisant opozicijos reikalavimo sušaukti neeilinį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį, kuriame būtų svarstomas ir klausimas dėl neoficialių tarpininkų neskaidrios įtakos Sveikatos apsaugos ministerijai organizuojant koronaviruso tyrimams skirtų reagentų bei kitų epidemijos suvaldymui reikalingų medicininių priemonių pirkimą bei jame paprašyti sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio, Vyriausybės pirmojo vicekanclerio Luko Savicko paaiškinimų dėl su jais glaudžiai bendradarbiavusių neoficialių tarpininkų įtakos itin stambaus masto pirkimams, taip pat išklausyti Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovų informaciją, komiteto pirmininkas D. Gaižauskas abu šiuos klausimus vienašališkai išbraukė iš siūlomos darbotvarkės. Šį veiksmą vertiname kaip tyčinį komiteto pirmininko siekį pridengti galimai korupcinius procesus, kurie lydėjo Vyriausybės organizuojamus pirkimus bei nuo parlamento dėmesio apsaugoti į juos įklimpusius aukštus Vyriausybės narius ir atstovus“, – pareiškė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius L. Kasčiūnas.

Seimo NSGK narių Virgilijaus Aleknos, Arvydo Anušausko, Vytauto Bako, L. Kasčiūno ir Gabrieliaus Landsbergio iniciatyva šaukiamas neeilinis komiteto posėdis, kuriame jie siūlo apsvarstyti klausimus, susijusius su valstybės pasirengimu antrajai koronaviruso bangai ir išklausyti informaciją dėl galimos korupcijos organizuojant viešuosius pirkimus priemonėms pandemijos suvaldymui įsigyti.

„D. Gaižausko desperatiškas bandymas apsaugoti aukštus „valstiečių“ atstovus nuo parlamentarų klausimų tik dar kartą aiškiai rodo, kad Vyriausybė bei aukščiausi jos pareigūnai turi ką slėpti ir baiminasi visuomenės dėmesio pavasarį jų organizuotiems itin didelio masto pirkimams. Apgailėtina, kad nacionalinės krizės metu neapsieita be korupcijos ir neskaidraus uždarbiavimo. Joks neoficialus tarpininkas negali būti sėkmingas, jei jis neturi ryšių su sprendimų priėmėjais, dėl to bandymas korupcinį skandalą izoliuoti tik ties įtariamuoju tarpininku vertintinas kaip dirbtinis. Tiek ministras A. Veryga, tiek Vyriausybės kancleris A. Stončaitis, pirmasis vicekancleris L. Savickas privalo baigti slapstytis ir nedelsiant visuomenei detaliai paaiškinti savo vaidmenį bei prisiimti už jį asmeninę atsakomybę“, – teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas L. Kasčiūnas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto neeilinis posėdis numatytas rugpjūčio 5 dieną.

Praėjusią savaitę Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba atliekamame ikiteisminiame tyrime, kuriam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas, pareiškė įtarimus prekyba poveikiu Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentui, įvairių Vyriausybės bei SAM darbo grupių ir komisijų nariui Šarūnui Narbutui.

Viruso plitimas. Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 11 naujų koronaviruso atvejų, visi išskyrus vieną – Vilniaus apskrityje. Jie susiję su infekcijos židiniais tapusiomis sveikatos priežiūros įstaigomis: užsikrėtė jų medikai, artimieji, kontaktą turėję asmenys. Taip pat pranešta apie 62-ąją koronaviruso auką: mirė Santaros klinikose gydytas daugiau kaip 70 metų amžiaus ligonis, turėjęs gretutinių ligų.

Greitųjų testų pritaikymas. Vilniaus universiteto mokslininkai ir Santaros klinikų medikai, įvertinę greitųjų koronaviruso testų patikimumą, paskelbė, jog jie netinka koronaviruso diagnostikai, nes geriausiai rodo vėlyvą arba buvusią infekciją. Svarstoma, kad jie galėtų būti naudojami pakartotiniam pacientų testavimui, populiacijos tyrimams.

Prevencinio testavimo strategija. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žada kitą savaitę pristatyti strategiją, kaip visuomenė dėl koronaviruso bus testuojama prevenciškai. Žmonėms ėmus masiškai kreiptis į mobiliuosius punktus, galimybė juose tirtis profilaktiškai buvo apribota.

Rekomendacijos senjorams. Ministras A. Veryga žada keisti kritikos sulaukusias rekomendacijas vyresniems nei 60 metų žmonėms nesilankyti daugelyje viešų paslaugų įstaigų, tačiau pabrėžia, kad paslaugų senjorams neteikusios įstaigos šias rekomendacijas interpretavo neteisingai.

Mokymo procesas. Nuo pirmadienio leidus mokyklose atnaujinti pradinį ugdymą, o nuo dar kitos savaitės – ir pagrindinį bei vidurinį, savivaldybių atstovai sako, jog daugumoje savivaldybių moksleiviai šiais mokslo metais į jas negrįš.

Verslo įsipareigojimai dėl atlyginimų. Darbdavius vienijančios verslo organizacijos ruošiasi memorandumu įsipareigoti nemažinti atlyginimų darbuotojams, jei Seimas patvirtins prezidento siūlymus 5 punktais mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir 50 eurų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).

Pasekmės turizmui. Statistikos departamentas paskelbė, jog pirmąjį metų ketvirtį turistų apgyvendinta 21 procentu mažiau nei tuo metu pernai.

Derybos dėl ES biudžeto. Lietuvoje vyksta pasirengimas deryboms dėl ES biudžeto ir Europos atsigavimo nuo koronaviruso fondo. Situaciją su Slovėnijos prezidentu aptaręs šalies vadovas Gitanas Nausėda pareiškė, kad ES turi sudaryti vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms pasinaudoti Europos atsigavimo fondo finansavimo galimybėmis. Buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu BNS sakė, kad fondas išgelbės ES nuo dezintegracijos.

Užsienyje:

* Rusijoje per praėjusią parą nuo koronaviruso infekcijos COVID-19 mirė rekordinis skaičius žmonių – 150, tačiau trečią dieną iš eilės nustatyta mažiau nei 9 tūkst. naujų užsikrėtimo atvejų.

* Jungtinė Karalystė paskelbė įvesianti 14 dienų karantiną iš užsienio atvykstantiems žmonėms.

* Latvijoje pasveiko 69 proc. pacientų, kuriems buvo diagnozuota koronavirusinė infekcija. Per parą šalyje buvo patvirtinti dar penki užsikrėtimo atvejai, Estijoje – septyni.

* Kinija dėl koronaviruso poveikio šalies ir pasaulio ekonomikai priėmė retą sprendimą šįmet nenusistatyti metinio augimo tikslo.

Svarbios naujienos, nesusijusios su koronavirusu

* Telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ už daugiau kaip 20  mln. eurų iš  Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) perka interneto, duomenų perdavimo ir IPTV verslą, plėtojamą su „Mezon“ prekės ženklu.

* Žlugus Nacionalinio stadiono Vilniuje projektui, iniciatyvos plėtoti futbolo sporto infrastruktūrą sostinėje pranešė besiimanti Vyriausybė. Tuo tarpu situaciją dėl stadiono su prezidentu aptaręs Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako išgirdęs G. Nausėdos palaikymą nacionalinio stadiono idėjai bei raginimą dėl projekto susitarti su centrine valdžia.

Viruso plitimas. Per parą patvirtinta 15 naujų viruso atvejų – tai didžiausias skaičius per pastarąsias 10 dienų. Viešai pateikta detalių apie šešis iki šiol neskelbtus atvejus:

* „McDonald's“ užkandinės Vilniaus Žirmūnų rajone darbuotojas. Jis darbe paskutinį kartą lankėsi gegužės 9 dieną, serga ir šeimos nariai. Restoranas uždarytas.

* „Rimi“ gamybos padalinio Vilniaus Žirmūnų rajone du darbuotojai. Jie darbe lankėsi gegužės 8 ir 10 dienomis. Padalinys uždarytas.

* Kauno klinikinės ligoninės reanimacijos skyriaus du darbuotojai. Iš viso skyriuje iki šiol patvirtinti keturi atvejai.

* Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pagalbinio personalo darbuotojas. Su pacientais ir gydytojais jis nekontaktavo.

Ekonomikos skatinimo planas. Finansų ministerija pristatė ekonomikos skatinimo planą ateinantiems pusantrų metų. Jame investicijoms numatoma 6,3 mlrd. eurų, iš jų 1,8 mlrd. eurų yra naujos investicijos, likusi dalis – paspartintos jau suplanuotos investicijos. Valdžios atstovai sako, kad planas paskatins aukštą pridėtinę vertę kuriančio verslo plėtrą, padės lietuviams sustiprinti savo rinkos dalį, įmonėms peržiūrint tiekimo grandines iš Azijos. Kritikai sako, kad plano įgyvendinimą gali apsunkinti Seimo rinkimai, o jo turinyje yra per daug viešųjų ryšių elementų.

Karantino švelninimas. Premjeras Saulius Skvernelis pranešė, kad Vyriausybė trečiadienį ketina duoti leidimą atnaujinti reguliarius skrydžius į Oslą ir patvirtinti planą dėl koncertų, spektaklių ir kitų masinių renginių atnaujinimo vasarą. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad renginiuose žmonių skaičius bus ribojamas, svarstoma „apie šimtus žmonių, ne apie tūkstančius“.

Pirkimų tyrimas. Viešųjų pirkimų tarnyba pranešė, kad tiria dešimt viešųjų pirkimų įsigyti asmens apsaugos priemones ir įrangą kovoje su koronavirusu. Daugiausia abejonių sukėlė Vilniaus miesto savivaldybės pirkimai.

Slaugos ligoninės. Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse kai kuriems pacientams šiemet leista būti ilgiau. Seimas priėmė įstatymo pataisas, leidžiančias į maksimalų keturių mėnesių terminą neįskaičiuoti ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpio. Šias paslaugas apmokės valstybė – tam reikės apie 1,7 mln. eurų.

Geležinkelių reisai. „Lietuvos geležinkeliai“ nuo ketvirtadienio grąžina dar 13 traukinių reisų. Daugiau traukinių kursuos maršrutais Kaunas–Vilnius, Vilnius–Turmantas–Vilnius, Vilnius–Trakai–Vilnius, Vilnius–Kena–Vilnius ir Klaipėda–Šilutė–Klaipėda.

Raginimai peržiūrėti biudžetą. Centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas pareiškė, kad Seimui turėtų būti pateiktas patikslintas šių metų biudžetas, kuriame būtų atspindėtos priemonės koronaviruso krizei sušvelninti. Tikslinti biudžetą ragina ir opozicija, bet premjeras su finansų ministru teigia, kad tokio poreikio nėra.

Odontologų paslaugos. Vyriausybei leidus atnaujinti odontologinių paslaugų teikimą, pirmosiomis dienomis atsidarė maždaug pusė kabinetų ir klinikų. Daugiausia sunkumų odontologams kyla dėl rekomendacijos dirbti nepertraukiamais ciklais, siekiant sumažinti viruso plitimo riziką. Tokius duomenis BNS pateikė Lietuvos odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus.

Vežėjų prašymai. Vežėjų asociacijos „Linava“ atstovai susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus paprašė valstybės paramos išlaikyti darbuotojus ir išperkamosios nuomos būdu įsigytus automobilius. Vežėjai sako siūlantys penkerių metų planą, tačiau jo detalių kol kas neatskleidžia.

Užsienyje:

* Latvijoje per parą patvirtinti trys užsikrėtimo virusu atvejai, Estijoje – aštuoni.

* JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino neribotam laikui įšaldyti finansavimą Pasaulio sveikatos organizacijai, jei per ateinančias 30 dienų nebus padaryta „reikšmingos pažangos“. Netrukus po to Europos Sąjunga išsakė paramą šiai Jungtinių Tautų agentūrai.

* D. Trumpas atskleidė, kad vartoja maliarijai gydyti naudojamą vaistą hidroksichlorokviną, nors dauguma ekspertų tvirtina, kad jis netinkamas kovai su naujuoju koronavirusu. Prezidentas pranešė, kad prevenciniais tikslais pusantros savaitės kasdien išgeria po tabletę. Paklaustas, kodėl tai daro, D. Trumpas atsakė: „Nes manau, jog tai gerai. Girdėjau daug gerų kalbų.“

* Kinijos šiaurės rytuose daugiau kaip 100 mln. žmonių vėl teko izoliuotis dėl koronaviruso protrūkio Dzilino provincijoje, kur nustatyti 34 nauji koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejai.

* Kremlius pranešė, kad Rusijos premjeras Michailas Mišustinas grįžta į darbas, įveikęs koronaviruso infekciją.

Svarbios naujienos, nesusijusios su koronavirusu.

* Specialiųjų tyrimų tarnyba sulaikė kyšininkavimu įtariamą Kelmės rajono merą socialdemokratą Vaclovą Andrulį. Jis įtariamas reikalavęs 10 tūkst. eurų kyšio už palankumą vykdant savivaldybės viešųjų erdvių sutvarkymo projektą.

* Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pareiškė turintis įrodymų, kad už jo namo Trakuose renovaciją mokėjo tėvai, tačiau jų kol kas nepateikė. Statybų bendrovės vadovas viešai pareiškė, kad jis namą prieš dešimtmetį rekonstravo mainais už pagalbą laimėti viešuosius pirkimus.

Sergamumas Lietuvoje yra 54 atvejai 100 tūkst. gyventojų, kai tuo tarpu Liuksemburge sergamumas šiuo metu siekia 600, Islandijoje – 509,7, o Ispanijoje – 489,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, remdamasi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) gegužės 14 d. duomenimis, skelbia NVSC.

Pagal rodiklius, didžiausias sergamumas fiksuojamas Klaipėdoje, kur 10 tūkst. gyventojų tenka 12,7 atvejo, toliau rikiuojasi Vilnius su 8,25 atvejo ir Marijampolė su 7,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Analizuojant bendrą šalies sergamumą, svarbiausia stebėti paskutinių dviejų savaičių (inkubacinio periodo) rezultatus, kuriais remiantis Lietuvoje pastebimas registruojamų atvejų mažėjimas. Svarbu paminėti, kad infekcijos atvejų skaičius židiniuose dar auga, tačiau, anot NVSC specialistų, jie yra tinkamai lokalizuoti, todėl nekelia grėsmės Lietuvos gyventojams.

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, daugiausiai susirgusių asmenų priklauso 25-49 metų amžiaus grupei. Lietuvoje šioje amžiaus grupėje serga 541 žmogus, o 50-64 metų grupėje serga 446 žmonės. Kadangi ilgaamžių gyventojų Lietuvoje yra itin mažai, didžiausias sergamumo rodiklis 10 tūkst. gyventojų registruojamas vyresnių nei 80 metų amžiaus asmenų grupėje. Taip pat Lietuvoje šiuo metu 0-4 metų amžiaus grupėje serga 11 vaikų, o 5-14 metų grupėje – 14 vaikų.

Europoje nuo koronaviruso sukeltos infekcijos daugiau serga moterys, taip yra ir Lietuvoje. Vidutiniškai iš 10 tūkst. gyventojų serga 5,77 moterys ir 4,79 vyrai. Tai atsispindi ir mirties rodikliuose, nes Lietuvoje nuo koronaviruso jau mirė 33 moterys ir 21 vyras. Ir tik 6 asmenys buvo jaunesni nei 65-erių metų amžiaus.

Lietuvoje sveikatos priežiūros specialistų sergamumas išlieka aukštas ir siekia net 20 proc. visų susirgusių koronaviruso infekcija asmenų Lietuvoje. Tuo tarpu Kinijoje sergamumas buvo vos 3,8 proc., Italijoje – 10 proc., išskyrus Lombardiją, kurioje masinių protrūkių metu sergamumas pasiekė 20 proc. Toks pat aukštas sergamumas fiksuojamas Ispanijoje, kurioje sergamumo rodiklis siekia 20 proc. Sveikatos specialistų sergamumas Lietuvoje siejamas su netinkamu apsaugos priemonių naudojimu arba naudojimu ne pagal apsaugos lygį, sakoma SAM pranešime.

Lietuvoje 303 atvejai yra įvežtiniai, o tai sudaro apie 20 proc. visų nustatytų atvejų. Iš jų 50 proc. nustatyta Kaune, o 40 proc. sudaro atvejai Šiauliuose ir Utenoje. Tai leidžia daryti prielaidą, kad vietinis plitimas Lietuvoje yra žemas.

Viruso plitimas. Per parą patvirtintos dvi mirtys ir 12 užsikrėtimo virusu atvejų. Abi mirtys ir šeši užsikrėtimo atvejai susiję su didžiausiu infekcijos židiniu – Vilniaus miesto klinikine ligonine Antakalnyje. Virusu taip pat užsikrėtė Nemenčinės siuvimo įmonės „Vilnika“ darbuotojo artimasis ir židiniu tapusio namo Vilniaus Pergalės gatvėje gyventojas. Apie likusius atvejus detalių duomenų kol kas nėra. Dėl nustatytų pažeidimų Vilniaus klinikinėje ligoninėje Nacionalinis visuomenės sveikatos centras žada kreiptis į prokuratūrą.

Atidarytos sienos. Lietuva, Latvija ir Estija atšaukė tarpusavio kelionių apribojimus. Laisvai keliauti po Baltijos šalis gali jų piliečiai bei teisėtai gyvenantys asmenys, jei jie per dvi savaites nėra buvę kitose valstybėse. Ties Lietuvos ir Latvijos pasieniu dokumentų patikra išlieka, pasieniečiai perspėja, kad savaitgalį gali susidaryti eilės.

Prezidento iniciatyva. Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė įstatymą dėl vienkartinių 200 eurų išmokų pensininkams ir pateikė pusės milijardo eurų vertės pasiūlymų mažinti darbo mokesčius ir skirti išmokas šeimoms su vaikais. Valdantieji „valstiečiai“ nepritaria šalies vadovo iniciatyvai mažinti gyventojų pajamų mokestį ir vietoje to žada spartesnį neapmokestinamojo pajamų dydžio kilimą. Konservatoriai sako, kad pasiūlymai turi būti svarstomi kartu su atnaujintu biudžetu, socialdemokratai ir liberalai prezidento iniciatyvą įvertino teigiamai, tačiau sakė turintys papildomų pasiūlymų.

Valstybės skola. Finansų ministerija pranešė, kad valstybė per keturis mėnesius negavo 305 mln. eurų planuotų pajamų. Valstybės kontrolė prognozuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas šiemet sudarys 10,9 proc. BVP, o skola šiemet pasieks 50 proc. BVP lygį ir artės prie 60 proc. BVP Mastrichto skolos kriterijaus. Reikšmingai išaugus skolai, Valstybės kontrolė ragina numatyti jos mažinimo ateityje kryptį.

Medikų poilsis. Vyriausybė paskelbė ketinanti suteikti galimybę Lietuvos medikams už 200 eurų pailsėti naudojantis vietinio turizmo paslaugomis, už paslaugas sumokėtų valstybė.

Naujos rekomendacijos. Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė detalesnes rekomendacijas, kaip nuo pirmadienio dar labiau sušvelninus karantino sąlygas turės veikti grožio salonai, sporto klubai, vaikų būreliai, kazino.

Karantino nusikaltimai. Policija pranešė, kad karantino metu bendras nusikalstamumas sumažėjo, bet padaugėjo nužudymų ir vairavimo esant dideliam girtumui atvejų.

Užsienyje:

* Latvijoje ir Estijoje per parą patvirtinta po aštuonis naujus užsikrėtimo virusu atvejus.

* Iš sutrikdytų Lenkijos prezidento rinkimų kovos pasitraukė pagrindinė opozicijos kandidatė Malgorzata Kidawa-Blonska iš partijos „Pilietinė platforma“. Jos reitingas smuko, kai politikė paragino boikotuoti rinkimus, organizuojamus per koronaviruso pandemiją.

* Slovėnijos vyriausybė paskelbė, kad koronaviruso protrūkis baigėsi ir neeilinių sveikatos apsaugos priemonių nebereikia. Šalies vyriausybė leido ES gyventojams leista atvykti į Slovėniją iš Austrijos, Italijos ir Vengrijos.

* Čekija nusprendė nuo gegužės 25 dienos leisti masinius renginius su ne daugiau kaip 300 žmonių.

Svarbios naujienos, nesusijusios su koronavirusu:

* Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius kreipėsi į prokuratūrą dėl šmeižto. Ministras teigia, kad tikrovės neatitinka žiniasklaidoje paskelbta informacija apie jo namo rekonstrukciją mainais už savivaldybės užsakymus.

* Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės derybų dėl prekybos santykių po Brexito vėliausias ratas baigėsi aklaviete. Abi pusės paragino viena kitą iš pagrindų pakeisti savo strategiją.